Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 10 d. tarp K. P. V. ir elektros energijos tiekėjos UAB „Ignitis“ buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis (toliau – ir Sutartis) dėl elektros energijos tiekimo į objektą adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurią, be kita ko, teisės aktų nustatyta tvarka teises ir pareigas prisiima ir atsakovė, kaip elektros skirstomojo tinklo operatorė.

6. Byloje pateiktas būsto draudimo liudijimas patvirtina, kad tarp draudėjo K. P. V. ir draudikės AB ,,Lietuvos draudimas“ (ieškovės) buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdrausti pastatai adresu (duomenys neskelbtini). ir juose esantis turtas; draudimo laikotarpis – nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2021 m. spalio 25 d. Draudėjas informavo ieškovę, kad 2021 m. kovo 3 d. nutrūkus elektros tiekimui buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui – šilumos siurbliui, vaizdo stebėjimo sistemai, grindinio šildymo sistemai, židinio ir krosnelės ventiliatoriui. Šį įvykį ieškovė pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 2 542,01 Eur draudimo išmoką.

7. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Prašydama priteisti iš atsakovės 2 542,01 Eur dydžio nuostolius (žalą), ieškovė atsakovės atžvilgiu prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (CK 6.245-6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti šias sąlygas tenka ieškovei. Nenustačius bent vienos iš sąlygų civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Šiuo atveju atsakovės atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.270 straipsnis).

8. Byloje nekilo ginčas, kad 2021 m. kovo 3 d. laikotarpiu nuo 9 val. iki 14 val. buvo nutrūkęs elektros tiekimas vartotojui K. P. V. ir dar 144 vartotojams. Ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą motyvuoja 2021 m. kovo 3 d. elektros energijos nutraukimu ir atsiradusiu viršįtampiu atnaujinant elektros tiekimą, dėl ko buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas.

9. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. kovo 3 d. atsakovei priklausančiame elektros energijos tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi planiniai elektros įrenginių remonto darbai; apie šiuos darbus vartotojas K. P. V. buvo informuotas iš anksto. Atsakovės teigimu, nei sutartis, sudaryta su vartotoju K. P. V., nei teisės aktai neįpareigoja atsakovės elektros energiją tiekti nenutrūkstamai – tai neįmanoma tiek dėl fizikos dėsnių, tiek dėl kitų nuo atsakovės nepriklausančių išorės faktorių, o nurodydama, kad draudėjo elektros prietaisai sugedo dėl atsiradusių viršįtampių, ieškovė nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.

10. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su atsakovės nurodytais argumentais.

11. Sutarties bendrųjų sąlygų 37.4 punkte įtvirtinta, kad operatorius (atsakovė) turi teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą, taip pat nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą ar persiuntimą Elektros energijos tiekimo ir taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Elektros energijos įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog atlikdami naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo ar elektros tinklų priežiūros darbus, elektros tinklų operatoriai gali iš dalies arba visiškai atjungti tinklų naudotojo įrenginius reikiamam laikotarpiui tik pagal iš anksto nustatytą grafiką ir ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas pranešę tinklų naudotojams. Taigi nurodytos Sutarties ir įstatymo nuostatos patvirtina atsakovės teiginį, kad ji neturi pareigos tiekti elektros energiją nenutrūkstamai. Šio fakto iš esmės neginčijo ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu.

12. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė kėlė klausimą, ar vartotojas buvo tinkamai informuotas apie planuojamą elektros tiekimo nutrūkimą 2021 m. kovo 3 d. Reaguodama į šią pastabą atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad vartotojas apie planuojamą laikiną elektros nutraukimą 2021 m. kovo 3 d. buvo informuotas 2021 m. vasario 25 d. ir pakartotinai 2021 m. kovo 2 d. vartotojo savitarnos portale, el. paštu ir SMS žinute (2022 m. lapkričio 9 d. į bylą atsakovės pateikti įrodymai).

13. Taigi pats faktas, kad atsakovė 2021 m. kovo 3 d. laikotarpiu nuo 9 val. iki 14 val. dėl planinių elektros įrenginių remonto darbų buvo nutraukusi elektros tiekimą, prieš tai teisės aktuose nustatyta tvarka informavusi vartotoją apie būsimą elektros nutraukimą, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų.

14. Ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą taip pat grindžia tuo, kad 2021 m. kovo 3 d. atnaujinant elektros energijos tiekimą atsirado viršįtampiai, dėl ko buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėja UAB ,,Baltų tinklo prekyba“ 2021 m. balandžio 23 d. aktu, kuriame nurodyta, kad vaizdo įrašymo įrenginys, vaizdo stebėjimo kameros ir tinklo komutatorius sudeginti viršįtampio vietiniame elektros įtampos tinkle. Teismas, susipažinęs su minėto akto turiniu, įvertinęs kitų byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad šis aktas negali būti teismo vertinamas kaip objektyvus įrodymas, pagrindžiantis atsakovės civilinę atsakomybę (CPK 185 straipsnis).

15. Byloje pateikta transformatorinės (duomenys neskelbtini) (artimiausios vartotojo objektams) schema patvirtina, kad atsakovė buvo įrengusi apsaugas nuo įtampos svyravimų (viršįtampių ribotuvus). Kaip nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, atsakovė neturi jokių įrodymų, kad minėti viršįtampių ribotuvai būtų sugedę ar netinkamai veikę įvykio dieną (2021 m. kovo 3 d.). Be to, pasak atsakovės atstovo, planiniai darbai (dėl kurių buvo laikinai 2021 m. kovo 3 d. atjungta elektros energija vartotojui) buvo vykdomi geografiškai nutolusioje vietoje nuo vartotojo objektų, todėl atnaujinant elektros energijos tiekimą vartotojo objektuose negalėjo susidaryti viršįtampiai.

16. Ieškovės į bylą pateiktame 2021 m. balandžio 23 d. akte nurodyta, kad vaizdo įrašymo įrenginys, vaizdo stebėjimo kameros ir tinklo komuliatorius sudeginti viršįtampio vietiniame elektros įtampos tinkle. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad vien šis aktas nėra pakankamas įrodymas, galintis patvirtinti, kad ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl atsakovės atsakomybės ribose buvusio viršįtampio. Visų pirma minėtas aktas yra neinformatyvus; iš jo neaišku, kaip buvo nustatyta, kad vaizdo įrašymo įrenginys, vaizdo stebėjimo kameros ir tinklo komuliatorius sudeginti viršįtampio; nepateikta šį aktą surašiusio asmens kvalifikacija. Kita vertus, net jei būtų galima laikyti, kad šiame akte užfiksuota informacija yra teisinga, minėtame akte nurodyta, kad viršįtampiai atsirado vietiniame tinkle, t. y. vartotojui priklausančiame tinkle, o ne atsakovės atsakomybės ribose. Be to, kaip jau nurodyta pirmiau, tuo atveju, jei atsakovės elektros skirstomajame tinkle iš tiesų būtų fiksuotas nenormalus reiškinys (viršįtampis), suveiktų minėti apsaugos aparatai (viršįtampių ribotuvai), kurie atjungtų elektros energijos tiekimą (persiuntimą). Akivaizdu, jog esant viršįtampiui, jis turėtų atsirasti visame tinkle ir tokiu atveju būtent dėl atsakovės, o ne vartotojo vidaus tinkle kilusio viršįtampio, būtų sugedę ir kitų vartotojų, ar daugumos iš jų, įrenginiai, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

17. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu netaikytina. Atsižvelgiant į tai, teismas nepasisako dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo, nes tai nebeturi teisinės reikšmės.

18. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl 152,10 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.