- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 2-2671/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- "Pagrata"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-6111-340/2011 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pagrata“ dėl sutarčių nutraukimo, avanso grąžinimo, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pagrata“ priešieškinį dėl netesybų ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas, susiję su preliminariųjų pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimu ir sumokėto avanso grąžinimu.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai.
Šalies argumentai
Ieškovė E. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Pagrata“ ir prašė nutraukti 2011 m. vasario 23 d. preliminariąsias prekybos vietų (paviljonų) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. JT/PS01 ir Nr. JT/PS07 bei priteisti iš atsakovo 105 903,90 Lt sumokėto avansinio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad minėtos sutartys buvo sudarytos ne derybų keliu, o atsakovui vienašališkai nustatant sutarties sąlygas. Pažymėjo, kad atsakovui, įsipareigojusiam modernizuoti paviljoną ir kioską ieškovės lėšomis, nebendradarbiaujant su ieškove, ją žeminant yra pagrindas manyti, kad pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta dėl piktybiškų atsakovo veiksmų. Nurodė, kad ieškovė informavo atsakovą, jog sutinka atsakovui sumokėti baudas dėl sutarčių nutraukimo, bet jokio atsakymo iš atsakovo negavo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Pagrata“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės 619,50 Lt netesybų, 117 144,23 Lt nuostolių atlyginimą, iš viso 117 763,73 Lt; įskaityti į priteistą iš ieškovės E. J. 117 763,73 Lt sumą UAB „Pagrata“ grąžintiną ieškovei 105 903,90 Lt sumokėtų įmokų sumą, po įskaitymo liekanti ieškovės skola UAB „Pagrata“ yra 11 859,83 Lt; priteisti iš ieškovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos, t. y. 11 859,83 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė vienašališkai ir nepagrįstai nutraukė preliminariąsias sutartis, taip padarydama didelę žalą atsakovui. Pažymėjo, kad nors ieškovė ir prašo nutraukti preliminariąsias sutartis teismine tvarka, tačiau sutartys jau yra vienašališkai nutrauktos.
Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas UAB „Pagrata“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 11 860 Lt sumai ieškovei E. J. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepakankant – lėšas, esančias bankų bei kredito įstaigų ieškovei priklausančiose sąskaitose, bei turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę arba pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolos išieškojimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl sunkios turtinės ieškovės padėties, apie kurią ji nurodė ieškinyje ir jo prieduose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovo UAB „Pagrata“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą 11 860 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik turto neužtenkant ir / ar esant nepakankamai nurodė areštuoti ieškovės lėšas, esančias bankų bei kredito įstaigų ieškovei priklausančiose sąskaitose, bei turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis. Teismas konstatavo, kad priešieškinyje atsakovo nurodyta suma, pareikšta fiziniam asmeniui, – 11 859,83 Lt, laikytina pakankamai didele ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolos išieškojimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl sunkios turtinės ieškovės padėties, bei pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovė atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo dėl sudėtingos turtinės padėties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė E. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Atsakovas pateikė priešieškinį, kurio suma 117 763,73 Lt. Pateiktas priešieškinys yra neteisėtas, nemotyvuotas ir nesąžiningas, todėl turi būti atmestas.
2) Vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į asmens finansines galimybes. Tik nustačius, kad ieškovė neturi pakankamai turto sprendimui įvykdyti ir elgiasi taip, kad turto ar lėšų gali nepakakti sprendimui įvykdyti, galima spręsti, jog priešieškinio sumos dydis gali neigiamai įtakoti teismo sprendimo įgyvendinimą.
3) Bandant susitarti ir rasti bendrą sprendimą ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą telefonu ir asmeniškai, tačiau į prašymus ir pasiūlymus buvo reguota nepagarbiai, įžeidinėjant arba iš viso nereguota, buvo grasinama susidoroti.
4) Ieškovė yra sumokėjusi atsakovui 105 903,90 Lt. Atsakovas nesutinka gražinti sumokėtos įmokos, nors ieškovė ir pasiūlė sumokėti preliminariose sutartyse numatytas baudas. Minėta aplinkybė parodo atsakovo nesąžiningumą.
5) Nustatytu terminu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Taigi būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovės turtinės padėties pasikeitimo ateityje galimybė, kaip kriterijus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti suprantama ne kaip taisyklė, o kaip taisyklės išimtis.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Pagrata“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį yra priėmęs. Visos jame nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai bus tiriami nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atliko preliminarų priešieškinio pagrįstumo vertinimą, skirtą ne bylai išspręsti iš esmės, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą pagal ieškovo reikalavimus dėl netesybų ir nuostolių priteisimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso tesės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas, valdomą turtą ir pan.
Nagrinėjamu atveju priešieškinį dėl 117 763,73 Lt netesybų ir nuostolių priteisimo padavęs atsakovas UAB „Pagrata“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės E. J. turto areštą tik tai daliai, kuri, atlikus proceso šalių tarpusavio pareikštų reikalavimų ieškinyje ir priešieškinyje įskaitymą, viršija ieškinio sumą, t. y. areštuoti ieškovės turtą 11 860 Lt sumai. Esant tokiai situacijai, kai priešieškinį padavęs atsakovas prašo užtikrinti tik 1/10 ieškovei pareikštų turtinių reikalavimų įvykdymą, nėra pagrindo iš esmės analizuoti apeliantės argumentų, kad priešieškinis dėl 117 673,73 Lt priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes atsakovas prašo užtikrinti tik nedidelę jo dalį. Juo labiau, kad sprendžiant proceso teisės klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, nėra analizuojamas ieškinio pagrįstumas, o preliminarus pateiktų duomenų įvertinimas nesudaro pagrindo daryti neginčijamos išvados, kad priešieškinis tai sumai, kuria areštuotas ieškovės turtas, negalėtų būti patenkintas.
Reikalavimas dėl 11 860 Lt priteisimo iš fizinio asmens (ieškovės) yra reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai gali objektyviai padidinti atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Minėta, jog ieškovė turi teisę pateikti teismui duomenis apie savo itin gerą turtinę padėtį, kas sudarytų pagrindą manyti, kad priešieškinio suma jai nėra didelė (CPK 12, 178 str.). Tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Todėl daryti išvadą, kad jos turtinė padėtis gera ir neegzistuoja atsakovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmė, negalima.
Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad ji bendradarbiavo su atsakovu, kuris vengė bendradarbiauti, kad ieškovė atsakovui pagal preliminariąsias sutartis yra sumokėjusi dalį sutartos daiktų pirkimo kainos, o atsakovas vengė sudaryti pagrindinę sutartį, yra susiję su ginčo esme, tačiau neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakovo prašymo pagrįstumo klausimą, kurio nagrinėjimo metu, kaip minėta, vertinama, ar egzistuoja atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti ieškovės turto areštu, neįvykdymo grėsmė.
Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Kolegija pažymi, kad ši nutartis neužkerta galimybės ieškovei, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti atsakovo turto areštą, jeigu ieškovės turtinė padėtis pagerėtų ar į teismo specialiąją sąskaitą ji įneštų sumą, kuri būtų ne mažesnė, nei teismo taikytas ieškovės turto arešto dydis (CPK 146, 148, 149 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.