Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Giedrės Kairienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „F“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriui, dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos faktiškai naudojamos Žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumente suformuoto Žemės sklypo ribas. Atsakovas reikalauja nukrypti nuo Žemės sklypo, suformuoto preliminariais matavimais, ribų, t.y. nuo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nustatytų ribų, remdamasis vien tik Gretimo žemės sklypo atliktais kadastriniais matavimais. Pažymėjo, kad pareiškėjas nedalyvavo, atliekant Gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes negavo pranešimo. Be to, iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad Gretimas žemės sklypas buvo suformuotas ir patvirtintas NŽT Kupiškio skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr.22VĮ-(14.22.2)-1041, vėliau šio žemės sklypo plotas buvo padidintas ir ribos pakeistos 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.22VĮ-420-(14.22.2) vien tik pagal šio žemės sklypo savininko nurodytas faktiškai naudojamas ribas. Mano, kad Išvada neteisėta, todėl turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „F“ nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties 45,00 ha žemės sklypas, esantis Kupiškio r. Sav., Noriūnų sen., (duomenys neskelbtini) k. Žemės sklypas buvo suformuotas 2000 metais ir atlikus jo preliminarius matavimus, nustatytas 45,00 ha plotas. Pareiškėjos užsakymu UAB „Geomatininkai“ atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė 46,0522 ha Žemės sklypo plotą (plotų skirtumas 1,0522 ha, kas viršija Kadastro nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną paklaidą (0,8050 ha).

UAB „Geomatininkai“ 2022 m. kovo 30 d. NŽT Kupiškio skyriui pateikė prašymą pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tolimesnių darbų vykdymo, pateikė situacijos schemą bei aiškinamąjį raštą. NŽT Kupiškio skyrius į UAB „Geomatininkai“ 2022 m. kovo 30 d. prašymą pateikė 2022 m. balandžio 26 d. Išvadą Nr.22ITP-17-(14.22.143E.), kuria nurodė patikslinti Žemės sklypo šiaurės rytų ribą vietovėje pagal atliktų Gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų ribas.

Pareiškėja, nesutikdama su minėta Išvada, ją apskundė teismui.

Bylos duomenimis pareiškėjai parduotas Žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius žemės sklypo matavimus. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklypo plotas yra 45,00 ha.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu numatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardintus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad šiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020).

Nagrinėjamojoje byloje, įvertinus paminėtose teisės normose įtvirtintą žemės sklypų ribų stabilumo taisyklę, svarbu nustatyti, kokios Žemės sklypo ribos (konfigūracija) buvo nustatytos preliminariais matavimais suformavus Žemės sklypą prieš jį įsigyjant pareiškėjai, ar šios Žemės sklypo ribos ir konfigūracija atitiko teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Byloje kyla ginčas dėl Žemės sklypo šiaurės rytų ribos, kuria Žemės sklypas ribojasi su VĮ Kupiškio miškų urėdija suprojektuotu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą atsakovas, gavęs 2022 m. kovo 30 d. prašymą, visų pirma, privalėjo patikrinti, ar faktiškai naudojamo Žemės sklypo ribos (konfigūracija) atitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribas (konfigūracija). Tam būtina įvertinti visus pirminius Žemės sklypo formavimo dokumentus (abrisą, žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą ir kt.), nustačius, jog Žemės sklypas persidengia su Gretimu žemės sklypu, įvertinti ir Gretimo žemės sklypo formavimo dokumentus. Tik tinkamai įvertinus pirminius žemės sklypų formavimo dokumentus, galima konstatuoti, buvo ar nebuvo padaryta klaida, nustatant Žemės sklypo ribas, įvardinta Kadastro nuostatų 21 punkte, bei priimti žemėtvarkos skyriaus išvadą dėl tokios klaidos ištaisymo šiame punkte numatytais būdais. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi Išvados turinį, Išvados priėmimui surinktą ir teismui pateiktą medžiagą, sprendžia, jog atsakovas šių aplinkybių netyrė, pirminių žemės sklypų formavimo dokumentų netyrė, neatlikęs jokios analizės apsiribojo faktu, kad Gretimas sklypas yra kadastriškai pamatuotas, Išvada nurodė Žemės sklypo ribą patikslinti pagal Gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų ribą. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atsakovo argumentą, jog pareiškėja neatvykusi į Gretimo žemės sklypo ženklinimą, sutiko su žemės sklypų riba ginčo vietoje. Atsakovas nagrinėjamojoje byloje nepateikė įrodymų, kad pareiškėja buvo tinkamai pakviesta į Gretimo žemės sklypo ženklinimą (atsakovo pateiktame kvietime nurodyta ne Gretimo žemės sklypo ženklinimo data (2016-02-22), o 2016-02-19, nurodytas ne Gretimo žemės sklypo projektinis numeris (707), o kitas projektinis numeris 557, kvietimas išsiųstas ne pareiškėjos buveinės adresu).

Dėl nurodytų argumentų Išvada pripažintina neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti UAB „Geomatininkai“ 2022 m. kovo 30 d. prašymą.

Pareiškėja prašo priteisti byloje turėtas atstovavimo išlaidas (1490,72 Eur už skundo parengimą).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.

Pareiškėją uždarąją akcinę bendrovę „F“ byloje atstovavo advokatas Robertas Klovas pagal 2020-02-13 atstovavimo sutartį. Byloje pateikta PVM sąskaita faktūra bei mokėjimo nurodymas patvirtina, kad UAB „F“ už skundo surašymą advokatui sumokėjo 1490,72 eurų.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.2 punktas už skundo surašymą nustato 2,5 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už skundo surašymą advokatui sumokėta suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nustatyto maksimalaus dydžio, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus 2022-04-26 išvadą Nr.22ITP-17-(14.22.143E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio Kupiškio rajono savivaldybėje, Noriūnų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime ribų patikslinimo vietoje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyrių iš naujo išnagrinėti UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. pateiktą 2022-03-30 prašymą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „F“ iš Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyriaus 1490,72 eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt eurų ir 72 euro centus) byloje turėtų atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.