Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Lino Gružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281¹straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. T. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, taip pat pažeidė kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2023 m. liepos 26 d., apie 18 val. 30 min., Vilniuje, nereguliuojamoje Krakiškių - Ž. E. gatvių sankryžoje, įrengtoje ties Visalaukio gatvės pastatu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot RCZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2023 m. liepos 26 d. 18.55 val., policijos pareigūnų tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „D. A. 6810“ Nr. ARAA – 0132 buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 2023 m. liepos 26 d. 21.10 val., iš jo paimtame kraujyje nustatyta mažiausia 1,73 promilių etilo alkoholio koncentracija), be to, jis, vairuojamu automobiliu sankryžoje iš Krakiškių gatvės įvažiuodamas į Ž. E. gatvę, eismo kryptimi link žiedinės Ž. E. - Visalaukio gatvių sankryžos pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į jo važiavimo kryptimi sankryžoje buvusį kelio vingį į dešinę, dėl ko sankryžoje pasirinktu greičiu ir judėjimo trajektorija iš Krakiškių gatvės įvažiuodamas į Ž. E. gatvę prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę pusę įvažiavo į Ž. E. gatvės kelio priešingos eismo krypties pusę ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu R. L., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu R. L. patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais L. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 27 d. apklaustas įtariamuoju L. T. parodė, kad 2023 m. liepos 26 d. apie 13.00-14.00 val., Vilniuje, viename iš (duomenys neskelbtini), gatvėje esančių namų vartojo alkoholį. Vienas išgėrė 0,5 litro talpos butelį spiritinio gėrimo „Žolynų". Vartodamas alkoholį jis niekuo jo neužsigėrė, tik valgė. Po to, apie 17.00 val. jis nusprendė nuvykti į vaistinę nusipirkti vaistų. Į vaistinę važiavo jam nuosavybės teise priklausančiu automobilio „Peugeot RCZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Krakiškių gatve pasiekė Ž. E. gatvę, po to, pasukęs į dešinę, pradėjo važiuoti Ž. E. gatve. Neprivažiavęs žiedinės sankryžos, kuri veda į degalinę ir prekybos centrą „Iki“, kur ir buvo vaistinė, jis, vengdamas susidūrimo su priekyje buvusiu automobiliu, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su dar kitu priešpriešiais važiavusiu automobiliu. Buvo nuėjęs prie kito automobilio pasidomėti, ar niekas nenukentėjo. Po kurio laiko atvyko iškviesti medikai ir policijos pareigūnai. Pastarieji nustatė jo neblaivumą, jis „pripūtė“ 2,26 promilių. Antrą kartą jis neatsisakė „pūsti“ į alkotesterį, o tiesiog išreiškė norą būti patikrintas medicinos įstaigoje paimant kraują.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 24 d. papildomai apklaustas įtariamuoju L. T. paaiškino, kad prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir pasilieka prie savo ankščiau įtariamojo apklausos metu duotų parodymų. Pripažįsta, kad prieš įvykį važiuodamas jam priklausančiu automobiliu „Peugeot RCZ“ Krakiškių gatve, pažeidė taisykles, nes nepasirinko saugaus greičio, dėl ko įvažiavo į Ž. E. gatvės priešingos eismo krypties juostą ir susidūrė su nukentėjusiojo vairuotu automobiliu „VW Touran“. Iškart po transporto priemonių susidūrimo jis patyrė didelį šoką, kadangi suvokė galėjęs sužaloti kitus nekaltus žmones. Labai gailisi dėl savo neatsakingo elgesio, dėl įvykio save labai „graužia“ ir iki šiol išgyvena. Jis psichikos sutrikimų neturi, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, į priklausomybės ligų centro įskaitas neįrašytas. Ikiteisminio tyrimo metu samdyto gynėjo, t. y. advokato B. C., paslaugų jis atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 4 d. apklaustas nukentėjusiuoju R. L. paaiškino, kad 2023 m. liepos 26 d. apie 18.00 val. Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis iš savo gyvenamosios vietos važiavo į degalinę „B. P.“, įrengtą Visalaukio gatvės pastate Nr. 2. Kartu su juo važiavo du specialiose kėdutėse sėdėję jo mažamečiai vaikai, t. y. E. L. ir K. L., gimę (duomenys neskelbtini),. V. Ž. E. gatve pravažiavo ties degaline esančią žiedinę sankryžą ir toliau tęsė važiavimą ta pačia gatve. Eismas buvo intensyvus, tačiau transporto „kamščio“ ties žiedine sankryža nebuvo. Tik išvažiavus iš žiedinės sankryžos, jis pamatė iš kairės pusės atvažiuojantį ryškiai raudonos spalvos automobilį „Peugeot“. Šis automobilis įvažiavo į gatvę iš kairėje buvusio šalutinio kelio. Tuo metu tarp transporto priemonių buvo maždaug 10-15 metrų atstumas. Automobilis „Peugeot“ važiavo apie 70 km/h greičiu. Jis, siekdamas išvengti susidūrimo, pradėjo staigiai stabdyti vairuojamą automobilį. Nežiūrint į tai, automobilis „Peugeot“ kirto ištisinę liniją ir atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį. Automobiliu „Peugeot“ važiavo tik vairuotojas, kitų asmenų nebuvo. Iškart suprato, kad automobilio „Peugeot“ vairuotojas neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas neneigė kaltės, prašė iškviesti gydytojus. Po kurio laiko į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai automobilio „Peugeot“ vairuotojui nustatė 2,26 promilių girtumą. Jo vaikai eismo įvykio metu nenukentėjo. Tuo tarpu jam gydymo įstaigoje buvo diagnozuotas kairio riešakaulio lūžis. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 20 d. papildomai apklaustas nukentėjusiuoju R. L. paaiškino, kad po to, kai jis prieš įvykį pravažiavo žiedinę sankryžą ir tęsė važiavimą Ž. E. gatve link Skirgiškių, jis, būdamas apie 10 metrų atstumu už sankryžos, pamatė Krakiškių gatve dideliu apie 70 km/h greičiu atvažiuojantį automobilį „Peugeot“. Šis automobilis net nestabdydamas įvažiavo į Ž. E. gatvę, į priešingą jo judėjimo krypčiai eismo juostą ir „kaktomuša“ trenkėsi į jo automobilį. Nori pažymėti, kad tuo metu automobilio „Peugeot“ vairuotojui nebuvo jokios kliūties, dėl kurios reikėtų įvažiuoti į priešingos eismo krypties juostą. Šio automobilio judėjimo kryptimi link žiedinės sankryžos nebuvo jokių kitų automobilių. Vien tik pamatęs dideliu greičiu artėjantį automobilį, jis numatė grėsmę, todėl iškart pradėjo stabdyti, tačiau tai nepadėjo. Mano, kad automobilio „Peugeot“ vairuotojas „neįsipaišė“ savo judėjimo krypties eismo juostos ribose ir įvažiavo į priešingos eismo krypties pusę dėl didelio greičio. Dėl įvykio metu patirtos žalos kreipėsi į įvykio kaltininko draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“. Jis gavo išmoką tik už savo automobilio sugadinimus. Kompensacijos už patirtus sužalojimus negavo. Draudimo bendrovės atstovai nurodė esą laukiama tyrimo pabaigos. Dėl civilinio ieškinio pareiškimo jis šiuo metu dar neapsisprendęs. Jei draudimo bendrovė atlygintų patirtą žalą, jis sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 26 d. liudytoja apklausta A. L. parodė, kad 2023 m. liepos 26 d. apie 18.50 val., darbo metu, ji, kaip Vilniaus apskrities VPK vyriausioji patrulė, kartu su kolegomis R. S. ir A. A. buvo nusiųsti į eismo įvykio vietą, esančią ties degaline, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje patikrinus gautą informaciją, buvo nustatyta, kad pro minėtą degalinę besitęsiančioje Ž. E. gatvėje, ties žiedine sankryža, „kaktomuša“ susidūrė automobiliai „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jiems atvykus, vienas iš vairuotojų, t. y. R. L., gim. (duomenys neskelbtini), vairavęs automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. R. L. dėl galimo rankos lūžio medikų buvo išvežtas į ligoninę. Prieš tai buvo nustatyta, kad R. L. blaivus. Tuo tarpu automobilio „Peugeot“ vairuotojas L. T., gim. (duomenys neskelbtini),, buvo įtartas esąs neblaivas, kadangi jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, o kalba – nerišli. Pastarasis pripažino prieš pusę valandos gėręs alų. Patikrinus L. T. būklę alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas. Po 20 minučių L. T. atsisakė nuo pakartotino patikrinimo, nurodęs, kad dėl sveikatos problemų jam sunku „įpūsti“. Vairuotojui sutikus pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje, kitas policijos ekipažas išvežė L. T. į ligoninę. Kaip nustatyta, kartu su R. L. automobilyje buvo du jo nepilnamečiai vaikai E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini), Po pirminės medikų apžiūros, vaikai su motina išvyko į namus. Turimais duomenimis, kelionės metu vaikams pradėjus skųstis krūtinės ląstos skausmais, jie motinos buvo nuvežti į „Santariškių“ ligoninę. Nustačius, kad L. T. vairuotas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, transporto priemonė buvo uždaryta į saugojimo aikštelę. Pats eismo įvykio kaltininkas L. T. vėliau buvo sulaikytas, kadangi elgėsi neadekvačiai, voliojosi ant žemės ir trukdė dirbti medikams.

2023 m. liepos 26 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2023 m. liepos 26 d. 18.55 val., alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu) „D. A. 6810“ Nr. ARAA-0132 patikrinus alkoholio koncentraciją L. T. iškvėptame ore, buvo nustatytas 2,26 ‰ (promilių) girtumas. Antrojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu L. T. atsisakė.

Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada T-A 3950/2023(01), nustatyta, kad 2023 m. liepos 26 d. 21.10 val. tyrimams paimtame L. T. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija - 1,73 ‰ (promilės).

Iš Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad R. L. eismo įvykio metu patyrė kairio riešakaulio (mėnulio kaulo) avulsinį lūžį be poslinkio, t. y. sužalojimą, atitinkantį nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

Iš Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini), medicininiuose dokumentuose neužfiksuota duomenų apie objektyvius traumavimo požymius, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto konstatavimui.

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2023 m. liepos 26 d. eismo vykis kilo (duomenys neskelbtini), (degalinė), apie 30 metrų ilgio kelio atkarpoje tarp žiedinės Ž. E. - Visalaukio gatvių sankryžos ir nereguliuojamos Ž. E. - Krakiškių gatvių sankryžos. Ž. E. gatvės važiuojamąją dalį šioje kelio atkarpoje sudaro dvi eismo juostos (t. y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių), nustatytas leistinas maksimalus 50 km/h greitis. Eismo įvykio metu L. T. ir R. L. vairuotos transporto priemonės, atitinkamai, automobilis „Peugeot RCZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo Ž. E. gatvės kelio eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo žiedinės sankryžos pusės link sankryžos su Krakiškių gatve. Automobiliai stovėjo vienas į kitą atsitrenkę priekinėmis dalimis. R. L. automobilis „VW Touran“, skirtingai nei L. T. transporto priemonė, priekine dalimi buvo nukreiptas nustatyta eismo kryptimi (t. y. nuo žiedinės sankryžos pusės).

Ikiteisminio tyrimo gautais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. liepos 26 d. eismo įvykio metu L. T. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot RCZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) individualus numeris (VIN kodas) - VF34J5FV8AP005217.

VšĮ „Emprekis“ suteiktais duomenimis, vidutinė automobilio „Peugeot RCZ“ (2010 metų gamybos) kaina (su PVM) Lietuvoje yra 7 290 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.

BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje konstatuota, jog asmens veika, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, buvo baigta nuo vairavimo neblaiviam momento, todėl tuo atveju, kai asmuo, vairuodamas neblaivus, sukelia dar ir pasekmes, kurios nenurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai kvalifikuojami atskirai. Priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, turi būti kvalifikuojami kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sutaptį. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o kiekviena jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad kaltinamojo L. T. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu L. T. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. liepos 26 d. apie 13.00-14.00 val. Vilniuje, viename iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų vartojo alkoholį. Vienas išgėrė 0,5 litro talpos butelį spiritinio gėrimo „Žolynų". Vartodamas alkoholį jis niekuo jo neužsigėrė, tik valgė. Po to, apie 17.00 val., jis nusprendė nuvykti į vaistinę nusipirkti vaistų. Į vaistinę važiavo jam nuosavybės teise priklausančiu automobilio „Peugeot RCZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gatve pasiekė Ž. E. gatvę, po to, pasukęs į dešinę, pradėjo važiuoti Ž. E. gatve. Neprivažiavęs žiedinės sankryžos, kuri veda į degalinę ir prekybos centrą „Iki“, kur ir buvo vaistinė, jis vengdamas susidūrimo su priekyje buvusiu automobiliu įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su dar kitu priešpriešiais važiavusiu automobiliu. Buvo nuėjęs prie kito automobilio pasidomėti, ar niekas nenukentėjo. Po kurio laiko atvyko iškviesti medikai ir policijos pareigūnai. Pastarieji nustatė jo neblaivumą, jis „pripūtė“ 2,26 promilių. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti, prieš tai nurodyti, baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo R. L. paaiškinimai, liudytojos A. L. parodymai, 2023 m. liepos 26 d. neblaivumo nustatymo aktas, specialistų išvados, apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog L. T. 2023 m. liepos 26 d., apie 18 val. 30 min., Vilniuje, nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) - Ž. E. gatvių sankryžoje, įrengtoje ties Visalaukio gatvės pastatu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot RCZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2023 m. liepos 26 d., 18.55 val., policijos pareigūnų tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „D. A. 6810“ Nr. ARAA – 0132 buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 2023 m. liepos 26 d., 21.10 val., iš jo paimtame kraujyje nustatyta mažiausia 1,73 promilių etilo alkoholio koncentracija), be to, jis, vairuojamu automobiliu sankryžoje iš Krakiškių gatvės įvažiuodamas į Ž. E. gatvę, eismo kryptimi link žiedinės Ž. E. - Visalaukio gatvių sankryžos pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į jo važiavimo kryptimi sankryžoje buvusį kelio vingį į dešinę, dėl ko sankryžoje pasirinktu greičiu ir judėjimo trajektorija iš Krakiškių gatvės įvažiuodamas į Ž. E. gatvę prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomai pakeitęs judėjimo kryptį į kairę pusę įvažiavo į Ž. E. gatvės kelio priešingos eismo krypties pusę ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu R. L., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu R. L. patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta netyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Taip pat, jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. T. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti dviem metams, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti iki vienerių metų.

Dėl skirtinos bausmės.

Už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Įstatymų leidėjas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

L. T. padarė vieną neatsargų ir vieną baigtą tyčinį nusikaltimus, susijusius su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo L. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius L. T. – išsituokęs, nedirbantis (įregistruotas Užimtumo tarnyboje), neteistas, baustas administracine tvarka (paskirtos baudos sumokėtos), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. T. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, paskyrus prokuroro siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokuroro siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, skirtinos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (idealioji sutaptis), griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirtina subendrinta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Kadangi L. T. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė – bauda 60 MGL (3 000 Eur) mažintina vienu trečdaliu iki 40 MGL (2 000 Eur).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, įregistruotas Užimtumo tarnyboje), mano, kad L. T. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad L. T. padarė BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas veikas, kaip minėta, vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinio laipsnio girtumas, padarė itin pavojingus ir šiurkščius naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimų pažeidimus. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

L. T. padarė nusikalstamas veikas naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos svetima transporto priemonė, sutrikdyta kito asmens sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

L. T. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 27 d. Teismo vertinimu, toks terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti baudžiamosios poveikio priemonės tikslai. Kaltinamojo L. T. prašymas dėl specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo sumažinimo iki metų yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Nagrinėjamu atveju skirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, nėra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, kadangi kaltinamasis įvykdė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimus, todėl ir jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti ne trumpesnis nei tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, nustatančios atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai neblaivumas neviršija 1,50 promilių. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir asmenų traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad L. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Peugeot RCZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi L. T. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Peugeot RCZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam L. T. skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Peugeot RCZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kiti procesiniai klausimai.

Civilinio ieškinio byloje nėra, kadangi 2024 m. sausio 19 d. pranešimu nukentėjusysis R. L. atsisakė nuo 2024 m. sausio 4 d. pareikšto ieškinio. Proceso išlaidų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu L. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 26 d. 18.55 val. iki 2023 m. liepos 27 d.14.15 val. (vieną) dieną. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas L. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

2023 m. liepos 27 d. prokuratūros nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribota L. T. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą – transporto priemonę (automobilį) „Peugeot RCZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) individualus numeris (VIN kodas) – VF34J5FV8AP005217. Buvo nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis. Turto saugotoju paskirtas L. T.. Procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas iki 2024 m. liepos 27 d.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. T. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Peugeot RCZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikytinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo, ją įvykdžius, panaikintina.

L. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

L. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (idealioji sutaptis), griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti subendrintą bausmę – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. T. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 26 d. 18.55 val. iki 2023 m. liepos 27 d. 14.15 val. (vieną dieną), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti L. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 27 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, paskirti L. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Konfiskuoti transporto priemonę automobilį „Peugeot RCZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) individualus numeris (VIN kodas) – VF34J5FV8AP005217, nuosavybės teise priklausantį L. T..

Prokuroro 2023 m. liepos 27 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugeot RCZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) individualus numeris (VIN kodas) – VF34J5FV8AP005217, taikyti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos, įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, panaikinti.

L. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. 00661327), saugomą prie bylos medžiagos, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

1. Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „L. B. AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-944-1055/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

L. T.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.