Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Elena Bartulienė Baudž. byla Nr. 1A-263-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00139-2012-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4; 1.2.25.4.4.; 1.1.9.2.; 2.4.6.3.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2013 m. birželio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės – J. P. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje, padarymą, kaltinamajam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, ir baudžiamoji byla jam nutraukta (BK 38 straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti motorines kelių transporto priemones dvejus metus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą.

Nuosprendžiu patvirtintas teismui pateikto 2012 m. gruodžio 11 d. susitarimo 2 punkte nurodytas kaltinamojo J. P. ir nukentėjusiojo R. V. susitarimas iki 2013 m. gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiajam R. V. 19 000 Lt žalą ir 3 punkte nurodytas susitarimas, pasirašytas UAB DB „PZU Lietuva“ atstovės D. B., kad nukentėjusysis R. V. dėl 10 984,78 Lt žalos atlyginimo raštu kreipsis į draudimo bendrovę UAB DB „PZU Lietuva“.

Priimtas nukentėjusiojo R. V. atsisakymas nuo ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.

Daiktinį įrodymą – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK teritorijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkui A. P..

Daiktinį įrodymą – laikrodį, saugomą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti nukentėjusiajam R. V..

Daiktinius įrodymus – užtrauktuko detales, padangų gumos likučius, saugomus Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad jis 2012m. balandžio 7 d., apie 13.00 val., Šilalės rajono, Laukuvos sen., Požerės k., prie Paršežerio ežero esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas A. P. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas aikštelėje, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 14, 19, 31, 106, 195 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesiėmė visų būtinų priemonių savo, keleivio saugumui užtikrinti, esant pavojingų keleivių vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, vežė keleivį R. V. tam neskirtoje vietoje – ant automobilio bagažinės dangčio, važiavo chuliganiškai – prabuksuojančiais ratais aikštelėje suko ratus, dėl to R. V. nukrito nuo automobilio bagažinės dangčio, ir jį automobiliu pervažiavo, taip padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – J. P. ir jo gynėjas prašo J. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). J. P. apeliaciniu skun­du prašo nuosprendį pakeisti – panaikinti baudžiamojo poveikio prie­mo­nę – drau­di­mą nau­do­tis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Kolegija nesutinka su J. P. apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai uždraudė jam naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones dvejus metus.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 punkte pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Šioje byloje nustatyta, kad J. P. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,02 prom., t. 1, b. l. 65), vežė R. V. tam neskirtoje vietoje – ant automobilio bagažinės dangčio, važiavo chuliganiškai – prabuksuojančiais ratais aikštelėje suko ratus, dėl to R. V. nukrito ir J. P. jį pervažiavo, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors J. P. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET, be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Ši J. P. veika sukėlė sunkius padarinius – dėl šio eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. V. sveikata, jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala (susitaikius su J. P., nukentėjusysis R. V. ieškinio dėl žalos atlyginimo atsisakė). Taigi J. P. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika padaryta vairuojant transporto prie­monę, kai J. P. dėl neatsargumo gana šiurkščiai pažeidė KET, dėl to nuken­tė­ju­siajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu atleidęs J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, padarymą, jam ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis), pagrįstai, taip pat siek­da­mas, kad bent iš dalies būtų sumažinta kaltininko galimybė padaryti analogišką nusikalstamą veiką ateityje ir kad visuomenė būtų apsaugota nuo panašių nusikalstamos veikos padarinių, kaltininkui naudojantis teise vairuoti transporto priemones, paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones.

J. P. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis, neturė­da­mas teisės vairuoti transporto priemones, praras darbą, taigi ir pajamų šaltinį, tei­sėjų kolegijos nuo­mone, yra nepakankama tam, kad būtų ver­ti­na­ma kaip sudaranti pagrindą panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio prie­mo­nę.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko jos rūšį. Tačiau, kolegijos nuomone, teismas J. P. nustatė pernelyg ilgą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – dvejus metus.

Nors, kaip minėta, J. P. BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neblaivus, tačiau jo padaryti KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nelaikytini sąmoningais ir piktybiškais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir pats nukentėjusysis įvykio metu buvo girtas, dėl girtumo jis neprisiminė, kaip jis buvo sužalotas, šią aplinkybę jis patvirtino bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, todėl akivaizdu, kad ir paties nukentėjusiojo neatsakingas ir neatsargus elgesys turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Po eismo įvykio J. P. nuvyko į ligoninę ir nukentėjusiajam R. V. (jis dėl girtumo neprisiminė, kas ir kaip jį sužalojo) prisipažino, kad jį sužalojo važiuodamas automobiliu, tai rodo jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, apgailestavimą dėl jo. Nukentėjusysis R. V. su J. P. susitaikė, jam atleido, pateikė teismui prašymą neatimti iš jo vairuotojo pažymėjimo. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad J. P. tik vieną kartą, t. y. 2010-04-03, buvo baustas administracine tvarka už pakankamai mažareikšmį administracinį teisės pažeidimą, t. y. už tai, kad vairavo automobilį, kuriame nebuvo pirmosios medicininės pagalbos rinkinio, šviesą atspindinčios liemenės bei gesintuvo (t. 1, b. l. 78). Tai rodo, kad jis nelinkęs daryti administracinės teisės pažeidimus vairuodamas transporto priemonę ir, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tikėtina, kad ši nusikalstama veika yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. P. anksčiau nebuvo teistas (t. 1, b. l. 77), charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 82, 84). Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad J. P. padarytas nusikaltimas nėra dėsningas jo atsainaus požiūrio į įstatymų nustatytas taisykles rezultatas ir leidžia daryti išvadą, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgtina ir į tai, kad J. P. darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu ir šis darbas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina kartu su kitais bylos duomenimis, apibūdinančiais tiek J. P. padarytų KET pažeidimų pavojingumą, tiek jo asmenybę, nė vienai iš nurodytų aplinkybių nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, ir daro išvadą, jog bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas sutrumpinus jam paskirtos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – terminą iki vienerių metų, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

J. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti:

J. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti motorines kelių transporto priemones – sutrumpinti iki vienerių metų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.