Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR piliečiui, lietuviui, nevedusiam, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam, kaltinamam padarius padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

2011-10-27 d., apie 11 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) banko klientų aptarnavimo centro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. K., turėdamas rankoje peilį ir sušukęs, kad vyksta ginkluotas užpuolimas, į banką atėjusios klientės J. G. akivaizdoje pareikalavo banko darbuotojos R. P. atiduoti pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jo tėvas – V. K. jį išsivedė iš banko patalpų.

Byloje yra duomenys, kad dėl psichikos būsenos A. K. negali dalyvauti teisme ir būti apklausiamas (b.l. 95).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2011-10-27 apie 11.20 val, kartu su tėvu – V. K. atvyko į “(duomenys neskelbtini)” klientų aptarnavimo centrą. Tėvui reikėjo užsisakyti naują mokėjimo kortelę, nes senoji buvo užblokuota. Klientų aptarnavimo salėje jis išsitraukė peilį ir priėjęs prie klientus aptarnaujančių darbuotojų garsiai pasakė, kad vyksta ginkluotas apiplėšimas. Jam ištarius šiuos žodžius prie jo priėjo tėvas ir jį išsivedė iš salės (b.l. 45-55).

Apžiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, kad į klientų aptarnavimo centrą užeina apie 60 metų vyras su 30 metų amžiaus vaikinu. Kol vyresnis vyras stovi prie bankomato, vaikinas išsitraukia iš striukės vidinės kišenės peilį ir jį laikydamas rankoje praeina pro klientų aptarnavimo salę ir prieina prie trečio staliuko, už kurio sėdi banko darbuotoja. Tuo metu prie vaikino prieina pirmas vyras, paima jį už rankos ir išveda iš salės į lauką (b.l. 36-41).

Ikiteisminio tyrimo metu iš A. K. paimtas peilis apžiūrėtas ir perduotas saugojimui į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilnius (b.l. 43-48).

Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. paaiškino, kad

2011-10-27, apie 11.30 val. atėjo į (duomenys neskelbtini) filialą, esantį (duomenys neskelbtini), nes norėjo pasitikslinti savo banko sąskaitos numerį. Banke buvo dvi darbuotojos ir gal 6-8 klientai. Laukiant savo eilės atsisėdo netoli nuo įėjimo į banką durų. Šalia jos sėdėjo žmonės, bet kiek jų buvo pasakyti negali Netrukus į banką užėjo nepažįstamas vaikinas, kuris dešinėje rankoje laikė didelį peilį. Vaikinas buvo atsukęs į ją nugarą, todėl jo veido nematė. Įėjęs vaikinas pasakė, „kad tai ginkluotas apiplėšimas ir kad visi atiduotų pinigus“. Ji labai išsigando, nes vaikinas nuo jos stovėjo gal apie 1,5 metro atstumu. Kai vaikinas tai pasakė, prie jo priėjo kitas vyriškis, kuris pasakė, kad yra vaikino tėvas ir jį išsivedė. Ji labai išsigando, patyrė didelį stresą. Sužinojusi iš banko darbuotojos savo sąskaitos numerį išėjo iš banko ir ėjo namo. Eidama sutiko savo vyrą B. G., kuriam viską paaiškino, kuris vėliau ir parašė pareiškimą policijoje dėl minėto įvykio. Po šio įvykio jai pablogėjo sveikata, sutriko miegas, padidejo kraujo spaudimas. Ji patyrė moralinę žalą ir prašė jos atlyginimui priteisti 3000 litų.

Apklausta teisme nukentėjusioji R. P. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini). 2011-10-27, dirbant klientų aptarnavimo salėje, (duomenys neskelbtini) langelyje. Apie 11.30 val., salės viduryje pastebėjo 25-30 metų vyriškį, kuris rankoje laikė didelį peilį ir garsiai pasakė „čia užpuolimas, ruoškit pinigus“. Kadangi niekas į jį nekreipė dėmesio, tuomet jis priėjo prie jos stalo ir pakartojo „ruoškit pinigus“. Ji labai išsigando ir pradėjo ieškoti rankomis pavojaus signalo. Tuomet vyriškis trečią kartą garsiai pakartojo „ruoškit pinigus“. Ji jau norėjo atidaryti seifą, bet kitas, vyresnis vyras, kaip vėliau sužinojo V. K., paėmė jaunesnį vyriškį, kaip vėliau sužinojo savo sūnų už rankos ir išsivedė iš banko patalpų. Ji labai išsigando ir patyrė didelį stresą, tačiau turtinio ar neturtinio pobūdžio pretenzijų niekam neturi.

Apklaustas teisme liudytojas V. K. paaiškino, kad jo sūnus A. K. serga šizofrenija. Sūnus nori visus su juo eiti, todėl jis sūnų dažnai pasiima su savimi. Sūnus vis bando pasiimti peilį, tačiau prieš išeinant sūnų visada apieško. Šių metų spalio, ar lapkričio mėnesį, tiksliai neprisimena, jam reikėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir užsisakyti naują mokėjimo kortelę. Sūnus pasakė, kad nori vykti karu. Jis buvo neseniai sugrįžęs iš psichiatrijos ligoninės, kur prabuvo apie du mėnesius. Jis sutiko ir patikrino, ar sūnus nepasiėmė peilio. Sūnaus striukės vidinėje kišenėje rado virtuvinį peilį, kurį iš jo paėmė. Peilius sūnus pasiima, nes jam dėl ligos susiformavo kažkoks baimės jausmas. Apie 11.00 val., tiksliai pasakyti negali jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs prie banko liepė sūnui plaukti automobilyje, tačiau šis pasakė, kad eis kartu ir jie abu nuėjo į banką. Banko viduje jis priėjo prie bilietų išdavimo įrenginio, kad gautų eilės numerį. Tuo metu sūnus nuėjo į salės vidų ir sušuko „apiplėšimas“. Jis pribėgo prie sūnaus ir griebė jam už dešinės rankos, kurioje jis laikė peilį, išvedė iš banko patalpų ir pasodino į automobilį. Sugrįžęs į banką apsaugos darbuotojui pasakė, kad sūnus serga ir kad jis iš tikrųjų nieko nenorėjo apiplėšti. Apsaugos darbuotojas leido važiuoti ir jie sugrįžo į namus. Išvykstant į banką jis apieškojo sūnų ir surastą peilį atėmė. Jis nematė, kaip sūnus vėl pasiėmė peilį ir paslėpė savio rūbuose.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, paties įtariamo A. K., nukentėjusiųjų J. G., R. P., liudytojo V. K. parodymus, apsaugos kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą, teismas daro išvadą, kad A. K., panaudodamas peilį pasikėsino įvykdyti plėšimą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-23 nutartimi įtariamajam A. K. paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė (b.l. 89). 2012-03-04-20 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad įtariamasis A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu (2011-10-27) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiuo metu A. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis negali suprasti veiksmų esmės, jų valdyti bei duoti objektyvius parodymus. A. K. rekomenduojama skirti priverčiamąsiasi medicijos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b.l. 93-95).

Espertė - psiciatrė Vaiva Martinkienė teisme patvirtino byloje esančias psichiatrijos, teismo peichologijos ekspertizės akto išvadas ir nurodė, kad A. K. negali atsakyti už įvykdytą įstatymo uždraustą veiką. Jam rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.

LR BK 17 str. nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nagrinėjant teisme bylą nustatyta, kad A. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jis neatsako pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą. Jam taikytina LR BK 98 str. 1 d. 2 p. numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis numato, kad baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims turi teisę asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos.

Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 1 dalis numato: „Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių:

1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, - jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas“. Kaip matosi, įstatyme, reglamentuojant šiai bylai tinkamą sprendimą, ir kalbant apie veiką, už kurios padarymą taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, nevartojamas žodis „nusikalstama“. Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnio 2 dalis taip pat nevartoja termino „nusikalstama veika“. Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnis ir 16 straipsnis apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos laikomos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Tačiau iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad A. K. veikos darymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl taikyti šioje byloje Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio taisykles ir nagrinėti civilinius ieškinius negalima. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tas pats kaip išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t.y. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Tai neužkerta kelio civiliniams ieškovams pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2008-12-04 nutartis baudžiamoji byla Nr. 1A-401/2008).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą nukentėjusiosios J. G. 3000 litų civilinis ieškinys dėl jai padarytos neturtinės – moralinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes ją galimai padaręs asmuo - A. K. negalėjo suvokti jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 392 str., 397 str. 1 d. 2 p., 393 str. 1 d.,401 str., 403 str., , 404 str., teismas :

nutarė:

Pripažinti, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. būdamas nepakaltinamu ir pritaikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti A. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios J. G. 3000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos padarymo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, peilį, saugomą centrinnėje daiktinių įrodymų saugykloje sunaikinti.

CD diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. M1-563-369/12 .

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.