Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Laima Lubauskienė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalį veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams M. V. ir V. V. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei M. V. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019 m. gruodžio 27 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, viešo paskelbimo būdu. Atsakovui V. V. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. sausio 27 d., vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad ieškovė tiekė šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė atsakovams M. V. ir V. V. Atsakovai nebuvo sudarę rašytinės sutarties su ieškove dėl šilumos energijos pirkimo, tačiau atsakovams priklausęs butas yra prijungtas prie centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, ieškovė šilumos energiją atsakovams suteikė. Neapmokėjus už paslaugas iki nustatyto termino, atsakovams skaičiuojami 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Atsakovai už ieškovės tiektą šilumos energiją patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 6 d. yra skolingi 523,45 Eur. Už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. yra paskaičiuota 19,17 Eur delspinigių.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytas sąlygas arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 6 punkte numatyta, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis Taisyklėmis ir šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos (Aprašo 7 punktas).

Atsakovai nebuvo sudarę rašytinės sutarties su ieškove dėl šilumos energijos pirkimo, tačiau atsakovams priklausęs butas yra prijungtas prie centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, ieškovė šilumos energiją atsakovams suteikė, todėl laikytina, kad šilumos tiekėjo ir buto, kuriam buvo tiekiama šiluma, savininkų šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas. Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovams nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas sumokėtas, daroma išvada, kad, pasitvirtinus minėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti. Atsakovams naudojant šilumos energiją, jiems atsirado pareiga už tiektą šilumos energiją mokėti sąskaitoje nustatytais terminais, o neatsiskaičius nustatytais terminais – mokėti delspinigius. Ieškovė atsakovams šilumos energiją tiekė, tačiau atsakovai su ieškove neatsiskaitė, todėl iš atsakovų ieškovei solidariai priteisiama 523,45 Eur skola už šilumos energiją, tiektą laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. kovo 6 d.

Atsakovai pažeidė prievolę laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.256 straipsniai). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat į tai, kad atsakovai laiku nesumokėjo už šilumos energiją, iš atsakovų ieškovei solidariai priteistina19,17 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d.

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra grindžiamas įstatymo nuostatomis, jis tenkinamas ir ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminio mokesčio, 36,30 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 2,55 Eur už informacijos paiešką viešuose registruose (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis), t. y. po 26,93 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Valstybė šioje civilinėje byloje patyrė 9,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, atsakovai lygiomis dalimis turėtų valstybei sumokėti po 4,65 Eur šių išlaidų, tačiau iš kiekvieno atsakovo priteistina minėtų išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos – 5,00 Eur, todėl minėtos išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, solidariai iš atsakovų V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 523,45 Eur (penkis šimtus dešimt tris eurus 45 ct) skolos, 19,17 Eur (devyniolika eurų 17 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovų V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 26,93 Eur (dvidešimt šešis eurus 93 ct) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali apskųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.