Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06421-22, kurioje

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. Č., pareiškus jam įtarimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad 2022 m. vasario 24 d. apie 0.06 val. jis važiavo automobiliu „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Santaikos gatve link „Neste“ degalinės. Maždaug prieš pusvalandį jis buvo išgėręs apie 200 g degtinės. Jautėsi gerai, koordinacija buvo gera, todėl vairavo automobilį. Santaikos gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, alkotesteriu patikrino jo neblaivumą. Jis pūtė į alkotesterį du kartus, tačiau kokie buvo tikrinimo rezultatai, nepamena. Automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo dukrai E. B.. Dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, nuoširdžiai gailisi (b. l. 66–67).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš automobilio „Subaru L. O.“, „valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentų matyti, kad automobilis yra 2004 m. lapkričio mėn. gamybos, variklio darbinis tūris – 2 457 cm³ (b. l. 38).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. Č. kaltė įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. Č. vairavo transporto priemonę „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 2,07 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, todėl nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis R. Č. tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma baudos bausme ir jos dydžiu (b. l. 117–120, 121–123).

Teismas, spręsdamas bausmės parinkimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis R. Č. teisiamas už tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau jis nėra teistas, tačiau teismas įvertina tą aplinkybę, kad 2020 m. birželio 5 d. prokuroro nutarimu R. Č. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (b. l. 97–100). Nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 101–103). Nedirba (b. l. 110), į Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 107, 108). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė. Pagal BK 47 straipsnio 2 dalies nuostatas bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Tuo vadovaujantis ir įvertinus, kad byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, skirtina 81 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytinas penkių mėnesių terminas, per kurį kaltinamasis turi sumokėti jam paskirtą baudą (Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Nesumokėjus baudos savanoriškai, bus pradėtas priverstinis baudos išieškojimas.

Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam R. Č. kartu su bausme ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir turto konfiskavimą, išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 380 Eur. Kaltinamasis R. Č., paskelbus jam apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ir sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (b. l. 121–122).

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs R. Č. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį girtas, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, o taip pat atsižvelgęs ir į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą kaltinamasis padarė pirmą kartą ir byloje nėra duomenų, jog jis sistemingai darė Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2018 m. buvo du kartus baustas už nustatyto greičio viršijimą ir už tai, kad vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), anksčiau jam nebuvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl jis yra konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Tačiau konfiskuotinas automobilis nėra kaltinamojo nuosavybė, jis nuosavybės teise priklauso kaltinamojo dukrai E. B. (b. l. 39). Byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant galėtų būti konfiskuotas kitam asmeniui priklausantis turtas. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamu atveju byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, kad automobilio „Subaru Legacy“ (universalo), kurio techninės charakteristikos iš esmės sutampa su R. Č. vairuoto automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 2 380 Eur (b. l. 31). Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. ir automobilio savininkė E. B. neginčijo automobilio vertės nustatymo pagrįstumo, taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nusikalstamos veikos padarymo metu buvusią mažesnę minėto automobilio vertę. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2 380 Eur. Automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra grąžintas jo savininkei E. B. (b. l. 51–53). Prokurorės Rimos Čitavičiūtės 2022 m. kovo 4 d. nutarimu galimam transporto priemonės konfiskavimui užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. šešiems mėnesiams laikinai apribota R. Č. nuosavybės teisė į pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini), uždraudžiant visiškai disponuoti 2 380 Eur suma. Turto saugotoju paskirtas (duomenys neskelbtini) (b. l. 85–87). Paskirta procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas.

Kaltinamajam 2022 m. vasario 25 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 70–73, 74–77, 80–82) paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 81 MGL dydžio (4 050 Eur) bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Č. galutinę bausmę – 54 MGL dydžio, t. y. 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad R. Č. jam paskirtą baudą privalo sumokėti per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 25 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš R. Č. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 380 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Turto arešto aktų registre 2022 m. kovo 4 d. įregistruotą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. Č. pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, R. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.