- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- I-530-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02749-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 7 000 neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1–2).
Paaiškina, kad 2018 m. gegužės 10 d. jį perkėlė į kamerą Nr. 218, kuri yra cokoliniame aukšte beveik 180 cm po žeme. Šioje kameroje langas įrengtas apie 5–8 cm aukštyje nuo žemės. Už lango vakarais bėgiojo žiurkės, nors dieną jų nesimatė. Ant palangės nuolat būdavo žiurkių išmatų, kameroje buvo drėgna, nedžiūvo drabužiai.
2018 m. birželio 14 d. jį perkėlė į kamerą Nr. 210, kurioje nuolat buvo drėgna, dėl ant lango uždėtų grotų negalėdavo jo uždaryti, klozetas neatitiko reikalavimų, nes įrengtas nešiuolaikiškai.
2018 m. birželio 29 d. jį perkėlė į kamerą Nr. 217, kuri įrengta taip pat cokoliniame aukšte. Vakarais už lango bėgiodavo žiurkės, kameroje nuolat buvo drėgna, klibėjo klozetas, iš jo nuolat bėgo vanduo, jautėsi nemalonus kvapas, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, kameroje buvo nepakankamas apšvietimas dieną, o naktį apšvietimas trukdė miegoti, nes lemputė spigino tiesiai į akis.
Nurodo, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu pakeisti drėgną čiužinį, tačiau čiužinį pakeitė tik tada, kai dar keli nuteistieji parašė analogiškus prašymus. Taip pat kreipėsi su prašymu nurodyti, kokiomis ligomis gali susirgti, gulint ant drėgno čiužinio, tačiau Lukiškių TI-K administracija konkrečiai jam neatsakė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo manymu, nurodytos sąlygos yra nežmoniškos ir kankinančios, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–19).
Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2018 m. gegužės 10 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 218 (plotas 6,83 m² (1 asmuo kameroje)), joje buvo iki 2018 m. birželio 13 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. birželio 14 d. perkeltas kamerą Nr. 210Krc (plotas 7 m² (1 asmuo kameroje)), joje buvo iki 2018 m. birželio 28 d. (1 asmuo kameroje), 2018 m. birželio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 217 (plotas 6,90 m² (1 asmuo kameroje)), joje buvo iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. (1 asmuo kameroje).
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Lukiškių TI-K sudarytos sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ pagrindu atliekami kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, įdėtos vidinės metalinės grotos, kurios apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Pažymi, kad vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinti patalpą, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės kamerose.
Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose įrengtas, vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punktu, kuriame nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Šios taisyklės nenustato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių įrengimo kamerose, šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus.
Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Galiojantys teisės aktai nenustato, kad gyvenamosiose kamerose būtų įrengtos drabužių džiovyklos arba įstaigoje būtų įrengta drabužių džiovinimo patalpa. Laisvės atėmimo vietoje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ir grąžinami tą pačią dieną sausi. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus - vieną kartą per sezoną.
Lukiškių TI-K administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkina. Gavus pareiškėjo prašymą, 2018 m. liepos 30 d. buvo pakeistas čiužinys ir pagalvė.
Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis 2018 m. gegužės 10 d.–2018 m. rugpjūčio 16 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Dėl sanitarinio mazgo
Iš proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kameroje: Nr. 218, Nr. 210Krc, Nr. 217.
Pareiškėjas neturtinę žalą dėl sanitarinio mazgo kildina dėl to, kad kameroje Nr. 210 klozetas įrengtas nešiuolaikiškai, kameroje Nr. 217 sanitarinis mazgas neatskirtas nuo likusio kameros ploto, todėl sklido nemalonus kvapas, klozetas klibėjo, iš jo bėgo vanduo.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.
Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 16.5 papunktyje nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Byloje pateiktas Lukiškių TI-K Ūkui skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėnesio pranešimas „Dėl A. M.“ skundo (b. l. 67–68). Jame nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, gyvenamosiose kamerose gali būti įrengiamas ir sėdimas ir tupimas klozetas. Gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, 386–395, 406–417, 418–426 sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, kitose kameroje nėra techninių galimybių įrengti kabinas, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos, todėl konstatuotina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, atitinka teisės aktų reikalavimus, o Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų.
Nors pareiškėjo teigimu, kameroje Nr. 210 klozetas įrengtas nešiuolaikiškai, tačiau skunde nedetalizavo aplinkybių, koks sanitarinio mazgo įrengimas jo netenkina. Pagal teismų praktiką, bylose dėl žalos atlyginimo pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Šiuo atveju pareiškėjas konkrečiai nurodė, koks sanitarinio mazgo įrengimas šiuolaikiškumo aspektu jo netenkino ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Taigi, pareiškėjui nedetalizavus aplinkybių, šis jo argumentas atmestinas.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kameroje Nr. 217 klozetas klibėjo, iš jo bėgo vanduo.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. birželio 29 d.–2018 m. rugpjūčio 16 d. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8)PA-5272 (toliau – Patikrinimo aktas) (b. l. 64–66), iš kurio matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo atliekamas patikrinimas kameroje Nr. 217, tačiau nenustatyta, kad šioje kameroje klozetas klibėtų ar iš jo bėgtų vanduo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl galimai netvarkingo klozeto, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Dėl kitų sąlygų kamerose
Pareiškėjo teigimu, kameroje Nr. 217 iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, apšvietimas dieną buvo nepakankamas, o naktį trukdė miegoti, kameroje Nr. 218 buvo drėgna, nedžiūvo drabužiai, vakarais už lango bėgiojo žiurkės, ant palangės nuolat buvo žiurkių išmatų, kameroje Nr. 210 buvo drėgna, o dėl įrengtų grotų negalėdavo uždaryti lango.
Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.4 papunktį, kameros grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui.
Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (16.7 papunktis). Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą (16.8 papunktis).
Kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (16.9 papunktis).
Tų pačių taisyklių 16.10 papunktyje nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas.
Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktas).
Byloje pateikta 2018 m. sausio 5 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 575/18-4 (b. l. 70–73) tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, iš kurios matyti, kad pastaroji yra įsipareigojusi Lukiškių TI-K atlikti kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Sutartis galioja nuo 2018 m. sausio 2 d. vienerius metus.
Iš Patikrinimo akto matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo atliekamas patikrinimas kamerose Nr. 210 ir 217 – išmatuota santykinė oro drėgmė, bendra dirbtinė apšvieta. Kameroje Nr. 217 nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas –išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 137 lx, nors turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) nurodė pažeidimą pašalinti iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
Lukiškių TI-K 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 9-9607 NVSC Vilniaus departamentą informavo, kad Patikrinimo akte nurodyti pažeidimai kameroje Nr. 217 pašalinti (b. l. 83).
Kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų patikrinimo metu minėtose kamerose nebuvo nustatyta, o kameroje Nr. 218 ginčo laikotarpiu patikrinimai nebuvo atliekami.
Atsižvelgiant į tai, kad kameroje Nr. 210 patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta, kameroje Nr. 217 pažeidimai pašalinti, o kameroje Nr. 218 ginčo laikotarpiu patikrinimai nebuvo atliekami, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl skunde nurodytų netinkamų laikymo sąlygų šiose kamerose atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl prašymų pakeisti čiužinį ir nurodyti ligas, kuriomis galima susirgti miegant ant drėgno čiužinio
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu pakeisti drėgną čiužinį, tačiau čiužinį pakeitė tik tada, kai dar keli nuteistieji parašė analogiškus prašymus. Taip pat kreipėsi su prašymu nurodyti, kokiomis ligomis gali susirgti, gulint ant drėgno čiužinio, tačiau Lukiškių TI-K administracija konkrečiai jam neatsakė.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 19 d. prašymu (Lukiškių TI-K užregistruotu 2018 m. liepos 24 d.) kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas išduoti naują čiužinį, nes tą, kurį turi, yra šlapias nuo nuolatinės drėgmės kameroje (b. l. 81).
Lukiškių TI-K, atsakydamas į minėtą pareiškėjo prašymą, 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 96-2956 informavo, kad 2018 m. liepos 30 d. buvo pakeistas čiužinys ir pagalvė (b. l. 80). Iš Asmenų, kuriems pakeistas minkštas inventorius, sąrašo (b. l. 82) matyti, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 30 d. pasirašytinai priėmė čiužinį (1 vnt.) ir pagalvę (1 vnt.).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.
Pagal laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas, nuteistiesiems čiužinys išduodamas 4 metams (suimtiesiems 3 metams).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui čiužinys buvo išduotas, o pateikus prašymą, gana operatyviai (per savaitę nuo prašymo užregistravimo) pakeistas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo prašymą tenkino tik po to, kai dar keli nuteistieji parašė analogiškus prašymus. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas 2018 m. liepos 19 d. prašymu (Lukiškių TI-K užregistruotu 2018 m. liepos 24 d.) kreipėsi į Lukiškių TI-K medicininės dalies viršininką, prašydamas raštu atsakyti, kokios atsiranda ligos ar sveikatos sutrikimai, miegant ant beveik šlapio čiužinio (b. l. 91).
Lukiškių TI-K direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 96-3023 (b. l. 86) nurodė, kad kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, atitinka higienos normų reikalavimus, 2018 m. liepos 30 d. jam buvo pakeistas čiužinys. Pažymėjo, kad asmens galimybė susirgti kokia nors liga įtakojama daugelio faktorių, tokių kaip paveldimumas, asmens higiena bei gyvenimo būdas, organizmo imunitetas ir gyvenimo sąlygos. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas dėl sveikatos problemų nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybą nuo 2016 m. gruodžio 28 d.
Kaip matyti, Lukiškių TI-K direktorius, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad galimybė susirgti kokia nors liga įtakojama įvairių aplinkybių. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, ar serga kokiomis nors ligomis bei nenurodė, kad atitinkamą susirgimą įtakojo miegojimas ant drėgno čiužinio.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra konstatavęs, kad, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2188-14).
Iš pareiškėjo skundo turinio akivaizdu, kad prašymą priteisti neturtinę žalą dėl galimai netinkamo Lukiškių TI-K atsakymo pareiškėjas grindžia abstrakčiais, bendro pobūdžio argumentais. Be to, atsakymo pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui neskundė. Esant šioms aplinkybėms, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo klausimu.
Nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų) dėl pareiškėjo galimai netinkamų laikymo sąlygų ginčo laikotarpiu, pagal CK 6.271 straipsnį, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Netenkinus prašymo atlyginti neturtinę žalą, nėra pagrindo tenkinti prašymo priteisti metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kai nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.