- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-21
- Bylos Nr.
- 2A-1865-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22408-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas (pran.), Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- P. G.
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „FT Broker“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas P. G. prašė teismo priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE 16560,0 Lt draudimo išmoką, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieiškovas nurodė, kad tarp šalių 2013 m. sausio 21 d. buvo sudaryta sutartis dėl transporto priemonės kasko draudimo. Apdraustas ieškovo krovininis automobilis Mercees Benz 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis apdraustas nuo visų rizikų, tame tarpe ir automobilio vagystės. Sutartis su atsakovu sudaryta tarpininkaujant draudimo brokerių bendrovei „FT Broker“. Draudimo brokerių bendrovės darbuotoja nepaprašė iš ieškovo jokių papildomų duomenų, pažymų dėl sergėjimo sistemos lygio atitikimo ir užtikrino, kad automobilyje įmontuoto imobilaizerio visiškai pakanka 4 sergėjimo sistemos lygiui užtikrinti. Draudimo sutartis buvo sudaryta. 2013 m. sausio 29 d. apdrausta transporto priemonė buvo pavogta. Atsakovas atsisakė mokėti ieškovui draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad ieškovas po įvykio nepateikė įrodymų, patvirtinančių 4 lygio sergėjimo sistemos sumontavimą. Ieškovui pateikus uždarosios akcinės bendrovės „Silberauto“ pažymą, patvirtinančią, jog pavogtame automobilyje buvo sumontuotas gamyklinis imobilaizeris, atsakovas nurodė, jog imobilaizeris neattinka 4 lygio saugojimo sistemai keliamų reikalavimų, nes 4 lygio sergėjimo sistema turi būti garsinė kintamu kodu valdoma sergėjimo sistema. Draudimo sutarties sudarymo metu atsakovas netikrino draudžiamame automobilyje esančios saugojimo sistemos buvimo, taip pat jos atitikimo draudimo sutarties reikalavimams. Todėl ieškovas laiko, jog imobilaizerio sumontavimas automobilyje visiškai atitinka 4 sergėjimo sistemos lygiui keliamus reikalavimus, ką patvirtina ir kitų draudimo bendrovių reikalavimai 4 lygio sergėjimo sistemai.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes imobilizatorius neatitinka 4 lygio sergėjimo sistemos reikalavimų. Be to, iki automobilio vagystės gamyklinis imobilizatorius buvo pavogtas, ką patvirtina policijos pateikta informacija. Nors ieškovas nurodo, kad po imobilizatoriaus ir borto kompiuterio vagystės ieškovas Lenkijoje įsigijo naują imobilizatoriaus komplektą ir pats jį sumontavo transporto priemonėje, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tai, jog vagystės metu transporto priemonėje nebuvo sumontuotos ir veikiančios jokios sergėjimo sistemos, kas pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.1.5 punktą leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos dėl transporto priemonės vagystės, nes minėtu punktu šalys susitarė, kad kasko draudimas neprisiima rizikos už žalą dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo neįjungtos ir/ar neveikiančios sergėjimo sistemos (signalizacijos), numatytos draudimo sutartyje.
II. Teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad šalių sudarytai draudimo sutarčiai galioja ERGO Insurance SE Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030. Ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį, pasirašytinai patvirtino, kad su minėtomis draudimo taisyklėmis yra susipažinęs ir jam išduotas draudimo taisyklių egzempliorius. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.1.5 punktas numato, kad transporto priemonės kasko draudimas neatlygina žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje neįjungtos ir/ar neveikiančios sergėjimo sistemos (signalizacijos), numatytos draudimo sutartyje. Draudimo sutartyje numatyta, kad apdraustoje transporto priemonėje privalo būti sumontuota 4 lygio signalizacija. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui buvo išaiškinta reikalavimai, keliami 4 lygio apsaugos sistemai, tačiau ieškovas pripažino, jog draudimo sutarties sudarymo metu draudimo brokerių bendrovės darbuotoja, atsakovo vardu pasirašiusi sutartį, patvirtino, jog gamyklinio imobilaizerio transporto priemonėje buvimas atitinka 4 lygio apsaugos sistemos reikalavimus. UAB „Silberauto“ 2013 m. kovo 20 d. pažyma patvirtina, kad ieškovo transporto priemonėje buvo sumontuotas imobilaizeris. Tačiau Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2013 m. vasario 12 d. raštas Nr. 10-17-S-3950 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 8 d. 21.30 val. iki 2013 m. sausio 9 d. 11.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), prasukus durelių spyną iš automobilio MB 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogtas mobilaizeris ir borto kompiuteris. Nors ieškovas tvirtina, jog po vagystės minėtoje transporto priemonėje buvo sumontuotas naujas imobilaizeris ir borto kompiuteris, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta. Ieškovas nurodo, kad minėtos detalės buvo pirktos Lenkijoje ir jas automobilyje sumontavo pats ieškovas, tačiau byloje nėra pateikta minėtų detalių įsigijimo dokumentų bei įrodymų, kad šios detalės buvo sumontuotos ieškovo transporto priemonėje vagystės metu. Draudimo sutartimi šalys susitarė, jog draudikas neprisiima rizikos dėl transporto priemonės vagystės, jeigu šioje transporto priemonėje buvo neįjungtos ir/ar neveikiančios sergėjimo sistemos (signalizacijos), numatytos draudimo sutartyje. Net ir aiškinant draudiko nustatytų 4 lygio apsaugos sistemos reikalavimų turinį pagal ieškovo supratimą, t. y. kad tokio lygio apsaugos sistemos reikalavimus visiškai atitinka gamyklinio imobilaizerio sumontavimas transporto priemonėje, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog transporto priemonėje MB 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės metu nebuvo sumontuota jokia apsaugos sistema. UAB „Silberauto“ 2013 m. kovo 20 d. pažyma nepatvirtina, kad vagystės metu transporto priemonėje MB 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumontuota atitinkama apsaugos sistema. Minėtas raštas patvirtina, kad šios markės transporto priemonėje gamykloje buvo sumontuotas imobilaizeris, tačiau atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog gamykloje sumontuota automobilio apsaugos sistema - imobilaizeris iki transporto priemonės vagystės buvo pavogtas. Uždarosios akcinės bendrovės „Silberauto“ 2013 m. spalio 31 d. rašte Nr. 13/S-369 pateikta informacija nepatvirtina, jog transporto priemonėje MB 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės metu buvo sumontuota nauja apsaugos sistema, analogiška gamyklinei. Rašte nurodyta, jog automobilio variklį paleisti be imobilaizerio yra įmanoma, pakeitus variklio bloką kitu, pvz. veikiančiu be imobilaizerio funkcijos. Taigi minėtas raštas nepatvirtina, jog tam, kad automobilis MB 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galėtų būti eksploatuojamas, turėjo būtinai būti sumontuotas naujas imobilaizeris, nes pagal minėtą raštą automobilio eksploatacija galima ir be imobilaizerio, pakeitus variklio bloką kitu. Nėra patekta įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis MB 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo imobilaizerio ir borto kompiuterio vagystės momento iki transporto priemonės vagystės momento apskritai buvo eksploatuojamas. Nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, jog po automobilio MB 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) imobilaizerio ir borto kompiuterio vagystės ieškovas įsigijo ir sumontavo minėtoje transporto priemonėje analogišką gamyklinei apsaugos sistemą ir eksploatavo minėtą automobilį iki jo vagystės, naudodamas variklio paleidimui imobilaizerį, todėl nėra pagrindo laikyti, jog pavogtoje transporto priemonėje buvo sumontuota ir vagystės metu įjungta bet kokia apsaugos sistema. Ieškovas yra pavogtos transporto priemonės savininkas, todėl visi tiek transporto priemonės, tiek ir joje sumontuotos apsaugos sistemos dokumentai turi būti ieškovo dispozicijoje. UAB„Silberauto“ 2013 m. spalio 31 d. rašto Nr. 13/S-369 2 punkte nurodyta, kad imobilaizerio sudėtinė dalis yra uždegimo raktelis su jame įmontuotu ir užkoduotu elektroniniu lustu. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui priklausančiame automobilio MB 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) uždegimo raktelyje vagystės metu buvo įmontuotas užkoduotas elektroninis lustas, esantis sudėtine pavogtoje transporto priemonėje sumontuotos apsaugos sistemos – imobilaizerio dalimi. Atsakovas įvykdė savo pareigą, numatytą LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., ir įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas draudikui teikiamoje anketoje apie transporto priemonės vagystę nurodė neteisingus duomenis apie pavogtoje transporto priemonėje buvusios signalizacijos tipą – gamyklinis imobilaizeris. Nei draudimo sutarties sudarymo metu, nei pranešimo apie automobilio vagystę metu ieškovas neatskleidė draudikui aplinkybės, jog iki draudimo sutarties sudarymo iš transporto priemonės buvo pavogta gamyklinė apsaugos sistema, kas apribojo draudiko galimybes įvertinti draudimo riziką, sudarant draudimo sutartį.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir primti naują sprendimą ieškionį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas teisiškai nekvalifikavo šalių santykių, todėl negalėjo spręsti dėl ieškinio pagrįstumo. Teismas pripažino, kad šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, todėl teismas galėjo taikyti ir specialiąsias normas, užtikrinančias vartotojo teisių apsaugą.Teismas netinkamai taikė LR Draudimo įstatymo 96 str. 6 d. nuostatą, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad automobilyje iš naujo buvo sumontuotas borto kompiuteris ir imobilaizeris. Faktiškai ieškovas šiuos įrodymus pateikė, nes tai patvirtina Liteko informacinės sistemos duomenys. Teismas iš viso netyrė ir nevertino ieškovo pateiktų įropdymų, kad iešįkovo draugas borto kompiuterį ir imobilaizerį nupirko ir atvežė iš Lenkijos. Aplinkybė, kad anksčiau iki automobilio vagystės buvo pavogtas imobilizatorius ir borto kompiuteris, nepaneigia, kad jie nebuvo įmontuoti ar neveikė automobilio vagystės metu. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 96 str. 7 d.). Neįrodytas priežastinis ryšys tarp draudiminio įvykio ir draudimo sutarties pažeidimo. Jei automobilyje nebuvo sumontuotas imobilaizeris ir automobilio negalima užvesti, tai nereiškia, kad automobilio nebuvo galima pavogti jį nuvelkant.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas neginčija aplinkybės, kad jis sudarydamas draudimo sutartį neinformavo ieškovo apie tai, kad iš automobilio pavogta gamyklinė sergėjimo sistema. Ieškovas neįrodė, kad sergėjimo sistema po vagystės buvo atkurta.Draudimo sutarčiai taikomas didžiausio pasitikėjimo reikalavimas, todėl ieškovas neįvykdė CK 6.993 str. ir draudimo taisyklėse nustatytos sąlygos atskleisti visą draudiką dominančią informaciją.Apelianto teigimu, jei automobilyje nebūtų įmontuota Lenkijoje įgyta sergėjimo sistema, automobilio nebūtų įmanoma užvesti, todėl jį butų galima tik nuvilkti. UAB„Silberauto“ patvirtino, kad pakeitus variklio valdymo bloką, galima pasiekti, kad automobilis užsivestų ir be imobilaizerio. į tokio tipo „Mercedes" automobilius imobilaizerius įmontuoja gamintojas, kurio kvalifikacija atsakovas neabejoja. Tuo tarpu apelianto galimybės montuoti tokias sistemas vertinos kritiškai. Apeliantas, sudarydamas sutartį, deklaravo ieškovui, kad automobilyje yra dar ir signalizacija. Tą patvirtina įrašas draudimo polise. Jame nurodyti apelianto deklaruoti duomenys apie tai, kad jis turi vieną sergėjimo sistemos pultelį. Automobilio imobilaizeris nėra valdomas pulteliu. Todėl atsakovui buvo deklaruota, kad automobilyje yra ir pulteliu valdoma signalizacija. Pultelis, kuris valdo tik durų atrakinimą/užrakinimą, nėra sergėjimo sistemos dalis.Apelianto pateiktoje pažymoje iš Lenkijos įmonės nėra duomenų, kad parduota gamyklinė sergėjimo sistema ir ji tinkamai įmontuota.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nors šalių sudaryta draudimo sutartis gali būti vertinama kaip vartojimo sutartis, tačiau ši aplinkybė sprendžiant ginčą nereikšminga, nes apeliantas nepaaiškino kaip tai susiję su ginčo dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu šalių sudaryta sutartis nėra vartojimo sutartis, nes buvo apdraustas krovininis automobilis, kuris, ieškovo teigimu, buvo naudojamas teikiant statybos paslaugas įrankiams vežioti.
Apeliantas tikina, kad jis atkūrė automobilio sergėjimo sistemą iki gamintojo numatyto lygio, nes neva Lenkijoje pirko kitą imobilaizerį ir jį pats įmontavo į automobilį; pajungė jį taip, kad veiktų. Apie šią aplinkybė praneša draudikui tik po automobilio vagystės. Teismas sprendė, kad ieškovo teiginiai apie atstatytą sergėjimo sistemą yra neįrodyti. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis neturi sergėjimo sistemos montuotojo kvalifikacijos, jis yra statybininkas. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra jokių įrodymų, kad ieškovas tikrai pirko Lenkijoje sergėjimo sistemą ir tikrai ją įmontavo tinkamai, kad ši veiktų.Tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip pagrįstai nurodė apeliantas, netyrė ir nevertino ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktos Lenkijos įmonės P.H.U. RAD-MOT 2013-09-16 pažymos (kuri buvo skanuota ir pirmosios instancijos teismui buvo pateika per Liteko sistemą). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi pažymą, konstatuoja, kad pažymos turinys pats savaime nepatvirtina duomenų apie tai, kad Lenkijos įmonė pardavė būtent apdraustajam automobiliui tinkantį gamyklinį imobilaizerį, nors apeliantas savo rašytiniuose paaiškinimuose tvirtina, kad sergėjimo sistema buvo gamyklinė. Pažyma nepatvirtina, kad įranga buvo tinkamai įmontuota. Nors ieškovas teigia, kad nupirktą įrangą susimontavo pats, o atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą deklaratyviai nurodo, kad apelianto galimybės montuoti tokias sistemas vertintinos kritiškai. Teismas netyrė, ar yra galimybė pačiam automobilio savininkui sumontuoti sistemą, o tam reikalingos specialios žinios. UAB„Silberauto“ 2013 m. spalio 31 d. rašto Nr. 13/S-369 2 punkte nurodyta, kad imobilaizerio sudėtinė dalis yra uždegimo raktelis su jame įmontuotu ir užkoduotu elektroniniu lustu. Nors po vagystės ieškovo 2012-01-29 užpildytoje anketoje ieškovas nurodė, kad po automobilio vagystės išsaugojo vieną raktą (durų ir degimo spynelės) bei signalizacijos pultą (b.l.50), tačiau šalys ir teismas netyrė išlikusių daiktinių įrodymų, o apsiribojo teorinio teisinio pobūdžio argumentavimu. Teismas netyrė, ar pagal išlikusius sergėjimo sistemos komponentus galima nustatyti ieškovo įrengtos sergėjimo sistemos funkcijas ir atitikimą draudimo sutarties sąlygoms.
Šalių 2013-01-23 sudarytos sutarties dėl transporto priemonės kasko draudimo, draudimo liudijime Nr. 851-0420628 nurodyta,kad sergėjimo sistemų lygis 4 ir pateiktas vienas sergėjimo sistemos pultelis ir vienas raktas, 4 lygio sergėjimo sistemos funkcijos neatskleistos (b.l.20). Atsakovas pateikė teismui transporto priemonių draudimo metodinių nurodymų priedą Nr.2, kuriame nurodyti 4 lygio sergėjimo sistemos funkcijos/reikalavimai „Garsinė kintamu kodu valdoma sistema“ ir sergėjimo sistemos pavadinimas „Gamyklinė sergėjimo sistema arba bet kuri kita sergėjimo sistema“ (b.l.54). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad galėjo būti įrengta ne tik gamyklinė, bet ir bet kuri kita sergėjimo sistema, todėl atsakovo argumentas, kad gamintojas garsinės sergėjimo sistemos neįrenginėjo, nereikšminghas. Byloje kilo ginčas, ar ieškovas buvo tinkamai informuotas apie 4 lygio sergėjimo sistemos konkrečius reikalavimus, nes, kaip nurodyta ieškovo pateiktuose kitų draudimo bendrovių 4 lygio sergėjimo sistemų aprašymuose 4 lygio sergėjimo sistemų funkcijų turinys iš dalies skiriasi. Apklausta liudytoja draudimo brokerio atstovė N. Z. patvirtino sudarant draudimo sutartį turėjo būti 4 lygio sergėjimo sistema, tačiau su klientu apie apsaugas nekalbėjo. Šalys neįrodinėjo aplinkybės, kaip ieškovui buvo atskleisti 4 lygio sergėjimo sistemos reikalavimai, todėl teismas turėtų pasiūlyti šalims įrodinėti šią aplinkybę.
Teismas, priėmęs ieškinį, prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), o kai pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nepatikslindamas įrodinėjimo dalyko bei nepasiūlydami ieškovui pateikti papildomus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias nuostatas, todėl nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d.), nes reikia tirti naujus įrodymus, esant poreikiui pasitelkant asmenis, turinčius specialių žinių. Be to, būtina užtikrinti proceso dalyvių teisę į apeliaciją tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu bus nustatyti nauji ieškinio atmetimo ar patenkinimo pagrindai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.