Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J. (R. J.), jo atstovui advokatui Aivarui Giliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2017 m. birželio 5 d., apie 21.49 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. J., pravažiuodamas pro statybvietę, buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas (apakino saulė), per vėlai pastebėjo tvorą, savalaikiai nestabdė ir atsitrenkė į statybvietės tvorą bei statybines medžiagas. Eismo įvykio metu sugadino statybvietės tvorą, statybines medžiagas, tuo padarydamas žalą, neviršijančią 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Supratęs, kad įvyko eismo įvykis, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie neinformavęs ir negavęs policijos pareigūnų leidimo, policijai apie įvykį nepranešė. Po eismo įvykio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir blaivumo patikrinimo (duomenys neskelbtini). 22.48 val. R. J. alkotesteriu nustatytas 1,83 promilių neblaivumo laipsnis. 23.25 val. paimtas kraujo mėginys, kuriame nustatyta mažiausia koncentracija 1,75 promilės etilo alkoholio. Šiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto, 219.1, 219.2 papunkčių ir 221, 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje R. J. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo ir alkoholio vartojimo po jo pripažino visiškai, o kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos nepripažino. Paaiškino, kad važiuodamas Biliūno gatve pro statybvietę jį apakino saulė ir atsitrenkė į tvorą. Pažiūrėjo, kad žmonių nėra. Pravažiavimas buvo užstatytas, todėl nusprendė patraukti automobilį. Pastatė automobilį maždaug už 50 metrų prie savo namų į požeminę aikštelę. Reikėjo patraukti, kad netrukdytų eismui, tačiau telefonas buvo išsikrovęs, todėl reikėjo grįžti namo ir jį pakrauti. Šis įvykis buvo birželio 5 d., vakare, saulė jau leidosi. Nuėjo namo, kad galėtų pakrauti telefoną. Buvo pirmas kartas, kai pateko į eismo įvykį, todėl išgėrė viskio. Gailisi, kad išgėrė. Po to grįžo į eismo įvykio vietą, kad galėtų rasti nukentėjusįjį, ten yra būdelės. Buvo praėjusios 10–15 minučių. Grįžtant į įvykio vietą, prie jo pribėgo policijos pareigūnai, kuriems viską papasakojo, nes neturėjo ką slėpti. Nežino, kodėl iš karto neieškojo nukentėjusiojo. Kai pajungė krauti telefoną, niekam neskambino. Norėjo pakrauti telefoną, kad galėtų susiekti su nukentėjusiuoju. Nespėjo susisiekti su nukentėjusiuoju, nes policijos pareigūnai priėjo anksčiau. Automobilyje kartu važiavo draugas V. A.. Važiavo iš Avižienių po žvejybos. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Į stovėjimo aikštelę galima įvažiuoti iš gatvės, ten yra vartai, kurie visą laiką būna atidaryti. Iš gatvės pusės automobilis tikrai matosi. Automobilis stovėjo eilėje, bet matėsi. Jam buvo šokas. Nežino, ar išsiskleidusios oro pagalvės trukdė vairuoti. Po šio įvykio jau tapo žinomos pareigos, kylančios po eismo įvykio. Bandė jas vykdyti, t. y. susirasti nukentėjusįjį įvykio vietoje. Žala statybvietei atlyginta. Kvailai pasielgė, neapgalvotai, bus pamoka visam gyvenimui. Gailisi, kad taip įvyko. Prašo atsižvelgti, kad turi du mažamečius vaikus, mažos pajamos.

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), o ANK 426 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

R. J. kaltę padarius minėtus administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš R. J. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės ir asmens paaiškinimas, jog dėl pasišalinimo nesutinka, nes grįžo į įvykio vietą, automobilį patraukė dėl to, kad buvo neįmanoma pravažiuoti, priėjus policijos pareigūnams į eismo įvykio vietą ir paklausus jo vardo, pasakė savo asmens duomenis, į įvykio vietą grįžo tikslu atlyginti nuostolius, dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio sutinka, jį vartojo iš streso, patirto šoko, automobilio neslėpė, pastatė į jam priklausančią parkavimo vietą (b. l. 1). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27788-17, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje (b. l. 5); tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. birželio 5 d., apie 22.10 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pastebėtas automobilis „Nissan X Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dalis stipriai apgadinta, galimai automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos, įvykio vietoje pasitiko M. K., kuris nurodė, kad automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)namo požeminį garažą, o jo matyti automobiliu važiavę asmenys šiuo metu eina prie parduotuvės „Rimi“ ir parodė tuos asmenis policijos pareigūnams, asmenys buvo sulaikyti prie parduotuvės, paaiškėjo, kad tai R. J. (vairuotojas) ir V. A. (keleivis), jie paaiškino, kad važiavo iš parduotuvės namo ir atsitrenkė į statybų apsauginę tvorą, esančią už „Rimi“ parduotuvės, R. J. patvirtino, kad automobilį vairavo jis, nurodė, kad automobilį pastatė požeminėje automobilių aikštelėje (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus automobilį, matėsi smarkiai apgadintas priekis (sulaužytas bamperis, skilęs stiklas, iššovusios oro pagalvės) (b. l. 10); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. birželio 5 d. 21.52 val. užregistruotas įvykis, jog ką tik juodos spalvos „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į statybvietės sieną, medžiagas ir pasišalino link Perkūnkiemio (b. l. 11); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. birželio 5 d. 21.53 val. užregistruotas įvykis, jog prieš 2 min. dideliu greičiu su išskleistomis oro pagalvėmis pro gyvenamąją zoną pravažiavo automobilis „Nissan X Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos, juodos spalvos, ir nuvažiavo į požeminį garažą, baiminasi, kad pabėgo iš įvykio (b. l. 12); Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 13); eismo įvykio vietos schema (b. l. 15); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 16); nuotraukos (b. l. 17–18); transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 19); susitarimas dėl žalos atlyginimo (b. l. 28); liudytojo A. K. parodymai, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. birželio 5 d., apie 22.30 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), yra automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos Bieliūnų g., sulaikytas vairuotojas ir keleivis, atvykus į Bieliūnų g., rasta apgadinta statybvietė – buvo apgadinti pastoliai, statybinės medžiagos, tvora, R. J. prisipažino, kad vairavo automobilį „Nissan X Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinus jo blaivumą, jis pripūtė 1,83 promiles, pareigūnai kartu su R. J. nuvyko į parkingą, kur jis po įvykio pastatė minėtą automobilį, nuo įvykio vietos iki parkingo buvo apie 200 metrų atstumas (b. l. 34); liudytojo E. M. parodymai, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. birželio 5 d., apie 22.10 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pastebėtas automobilis „Nissan X Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dalis stipriai apgadinta, galimai automobilis pasišalino iš eismo įvykio, įvykio vietoje pasitiko M. K., kuris nurodė, jog automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)namo požeminį garažą, o jo matyti automobiliu važiavę asmenys šiuo metu eina prie parduotuvės „Rimi“ ir parodė tuos asmenis policijos pareigūnams, asmenys buvo sulaikyti prie parduotuvės, paaiškėjo, kad tai R. J. (vairuotojas) ir V. A. (keleivis), jie paaiškino, kad važiavo iš parduotuvės namo ir atsitrenkė į statybų apsauginę tvorą, esančią už „Rimi“ parduotuvės, R. J. patvirtino, kad automobilį vairavo jis, nurodė, kad automobilį pastatė požeminėje automobilių aikštelėje (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus automobilį, matėsi smarkiai apgadintas priekis (sulaužytas bamperis, skilęs stiklas, iššovusios oro pagalvės) (b. l. 40); M. K. paaiškinimas (b. l. 43); liudytojo M. K. parodymai (b. l. 47); liudytojo V. A. parodymai, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. birželio 5 d. su draugu R. J. vakare grįžo iš žvejybos, nusuko nuo Ukmergės plento į Perkūnkiemį ir, važiuojant pro prekybos centro sieną, automobilio priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į tvorą, kodėl R. nepamatė tvoros, jis nežino, lyg apakino saulė, smūgis buvo ganėtinai stiprus, nes suveikė 2 oro pagalvės, jie išlipo iš automobilio, pamatė, kad apgadinta statybvietės tvora ir statybinės medžiagos maišuose, šalia jokių žmonių nebuvo, jų abiejų telefonai buvo išsikrovę, todėl R. pasiūlė nuvažiuoti pas jį namo ir internetu bandyti surasti, kam priklauso statybvietė, kad galėtų atlyginti žalą, jie atsisėdo į automobilį, nuvažiavo pas R. link namų, kur jis atidarė požeminio parkingo vartus ir jie įvažiavo į garažą, nuo įvykio vietos iki R. namų apie 70–100 metrų atstumas, namuose R. išgėrė trečdalį viskio butelio, jie namuose buvo trumpai, apie 10–15 min, o po to nuėjo link įvykio vietos (b. l. 54); liudytojos L. J. parodymai (b. l. 60); S. I. paaiškinimas (b. l. 62); alkotesterio pažyma, iš kurios matyti, kad 2017 m. birželio 5 d. 22.48 val. R. J. nustatytas 1,83 promilių girtumo laipsnis (b. l. 64); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5579/2017(01), kurioje nurodyta, kad R. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,75 promilės etilo alkoholio (b. l. 73); medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 960 (b. l. 74–75); R. J. apklausos protokolas (b. l. 80). Šie įrodymai, visų pirma, patvirtina, kad R. J., vairuodamas transporto priemonę, buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, dėl ko sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į statybvietės tvorą ir statybines medžiagas, jas sugadindamas, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punktą. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

R. J. nesutikimą su jam inkriminuotu ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytu nusižengimu grindžia tuo, kad iš eismo įvykio nepasitraukė, nes po kurio laiko grįžo į įvykio vietą, siekdamas atlyginti padarytus nuostolius, o automobilį patraukė, kadangi jis kliudė pravažiuoti, neslėpė automobilio, kadangi pastatė į jam priklausančią parkavimo vietą. Teismo neįtikina ši R. J. byloje užimta pozicija dėl toliau nurodomų motyvų.

Dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, jog eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi nustačius, kad, R. J. vairuojant automobilį ir apgadinus statybvietės tvorą, statybines medžiagas, minėtas įvykis pripažintinas eismo įvykiu. P. K. eismo taisyklių 219.1. papunktį, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Kelių eismo taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; 219.2 papunktyje nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pagal 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Kaip matyti iš paties R. J. paaiškinimų, jis minėtų pareigų neįvykdė. R. J. akcentuojamos aplinkybės, kad jis grįžo į įvykio vietą, automobilio neslėpė, nes pastatė į jam priklausančią parkavimo vietą, vertintinos kritiškai, kadangi, įvykus eismo įvykiui (duomenys neskelbtini), R. J., kaip teigė, siekdamas išvengti eismo sutrikdymo, patraukė automobilį ne kiek įmanoma mažiausiu atstumu nuo eismo įvykio vietos, o nuvyko iki pat požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kuri, bylos duomenimis, nutolusi nuo įvykio vietos maždaug 200 metrų (tai matyti iš policijos pareigūno A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, b. l. 34), o ne 50 metrų, kaip teigia R. J., atstumu. Akivaizdu, kad automobilio patraukimas nuo įvykio vietos tokiu atstumu, taip pat paliekant jį požeminėje stovėjimo aikštelėje, į kurią įvažiuoti reikia atidaryti vartus (šias aplinkybes patvirtina liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių taip pat matyti, kad R. J. su apgadintu automobiliu ir išsiskleistomis oro pagalvėmis pakilo į požeminės aikštelės antrą aukštą), nelaikytinas Kelių eismo taisyklių 219.2 papunktyje numatyto reikalavimo – imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje – tinkamu vykdymu. Teismo neįtikina ir R. J. nurodytos kitos priežastys, dėl kurių jis turėjo patraukti automobilį, t. y. reikėjo grįžti namo pakrauti telefoną ir tokiu būdu bandyti susiekti su nukentėjusiuoju, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas. Pats R. J. pripažino, kad įjungus telefoną pakrauti jis niekam neskambino, o išėjo iš namų ir ėjo į įvykio vietą ieškoti nukentėjusiojo. R. J. nesugebėjo paaiškinti, kam konkrečiai ketino skambinti, kokiu numeriu ir pan. Be to, R. J. teigimu, jis grįžo į įvykio vietą ieškoti nukentėjusiojo, nes statybvietėje yra būdelės, t. y. teismo vertinimu, jis ketino fiziškai ieškoti nukentėjusiojo pačioje statybvietėje, nes, R. J. teigimu, statybvietėje yra būdelės. Šios aplinkybės sudaro pagrindą, kaip nelogišką, vertinti R. J. paaiškinimą dėl išsikrovusio telefono ir būtinybės jį pakrauti namuose. Atkreiptinas dėmesys ir į kitas ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas aplinkybes, t. y. automobilio patraukimą iš eismo įvykio vietos, kai buvo išsiskleidusios oro pagalvės, kurios neabejotinai trukdė vairuoti, ir galimai sudarė didesnį pavojų kitiems eismo įvykio dalyviams negu automobilio palikimas įvykio vietoje; liudytojų nurodytas aplinkybes, kad apgadintas (po eismo įvykio) automobilis važiavo dideliu greičiu.

R. J. atstovo teigimu, jo atstovaujamasis neturėjo priežasties pasitraukti iš eismo įvykio vietos, nes neturėjo ką slėpti. Teismas nesutinka su šiais argumentais, kadangi iš liudytojo V. A. parodymų matyti, kad minėtą dieną kartu žvejojant R. J. buvo išgėręs alaus, nors ir nedaug. Todėl, kalbant apie tiesioginę tyčią, o nagrinėjamas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tokia kaltės forma, teismui nekyla abejonių, kad R. J. sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio vietos, siekdamas nuslėpti galimą savo neblaivumą. Be abejo, nagrinėjamu atveju teismas nedaro jokių išvadų dėl R. J. neblaivumo eismo įvykio metu, nes šis klausimas galutinai yra išspręstas nutraukus ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Šiuo atveju teismas vertina šią aplinkybę tik kaip galimą, atsižvelgdamas į minėtus liudytojo V. A. duotus parodymus.

Minėti įrodymai ir išdėstyti motyvai patvirtina, kad R. J. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.1, 219.2 papunkčių ir 222 punktų reikalavimus. Jo padarytas nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nėra duomenų, kad padaryta žala viršytų penkiolikos bausmių ir nuobaudų dydžių. Nors administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad R. J. kaltinamas tuo, jog pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 222 punktą, nagrinėjamu atveju teismas nustato ir šią aplinkybę. Teismas nebuvo įspėjęs asmens, kad jo veiksmai gali būti pripažinti pažeidžiančiais ir šį punktą, tačiau asmens atstovas baigiamojoje kalboje buvo užsiminęs ir apie šį punktą, todėl, teismo įsitikinimu, šiuo atveju taikytina ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta taisykle, pagal kurią, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susijęs su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas, susijęs su statybvietės apgadinimu, pasireiškė neatsargumu, o nusižengimai, susiję su pasišalinimu iš eismo įvykio bei alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, pasireiškė tiesiogine tyčia), R. J. asmenybę (nedirbantis, vedęs, išlaikantis du mažamečius vaikus, baustas administracine tvarka, b. l. 2–3), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino dėl vieno jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, žalos atlyginimo faktą (b. l. 28). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. J. skirtinos ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant jų minimalų dydį ir terminą (ANK 28, 34 str.). Už kelis administracinius nusižengimus skiriamos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str.).

ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tačiau nagrinėjamu atveju ši administracinio poveikio priemonė netaikytina. Pagal ANK 29 straipsnį konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. J., savininkė yra L. J. (b. l. 24). ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų, kuriems esant galimas kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu ir 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. J. (R. J.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės konfiskavimo.

R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 600 (šešių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, R. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudos pirmą dalį turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 17075568398. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.