- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-1312-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- J. Ž., V. Ž., K. Ž., D. Ž.
- Ieškovas
- AB „Stumbras“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Jonas Kairevičius
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. R., atsakovui J. Ž., atsakovų atstovui advokatui Jonui Kairevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. Ž.,V. Ž., K. Ž., D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Stumbras“ ieškinį atsakovams J. Ž., V. Ž., K. Ž., D. Ž., tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo iš patalpų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti J. Ž., V. Ž., G. Ž., K. Ž. iš ieškovui priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, 63/100 dalių savininkas. 1999-12-17 sutartimi 1/816-99 ieškovas atsakovui perdavė gyvenamąjį namą naudotis neatlygintinai, tačiau 2007-03-13 pranešimu įspėjo atsakovus apie 1999-12-17 sutarties Nr. 1/816-99 nutraukimą nuo 2007-06-13. Atsakovams buvo siunčiami pranešimai apie panaudos sutarties nutraukimą ir raginami išsikelti iš ieškovui priklausančio namo, tačiau jie geruoju neišsikėlė, atsakovai nemoka rinkos kainų atitinkančių kompensacijų už naudojimąsi svetimu turtui, trukdo ieškovui laisvai naudotis nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-02-20 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino pilnai ir atsakovus J. Ž., V. Ž., G. Ž., K. Ž. ir D. Ž. iškeldino iš ieškovui priklausančio 63/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, bei priteisė ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas – 128,00 Lt žyminio mokesčio.
Atsakovai pateikė prieštaravimus ir prašė priimti galutinį sprendimą - preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, bei priteisti patirtas išlaidas iš AB „Stumbras. Nurodė, kad G. Ž. name negyvena nuo 2008 m., o kitų atsakovų ši namo dalis yra vienintelė gyvenamoji vieta. Be to, jie su ieškovu yra bendraturčiai, kadangi atsakovui J. Ž. priklauso žemės sklypas, ant kurio stovi ginčo namo dalis, ieškovas taip pat atsakovui nemoka už naudojimąsi žemės sklypu. Ieškovas nėra atsiskaitęs su atsakovu ir už pastatytą priestatą - 14 kv. m., todėl juos iškeldinus atsakovai praras galimybę gauti atsiskaitymą už statinio būklės pagerinimą ir galimybę apginti elementarias Lietuvos piliečio teises.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. galutiniu sprendimu 2009 m. vasario 20 d. preliminarų sprendimą pakeitė, civilinę bylą dalyje dėl atsakovės G. Ž. iškeldinimo nutraukė, likusioje dalyje paliko galioti preliminarų sprendimą. Teismas nurodė, kad atsakovas J. Ž. ieškovui pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-89 pardavė ½ dalį mūrinio namo su priestatu, priestato pamatais, vienu rūsiu, mansarda, su dalimi kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, pagal 2008-07-15 statinio priėmimo aktą ir 1998-12-28 statinio dalių perskaičiavimo sutartį Nr. 2-11515, ieškovas yra minėto namo 63/100 dalių savininkas, 1999-12-17 sutartimi 1/816-99 ieškovas atsakovui perdavė gyvenamąjį namą naudotis neatlygintinai, šalys šią panaudos sutartį nutraukė 2004-07-20, ieškovas 2007-03-13 išsiuntė pranešimą apie iškeldinimą. Kadangi pagal 1999-12-17 sutartį jos šalys yra AB „Stumbras“ ir J. Ž., todėl atsakovui J. Ž. gavus pranešimą apie iškeldinimą, atsirado pareiga informuoti apie tai šeimos narius. Nustačius, jog atsakovai naudojasi ieškovui nuosavybes teise priklausančiomis patalpomis, apie sutarties nutraukimą atsakovai yra informuoti tinkamai, atsakovai geranoriškai neišsikelia iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, todėl teismas sprendė, jog ieškovo ieškinys dėl iškeldinimo yra pagrįstas ir įrodytas. Teismas atmetė atsakovų argumentas, jog iškeldinus atsakovus iš ieškovui nuosavybes teise priklausančių patalpų, bus pažeista atsakovo J. Ž., kaip bendraturčio teise, kadangi J. Ž. yra žemės savininkas , o ieškovas naudojasi žeme ir nemoka už tai mokesčio, be to o ieškovas iki šiol nėra atsiskaitęs už atliktus priestato statybos darbus, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Kadangi atsakovė G. Ž. savanoriškai išsikėlė iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio ginčo namo, todėl teismas nutarė nelaikyti jos atsakove šioje byloje ir civilinę bylą dalyje dėl G. Ž. nutraukti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. galutinį sprendimą, priimti naują sprendimą - Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas pažeidė nepilnametės atsakovės K. Ž. teises, nes iškeldino iš jos vienintelės gyvenamosios patalpos preliminariu sprendimu, kuris atima galimybę ginti vaiko interesus, nes yra priimamas šalims nedalyvaujant bei nesuteikiant galimybės pareikšti priešinį ieškinį. Apeliantai teigia, kad nėra pasibaigę ginčo gyvenamosios patalpos panaudos santykiai, nes SPAB „Stumbras“ Valdyba nutarimais leido atsakovams apsigyventi ginčo pastate kol bus išspręstas žemės nuosavybės perėjimo ieškovui klausimas, Taip pat nurodo, kad apeliantas - atsakovas J. Ž. yra žemės sklypo, kuriame stovi ginčo namas, bendraturtis, tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. sprendimas, todėl teismas, priėmęs galutinį sprendimą, vieno bendraturčio AB „Stumbras“ teises iškėlė aukščiau nei kito bendraturčio, taip faktiškai atimdamas teisę atsakovams naudotis žemės sklypu. Apeliantų nuomone, ieškovas neįvykdė CK 6.642 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes įspėjimą apie iškeldinimą atsiuntė tik atsakovui J. Ž., o ne visiems šeimos nariams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, galutinį teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl iškeldinimo iš namo dalies, kuri buvo perduota atsakovui naudotis panaudos sutarties pagrindu. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad iškeldinant atsakovą su šeima iš ieškovui priklausančių patalpų, buvo pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, netinkamai taikytos panaudos santykius reglamentuojančios teisės normos, pažeistos bendraturčio teisės.
Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 63/100 pastato gyvenamojo namo ir 63/100 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , Kauno mieste, kuriuos panaudos sutarties pagrindu, sudarytos 1997-12-17, perdavė neatlygintinai naudotis atsakovui J. Ž.. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė panaudos sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo J. Ž. panaudos sutartis sudaryta raštu. Būdamas ginčo patalpų savininku ieškovas leido savo darbuotojui (atsakovui) su šeima neterminuotai, neatlygintinai naudotis namo dalimi (CK 6.632 straipsnis). Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, šalis privalo išreikšti savo valią apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje V. R. v. E. S., L. S. civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį.
Pagal bylos įrodymus įspėjimas atsakovui J. Ž. ir jo šeimos nariams dėl sutarties nutraukimo ir namo dalies atlaisvinimo registruotu laišku išsiųstas 2007 m. kovo 13 d. Atsakovas pripažino, taip pat ši aplinkybė yra patvirtinta registruotų dokumentų, siuntų įteikimo lapu (b.l. 30), kad atsakovas J. Ž. įspėjimą apie panaudos sutarties nutraukimą ir dėl patalpų atlaisvinimo savo ir savo šeimos narių vardu gavo dar 2007 m. kovo 14 d., taigi panaudos sutartis baigėsi 2007 m. liepos 14 d. Spręstina, kad, suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovas J. Ž. su šeima neteko ginčo patalpų naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo namo dalimi. Dėl to namo dalies savininkas įgijo teisę reikalauti atsakovo kartu su jo šeimos nariais iškeldinimo iš patalpų CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu.
Nėra pagrindo teigti, kad įspėjimas apie panaudos sutarties nutraukimą nėra tinkamai įteiktas J. Ž. šeimos nariams. Visų pirma pažymėtina, kad panaudos sutartį savo vardu sudarė tik J. Ž., savo ir savo šeimos interesais. Tokiu atveju atsakovas J. Ž. santykiuose su ieškovu buvo šių asmenų atstovu, jam kyla įstatyminė pareiga atstovauti nepilnametę dukrą bei informuoti likusius šeimos narius apie panaudos santykių nutrūkimą. Be to, byloje esančiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovų dėl iškeldinimo iš ginčo patalpų keliamas nuo 2004 m., atsakovai iki šiol gyvena ginčo patalpose, todėl spręstina, kad įspėjimo įteikimas vienam iš atsakovo šeimos narių jokių neigiamų pasekmių kitiems atsakovo šeimos nariams nesukėlė, nes jie ir sužinoję apie bylos iškėlimą bei suėjus trijų mėnesių terminui neatlaisvino ginčo patalpų.
Apeliacinio skundo argumentai dėl pažeistų nepilnametės atsakovės teisių yra atmestini, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad byla buvo išnagrinėta dalyvaujant trečiajam asmeniui (b.l. 91), vien ta aplinkybė, jog teismo sprendimo įžanginėje dalyje nenurodytas dalyvaujantis asmuo, nesudaro pagrindo teigti, kad Kauno m. Vaikų teisių apsaugos tarnyba iš proceso buvo pašalinta. Pažymėtina, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kada vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių užtikrinti negali. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktas nėra besąlyginis pagrindas, leidžiantis netaikyti savininko teises ginančių įstatymų, kai yra nustatytas pagrindas ginti pažeistas savininko teises ir savininko teises pažeidžiančius asmenis iškeldinti iš savininkui priklausančios gyvenamosios patalpos. Pažymėtina ir tai, kad iki pat pilnametystės K. Ž. teisės į gyvenamąjį būstą faktiškai nebuvo pažeistos. Iki sukakdama 18 metų K. Ž. turėjo visas sąlygas gyventi ieškovui priklausančiose patalpose ir jomis naudotis. Byloje nėra įrodymų, kad ši atsakovės teisė iki sulaukiant jai 18 metų būtų atimta ar suvaržyta. Įvertinus šias aplinkybes, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, jog buvo pažeisti nepilnametės dukters interesai, nes ji praranda gyvenimo šaltinį – gyvenamąjį būstą.
Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl bendraturčio teisių pažeidimo bei dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Atsakovų nurodyti argumentai apie panaudos gavėjų perduoto turto pagerinimą, nesusiję su ieškinio dalyku ir iškeldinimo atveju neužkerta galimybės pareikšti reikalavimą dėl patirtų išlaidų atlyginimo. Taip pat pažymėtina, kad bylą išnagrinėjus dokumentinio proceso tvarka, atsakovų teisės pažeistos nebuvo, kadangi reikalavimai ieškovui, kylantys iš panaudos teisinių santykių galėjo būti pareikšti kitose bylose. Kadangi tiek namas, tiek žemės sklypas yra atskiri nuosavybės teisės objektai, atsakovų iškeldinimas iš ieškovui priklausančio namo dalies, neatima atsakovui teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl spręsti, jog teismo sprendimu buvo pažeistos atsakovo, kaip bendraturčio teisės, pagrindo nėra.
Šios ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina teismo išvadų pagrįstumą bei priimto procesinio sprendimo teisėtumą, todėl kolegija sprendžia, kad pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra, skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.