Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. K. ieškinį atsakovams A. K., N. M., dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas N. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Išnagrinėti bylą dėl tėvystės nustatymo atsakovui nedalyvaujant teismas turi teisę tuo atveju, jei nėra galimybės jo dalyvavimą užtikrinti (ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 388 straipsnio 2 dalis). Procesiniai dokumentai N. M. įteikti asmeniškai. Jokių prieštaravimų ieškiniui N. M. nepateikė. Šaukimas į teismo posėdį vienu atveju įteiktas jo motinai, kitu atveju – su atsakovu susisiekta asmeniškai ir gautas patvirtinimas trumpąja žinute, jog apie posėdį jam žinoma ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Be to, su atsakovu buvo susisiekta ir policijos pareigūnų, vykdžiusių teismo nutartį atsakovą į teismo posėdį atvesdinti. Dėl minėtų aplinkybių teismas sprendžia, kad realus atsakovo žinojimas apie pradėtą teismo procesą ir teisė gintis buvo užtikrinta, teismas išnaudojo visas galimybes užtikrinti N. M. dalyvavimą nagrinėjant bylą, todėl byla išnagrinėta atsakovui N. M. nedalyvaujant.

Liudytoja R. J. parodė, kad su ieškove yra kaimynės. M. K., gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas – N. M.. Ieškovė gyveno kartu su N. M. gal nuo 2012 metų. Po gaisro kelis mėnesius ieškovė kartu su dukra ir N. M. gyveno pas ją. N. K. buvo susituokusi su A. K.. A. K. išvažiavo į užsienį. Po kokių 7–8 metų N. K. pradėjo gyventi su N. M.. Kai gyveno su N. M., A. K. iš užsienio nebuvo grįžęs. N. M. dukrą pripažino, sakė, kad tai jo dukra, vėliau N. M. išvyko į užsienį, dukra mažai rūpinasi. Iš N. M. nėra girdėjusi, kad sakytų, kad tai ne jo dukra.

Liudytoja J. M. parodė, kad ieškovė yra jos sesuo. Su A. K. sesuo sugyveno tris vaikus, po to A. K. išvažiavo į užsienį, kelis kartus buvo grįžęs. Santuoka su A. K. yra nutrūkusi, bet ryšius palaiko dėl vaikų. M. (duomenys neskelbtini) bus septyni metai. M. tėtį dažniausiai matydavo arba išgėrusį, arba lovoj gulintį, ar dirbantį. Pirmą kartą su N. M. sesuo buvo atvažiavusi prieš devynis metus, jie gyveno kartu. Kai gimė duktė, N. M. ją pripažino, laikydavo ant rankų, elgėsi tėviškai, džiaugėsi vaiko gimimu. Nėra girdėjusi, kad abejotų tėvyste. Kiek žino, dabar N. M. dukra nebesirūpina. Ir po dukros gimimo sesuo gyveno su N. M.. M. N. M. vadina tėčiu, bendrauja su juo telefonu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajono savivaldybėje atstovė palaikė pateiktą išvadą. Siūlė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalis). Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo įrašas (CK 3.138 straipsnis). Vaikui gimus santuokoje arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 2 dalis), tačiau ši tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Esminis ir svarbiausiais vaikų interesas yra pažinti savo tėvus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio ieškovės duotų paaiškinimų ir teismo turimų duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovas A. K. yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nutraukta (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašymas dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra M. K., kurios tėvu yra įrašytas atsakovas A. K..

Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės dukters gimimo įraše tėvu atsakovas įrašytas CK 3.140 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ieškovės dukra gimė nepraėjus trims šimtams dienų nuo ieškovės ir atsakovo A. K. santuokos nutraukimo.

Ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ji su atsakovu jokių artimų santykių nepalaikė nuo jo išvykimo į užsienį 2000 m., bendraudavo tik klausimais, kylančiais dėl bendrų vaikų. Atsakovas A. K. taip pat nurodė, jog jis nėra ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusios dukters tėvas. Analogiškas aplinkybes apie ieškovės ir jos sutuoktinio santuokos faktinį iširimą dar iki ją nutraukiant teismo sprendimu, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes juos iš esmės patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, liudytojų parodymai. Vaiko motina žino tikrąjį jo tėvą, todėl atsakovo N. K. tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, nepakenks jo teisėms ir interesams.

CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl vaiko tėvystės nustatymo, šalys neprašė skirti DNR ekspertizės. Nors tarp atsakovo N. M. ir M. K. nėra itin artimo ryšio, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad mergaitė kartais bendrauja su juo internetu, N. M. vadina tėčiu, nurodo norinti, kad šis ją aplankytų. Ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (foto nuotraukos, kuriose užfiksuotas atsakovas su dukra ir ieškove), sudaro pagrindą teismui spręsti, jog šių įrodymų visuma patikimai patvirtina N. M. tėvystę. Todėl teismas tenkina ieškinio reikalavimą nustatyti, jog atsakovas N. M. yra M. K. tėvas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad kilus tarp tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų yra nustatoma teismo sprendimu. Ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams (CK3.174 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Šiuo metu vaikas gyvena tinkamomis buities sąlygomis su mama. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teisme nurodė, kad ieškovė su dukra gyvena socialiniame būste, kuris nors ir kuklus, tačiau tvarkingas, yra reikalingiausi baldai namų apyvokos reikmenys. Būstas tinkamas vaiko pilnaverčiam gyvenimui ir poilsiui. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, kad nebūtų užtikrintas jo saugumas, poreikių patenkinimas. Nepilnametės M. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pripažinus N. M. M. K. tėvu, spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 150 Eur, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas teismui savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio neišreiškė, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje informacijos apie N. M. darbinę veiklą Lietuvoje nėra. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus kartu su išvada pateiktų dokumentų matyti, kad išlaikytinių jis neturi, neįgalumas N. M. nenustatytas, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje neturi.

Ieškovė Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Šiuo metu su dukra gyvena socialiniame būste. Nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. jai mokėta 122 Eur dydžio socialinė pašalpa, mokama išmoka vaikui. Išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo negauna. Užimtumo tarnyboje neregistruota, neįgalumas nenustatytas. Specifinių sveikatos problemų M. K. neturi, lanko darželio ikimokyklinę grupę.

Ieškovė prašo išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 1 d. CPK 3.192 straipsniu numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga vidutiniškai apie 300 Eur suma (apie 120 Eur maistui, 50 Eur rūbams ir avalynei, 40 Eur higienos, skalbimo priemonėms, komunaliniams mokesčiams, 20 Eur vaistams, vitaminams, 30 Eur žaislams, ugdymo priemonėms, 40 Eur kitoms, nenumatytoms išlaidoms). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog išlaidų dalis atsižvelgiant į vaiko amžių nėra per didelė ar neracionali, prašoma priteisti suma yra pagrįsta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, kas kartu su anksčiau minėtomis nustatytomis aplinkybėmis, leidžia spręst, jog atsakovo N. M. turtinė padėtis nėra prastesnė nei ieškovės. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir būtinus vaiko poreikius, ieškinys tenkintinas iš atsakovo N. M. priteistinas išlaikymas dukrai M. K. po 150 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196–3.198 straipsniai, 3.200 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., t. y. iš viso 5400 Eur. Teismo vertinimu, išlaikymo įsiskolinimui skaičiuoti prašoma taikyti vieno mėnesio išlaikymo dydžio suma (150 Eur), yra pagrįsta atsižvelgiant į to laikotarpio vaiko amžių, sveikatos būklę, minimalios mėnesinės algos dydžio orientacinį kriterijų ir kt., taip pat anksčiau teismo minėtus argumentus dėl priteistino išlaikymo dydžio. Nesant atsakovo prieštaravimų dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ar jo dydžio, nenustačius aplinkybių, jog išlaikymas atsakovo nepilnametei dukrai minėtu laikotarpiu buvo teikiamas, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog po ieškinio padavimo teismui atsakovas per du kartus sumokėjo 150 Eur sumą (nors ir iš atsakovo sesers banko sąskaitos, tačiau ieškovė šią sumą vertina kaip N. M. suteiktą epizodinę paramą), ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, iš viso priteisiant 5250 Eur sumą.

Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymą (CK 3.185 str., CPK 376 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 2019 m. rugpjūčio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – tarnyba) sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-1859-13964. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. liepos 22 d. pažymos matyti, kad tarnyba, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą patyrė 333,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Žyminis mokestis šioje byloje sudaro: po 100 Eur už tėvystės nuginčijimą, tėvystės nustatymą ir gyvenamosios vietos nustatymą, 41 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 122 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas A. K. M. K. gimimo liudijime buvo įrašytas tėvu ne dėl jo kaltės, bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. K. nepriteisia.

Šioje civilinėje byloje atsakovas N. M. į teismo posėdžius nevyko, bylos eiga nesidomėjo, taip ribodamas galimybes bylą užbaigti taikiai, dėl minėtų priežasčių iš atsakovo N. M. priteistina 100 Eur žyminio mokesčio valstybei (už reikalavimą nustatyti tėvystę), 41 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovo N. M. priteistina atitinkama dalis už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 118 Eur. Žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iš atsakovo N. M. nepriteistinas, kadangi ginčo dėl minėto reikalavimo byloje iš esmės nėra. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytą atsakovo turtinę padėtį, teismas iš N. M. priteisia dalį ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. K. nėra A. K. vaikas.

Nustatyti, kad N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. K. yra N. M. vaikas.

Nurodyti, kad šis sprendimas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą.

Nustatyti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina N. K., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei M. K., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei M. K. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., iš viso 5250 Eur (penkis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų).

Paskirti N. K. M. K. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 259 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.