Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2518-285/2013 pagal ieškovo K. Ž. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybei, dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Esant tokiai situacijai, ieškovas rūpinosi šiuo žemės sklypu bei kūrybinių dirbtuvių įkūrimu. Po struktūrinių pertvarkymų įkurtas Kauno rajono žemėtvarkos skyrius informavo ieškovą, kad pabaigti pirkimo – pardavimo procesą galimybės nėra tol, kol nėra parengta kadastrinių matavimų byla ir naujas sklypo planas. Ieškovo iniciatyva ir lėšomis buvo parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla ir naujas žemės sklypo planas. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, kadangi nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių šių teisių atsiradimą. Atsakovo vertinimu, su ieškovu negali būti sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, nes Vyriausybės 1991-07-12 nutarimas Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ nereglamentuoja valstybinės žemės sklypų suteikimo kūrybinių dirbtuvių statybai; Žemės įstatymas, Vyriausybės 1992-02-07 nutarimas „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų pardavimo ir nuomos tvarkos“ bei 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nesuteikia teisės ne aukciono tvarka pirkti valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai (kūrybinių dirbtuvių statybai). Tačiau, 1990-09-01 į LŽŪMI V. E. ūkį, o 1991-07-04 į Tarybą ieškovas kreipėsi su prašymu skirti jam valstybinės žemės sklypą ne tik kūrybinės studijos – galerijos, bet ir gyvenamojo namo statybai, o tuometinis teisinis reglamentavimas to nedraudė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika. Faktą, kad žemės sklypas yra tinkamas civilinės apyvartos objektas, patvirtina 1991-10-08 šio žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartis, kurios pagrindu šis turtas ieškovui buvo suteiktas naudoti (išnuomotas). Jei pagal tuometinį teisinį reglamentavimą turtas buvo tinkamu perduoti naudoti ar nuomoti, jis laikytinas ir tinkamu parduoti, t. y. jis atitiko tuometinius reikalavimus, keliamus civilinės apyvartos objektams.

Žemės sklypo, kaip pardavimo sutarties objekto, apibrėžimo parametrai (jo ribos, dydis, dislokacija) apibrėžta Kauno rajono valdybos valstybinio architektūros ir planavimo biuro 1992-03-09 parengtame ir 1992-04-28 Kauno rajono valdybos architekto patvirtintame kūrybinių dirbtuvių - studijos statybos raudonųjų linijų plane. Šis planas atitiko tuometinį teisinį reglamentavimą, jis buvo suderintas su Kauno rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba.

Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas žemės sklypo kaip Nekilnojamojo turto kadastro objekto jokių trūkumų neįžvelgia. Jo nuomone trūksta tik žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties. O pastarąją kaip tik ir vengia sudaryti atsakovas, kurio vienas iš sutarties sudarymo atsisakymo argumentų – žemės sklypui nėra suteiktas unikalus numeris. Nors tuo metu, kai įvyko žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris, nei toks registras egzistavo, nei nekilnojamajam turtui tokie unikalūs numeriai buvo suteikiami.

1991 m., kuomet ieškovas atliko visus veiksmus, būtinus sudaryti žemės sklypo – pirkimo – pardavimo sutartį, Lietuvoje tokių administracinių teritorinių vienetų kaip apskritys neegzistavo. Tuo pačiu neegzistavo ir subjektas – apskrities viršininkas, kurio sprendimas (įsakymas), teismo nuomone, laikytinas pagrindu sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

Reikalavimas dėl rajono valdybos potvarkio, kaip vieno iš privalomų dokumentų įsigyjant valstybinę žemę ne aukciono būdu atsirado tik įsigaliojus 1992-02-07 LRV nutarimui Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu, kai atsirado šis teisinis reglamentavimas, procesas dėl ieškovo žemės sklypo įsigijimo jau buvo prasidėjęs – 1991-09-27 Tarybos sprendimu Nr. 82, ieškovui buvo skirtas 0,25 ha žemės sklypas Nr. 21 (duomenys neskelbtini)., kūrybinių dirbtuvių – studijos statybai, 1991-10-07 buvo priimtas analogiško pobūdžio LŽŪMI Valstybinio Eksperimentinio ūkio įsakymas Nr. 62/G. 1991-10-04 žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartimi ieškovui buvo suteiktas naudoti žemės sklypas. 1991-12-21 ieškovas pateikė Tarybai prašymą įsigyti jam skirtą žemės sklypą kaip privačią nuosavybę, kurio pagrindu 1992 m. sausio mėn. Taryba parengė žemės sklypo įkainojimo aktą.

Tuo laikotarpiu (1991 m.), kuomet buvo priimamas sprendimas dėl žemės sklypo suteikimo ieškovui, teisės aktai rajono valdybos potvarkio dėl žemės sklypo skyrimo privalomumo neįtvirtino.

1991 m. ieškovo bei valstybinių institucijų pradėti veiksmai dėl ieškovo žemės sklypo įsigijimo buvo vykdomi, vadovaujantis tuo metu galiojusiu Žemės reformos įstatymu (žr. įstatymo redakciją, galiojusią nuo 1991-09-01 iki 1992-01-01), kuris taip pat nenumatė, kad įsigyjant žemės sklypą yra būtinas rajono valdybos potvarkis dėl žemės sklypo skyrimo.

Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projektas buvo parengtas 1992-08-19. Tuo metu kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą reglamentavo Vyriausybės 1992-02-07 nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 13-353). Nutarimo 4.1 p. buvo nurodyti asmenys, turintys teisę ne konkurso tvarka pirkti valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai. Pažymėtina, kad tarp šių asmenų nenurodyti tie, kuriems valstybinės žemės sklypai buvo suteikti kūrybinių dirbtuvių statybai, todėl pagal minėto nutarimo nuostatas ieškovui negalėjo būti parduotas be konkurso valstybinės žemės sklypas Nr. 21 (duomenys neskelbtini), ir toks žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projektas prieštarauja galiojusioms imperatyvioms teisės normoms.

Pagal Tvarkos 11 p. teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduodavo pirkėjui žemės nuosavybės aktą, kuris būdavo dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymų nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu. Žemės nuosavybės akto forma ir jam keliami reikalavimai patvirtinti Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr. 424 „Dėl žemės nuosavybės teisės dokumentų formų, jų išdavimo, privačios žemės nuomos ir pardavimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 31-849).

Ieškovas nepateikė Kauno rajono valdybos potvarkio, leidžiančio įsigyti valstybinės žemės sklypą privatinės nuosavybės teise.

Pagrįsti ieškovo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į paties teismo nurodytų teismų sprendimų esmę, teismo sprendime liko neatsakytų paties teismo iškeltų klausimų ir kaip spręstinas žemės sklypo pirkimo – pardavimo klausimas, nesant Kauno rajono valdybos sprendimui.

Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas abejoti, ar įrodinėjimo vertinimo nuostatų nuosekliai buvo laikomasi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydamas, kad ieškovui ginčo žemės sklypas buvo suteiktas teisėtai, jis įvykdė visas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sąlygas, todėl teismas išnagrinėjęs bylą turėjo ieškinį patenkinti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1991m. rugsėjo 27d. Kauno rajono Raudondvario apylinkės tarybos sprendimu Nr. 82 ieškovui buvo skirtas 0,25 ha žemės sklypas ( Nr. 21) (duomenys neskelbtini), kūrybinių dirbtuvių – studijos statybai. LŽŪMI Valstybinio Eksperimentinio ūkio įsakymu Nr. 62/G ieškovui buvo skirtas 0, 25 ha žemės sklypas kūrybinėms dirbtuvėms statyti. 1991m. gruodžio 21d. ieškovas Kauno rajono Raudondvario apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą parduoti jam skirtą žemės sklypą. Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje buvo sudarytas žemės sklypo įkainojimo aktas ir nustatyta žemės pirkimo kaina. 1992m. rugpjūčio 26d. ieškovas sumokėjo 9520 rublių pagal žemės pardavimo įkainojimo aktą ( t. 1., b.l. 16). Kauno rajono žemės tvarkymo skyriuje 1992m. rugpjūčio 19d. tarp ieškovo ir Kauno rajono valdybos buvo pasirašytas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas. 1998m. gruodžio 17d. buvo sudarytas šio žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. Ieškovas mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti galiojančia ginčo 1992m. rugpjūčio 26d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp ieškovo ir Kauno rajono valdybos dėl 0, 25 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Ieškovas ieškinį grindė 1964m. C K 58 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį laikė nepagrįstu ir jo netenkino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia. Sprendžiant klausimą, ar ieškovai turi C K 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu, reikia išsiaiškinti, ar šalys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas. Be to, reikia išsiaiškinti, ar toks sandoris neprieštaravo tuo metu galiojusioms imperatyviosioms teisės normoms. Tuo atveju, jeigu šalių veiksmai atitinka sandorio šalių suderintą valią dėl teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir panaikinimo (šioje byloje – dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovo privatinėn nuosavybėn) ir tie veiksmai neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, sandoris pripažintinas sudarytu ir galiojančiu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. balandžio 20d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007).

Kaip jau buvo nustatyta, kad ieškovui ginčo žemės sklypas buvo skirtas kūrybinių dirbtuvių – studijos statybai. Po žemės sklypo jam suteikimo ieškovas kreipėsi dėl ginčo žemės sklypo pardavimo. Nustatyta, kad tuo metu kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992m. vasario 7d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos“. Šio nutarimo 4. 1 punkte buvo nurodyti asmenys, turintys teisę ne konkurso tvarka pirkti valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai, tačiau šiame nutarime nebuvo nurodyti asmenys, turintys teisę pirkti žemės sklypus, kuriems valstybinės žemės sklypai buvo suteikti kūrybinių dirbtuvių statybai. Taigi, pagal tuo metu galiojusį normatyvinį aktą ieškovui negalėjo būti parduotas be konkurso, jam suteiktas žemės sklypas.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodoma, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono tuo atveju, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Kaip jau buvo nustatyta, kad ieškovui 1991m. rugsėjo 27d. sprendimu Nr. 82 Raudondvario apylinkės Taryba skyrė ginčo žemės sklypą kūrybinių dirbtuvių – statybai, bet šio ginčo žemės sklypo nesuteikė individualiam gyvenamajam namui statyti. Taigi, teisėjų kolegija pritaria atsakovo į atsakovo atsiliepimo apeliacinį skundą argumentacijai, kad ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka individualiam namui statyti ginčo sklypas nebuvo suteiktas ir jam jis negali būti parduotas pagal šiuo metu galiojančias Žemės įstatymo nuostatas.

Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad pagrindu pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo santykiams įvykusius tarp šalių dėl ginčo žemės sklypo pardavimo gali būti tik priimtas sprendimas parduoti žemės sklypą ieškovui. Byloje iš Kauno rajono savivaldybės ar anksčiau buvusios Kauno apskrities viršininko administracijos nėra pateikta duomenų apie tokio sprendimo priėmimą. Tai, kad ieškovas yra sumokėjęs nustatytą žemės sklypo kainą laikyti pirkimo-pardavimo santykius susiformavusius nėra pakankamo pagrindo.

Esant nurodytam teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypo pardavimas prieštarautų tuo metu galiojusioms ir galiojančioms imperatyviosioms teisės normoms, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovo ieškinio netenkino. Apylinkės teismo priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ( C P K 263 straipsnis), naikinti jį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai galutiniam ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

.