Telšių apylinkės teismo įsakymas

2016-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-246-853/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-11-14
Bylos Nr.
1-246-853/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50754-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-246-853/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50754-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2.; 1.2.4.8.1.; 2.10.1.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 14 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Š. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, baustas administracine tvarka, anksčiau teismo neteistas, 2013-11-12 prokurorės nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2016-10-13 laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 12.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su žmona L. M., trenkė du kartus rankos kumščiu jai į kairį petį, trenkė du kartus rankos kumščiu jai į dešinį petį bei trenkė vieną kartą rankos kumščiu jai į kairės veido pusės apatinį žandikaulį, taip nukentėjusiajai L. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. M. 2016-10-28 įtariamojo apklausos metu, nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad savo žmonai L. M. rankos kumščiu į petį trenkė tik vieną kartą, į kurį petį trenkė nepamena. 2016-10-13 dienos metu, tikslaus laiko nepamena, jam būnant namuose neblaiviam tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, nes žmona nenorėjo jo išleisti iš namų, o jis norėjo išeiti. Supykęs trenkė vieną kartą rankos kumščiu jai į petį, o į kurį pataikė negali tiksliai pasakyti. Daugiau smūgių žmonai nesudavė ir po to išėjo iš namų. 2016-10-19 taip pat kilo žodinis konfliktas tarp jo ir žmonos, bet jos nemušė, o tik žodžiais ją iškeikė, gal ir negražiai ją pavadino bei vartojo necenzūrinius žodžius prieš ją, žmonai tikrai negrasino, gal tik galėjo išsprūsti koks žodis, nes buvo supykęs. Labai gailisi dėl to, kad trenkė vieną kartą rankos kumščiu savo žmonai, jai sukėlė fizinį skausmą ir ją išgąsdino (49-50 b. l.). 2016-10-31 papildomos apklausos metu parodė, kad dėl anksčiau pateikto pranešimo apie įtarimą kaltu prisipažįsta. Gali papildomai pasakyti, kad anksčiau buvo gėda prisipažinti, kad būdamas neblaivus galėjo užgauti ir išgąsdinti savo žmoną L. M.. Buvo pergėręs alkoholio ir konflikto metu buvo supykęs ant žmonos ir trenkė rankos kumščiu jai į abu pečius ir į veido sritį, bet kur tiksliai pataikė ir kiek kartų pasakyti negali. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, žmonos atsiprašė ir ji atleido (52-53 b. l.).

Kaltinamojo R. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

bendra įvykio registracijos informacija ROIK 0116000590342, kurioje nurodyta, kad pranešėja pranešė, kad prieš kelias dienas neblaivus vyras ją mušė, gąsdina vaikus, rėkauja ir grasina sumušti (7 b. l.);2016-10-11 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2016-10-19 apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), grįžęs vyras R. M. konfliktavo su savo žmona L. M., koneveikė, vadino necenzūriniais žodžiais ją ir jos vaikus, šaukė buvo agresyvus, apvertė šaldytuvą, taip pat gąsdino vaikus. R. M. supratęs, kad kviečiama policija pasišalino. Smurtą patyrusi L. M. verkė, o sūnus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), pabėgo iš namų, kai prasidėjo konfliktas. L. M. teigė, kad anksčiau buvo įvykę smurto artimoje aplinkoje atvejai (13-14 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios L. M. parodymai, kur ji parodė, kad 2016-10-19 apie 8.00 val. vyras R. M. atsikėlęs išėjo iš namų. Po kelių valandų grįžo neblaivus, pasiėmė akinius ir vėl išėjo, dar kelis kartus buvo parėjęs namo vis girtesnis ir vėl išeidavo. Kai grįždavo namo jis būdavo agresyvus, išsakydavo savo priekaištus ir išeidavo toliau gerti. Apie 15.00 val. grįžo namo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi agresyviai, priekaištavo jai, o ši jam pasakė, kad jis gali susikrauti daiktus ir eiti lauk. R. M. supyko, pradėjo ją koneveikti necenzūriniais žodžiais ir liepė sukrauti jo daiktus, kuriuos yra pirkęs. Prieš tai jis dukrai G. M. liepė atiduoti jos telefoną, kurį buvo pirkęs ir padovanojęs. Dukra atsisakė telefoną atiduoti. Kuo toliau, tuo R. M. agresyvėjo. Koridoriuje jis ėmė stumti šaldytuvą norėdamas jį apversti, bet neapvertė, nes ji stovėjo šalia ir prilaikė šaldytuvą. Pamačius, jog jis pradėjo namuose mėtyti daiktus, ji iškvietė policiją. Kai išgirdo, kad kviečiama policija R. M. pabėgo. R. M. nesmurtavo, tik koneveikė, garsiai ant jos šaukė, mėtė daiktus. Pastaruosius tris mėnesius jis geria kiekvieną dieną. Paskutines kelias dienas kai jis yra neblaivus, darėsi agresyvus, grasino, kad juos visus nužudys ir pats žadėjo nusižudyti užsidėdamas kilpą ant kaklo, bet savo grasinimų neįvykdė. Anksčiau smurtas buvo prieš du metus. (21-23 b. l.). 2016-10-27 papildomai apklausta parodė, kad 2016-10-13 laiku nuo 10.30 val. iki 12.00 val. namuose, tarp jos ir vyro R. M. kilo žodinis konfliktas, būdamas girtas ją pradėjo įžeidinėti, priekaištavo jai. R. M. kelis kartus pakartojęs, kad ji jau gali kviesti policiją, trenkė po du kartus rankos kumščiais jai į kairės ir dešinės rankos pečius bei trenkė vieną kartą rankos kumščiu jai į veido sritį, į kairės pusės apatinį žandikaulį. Daugiau smūgių nesudavė. Po suduotų smūgių ji buvo savo vietoje ir verkė, nes skaudėjo, sumušimo vietose buvo mėlynės. Po smūgių sudavimo vyras liko kambaryje ir toliau jai priekaištavo dėl nebūtų dalykų. Konflikto metu nieko daugiau nebuvo, konfliktas baigėsi, kai vaikai grįžo namo. Dėl smūgių sudavimo į policiją nesikreipė ir pas gydytojus nėjo. Nesikreipė, nes bijojo, kad gali baigtis blogiau. Vyro grasinimai tęsiasi toliau (24-25 b. l.). 2016-10-31 papildomai apklausta parodymai, kur ji papildomai parodė, kad savo vyrui atleido, jam pretenzijų nebeturi, civilinio ieškinio nereikš. (27 b. l.);2016-10-26 ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos G. M. parodymai, kur ji parodė, kad trečiadienį, apie 14.30 val. jai grįžus iš mokyklos namo, įėjus į namus išgirdo, kad tėvai virtuvėje konfliktuoja, tėtis R. šaukia ant mamos L.. Namuose daugiau nieko nebuvo. Įėjus į virtuvę pamatė, kad tėtis girtas. Jis naudojo keiksmažodžius, mamai sakė, kad ligoninėje ji gali prigerti vaistų ir nusižudyti. Tėtis mamą vadino įvairiais negražiais žodžiai, kurių tiksliai nepamena. Dėl ko tėvai pykosi nežino. Tėtis kai būna girtas pastoviai konfliktuoja. Mama tėčio neįžeidinėjo, tik ramino, kad šitaip nesielgtų. Tėtis konflikto metu mamai grasino, kad paims peilį ir pirmą papjaus mamą, o po to ir vaikus, nes jam šeima nereikalinga. Peilio pasiėmęs nebuvo. Tėtis taip pat minėjo, kad jeigu jį pasodins į kalėjimą, tai jis kai išeis, bus blogai. Ji pati tėtį ramino, sakė, kad baigtų konfliktuoti. Tėtis ją pamatęs liepė duoti savo telefoną, tačiau ji atsakiusi, kad telefonas yra jo dovanotas ir ji telefono neduos. Jai tėtis negrasino ir prieš ją jokio smurto nenaudojo, tačiau ji matė kad tėtis mamą stumdė. Mama ant žemės nukritusi nebuvo. Pamena, kad tėtis norėjo nuversti šaldiklį, kuris buvo koridoriuje, bet mama spėjo jį prilaikyti ir jis nenukrito. Daugiau daiktų tėtis nemėtė. Mama pamačiusi, kad tėtis elgiasi agresyviai iškvietė policiją bei tėtis išėjo iš namų ir grįžo po 20.00 val. Girtas tėtis namuose kelia triukšmą, tačiau prieš ją nėra naudojęs jokio fizinio ar kitokio smurto. Kai namie būna tik vaikai tėtis elgiasi ramiai, bet grįžus mamai, visada pradeda konfliktuoti. Praeitą pirmadienį grįžusi namo ji matė ant mamos veido ir rankos sumušimo žymes. Mama pasakė, kad tėtis būdamas girtas ją sumušė. Ji matė patinusį žandikaulį, buvo gumbas dešinėje pusėje ir mėlynė ant dešinės rankos peties. Mama į policiją ir medikus nesikreipė. Anksčiau nėra mačiusi, kad tėtis būtų naudojęs smurtą (32 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duoti nepilnamečio liudytojo E. M. parodymai, kur jis parodė, kad praeitą trečiadienį, tikslios dienos nepamena, po pamokų nuėjo į biblioteką ir po to grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namie buvo apie 15.00 val. Namuose buvo mama L., tėtis R. ir sesuo G.. Jam grįžus tėtis gulėjo lovoje, mama su seserimi buvo virtuvėje. Matė, kad tėtis yra neblaivus, t. y. smirdėjo alkoholiu ir iš tėčio judesių suprato, kad tėtis yra girtas. Tėtis atsikėlęs nuėjo į virtuvę gamintis valgyti ir ten pradėjo konfliktuoti su mama. Girdėjo, kad tėtis keikėsi įvairiais žodžiais, keiksmažodžiais, kurių minėti nenori. Tėtis priekaištavo mamai. Tėtis konflikto metu taip pat grasino, kad išeis iš kalėjimo, juos papjaus ir jiems bus blogai. Tėtis buvo paėmęs peilį ir sakė, kad papjaus mamą ir vaikai gyvens be jos. Tėtis su peiliu nieko nesužalojo, tik laikė rankoje. Iškėlęs į viršų nebuvo. Tėtis taip pat buvo paėmęs dubenėlį su karšta sriuba ir norėjo apipilti mamą. Jis dubenėliu užsimojo, bet neapipylė. Konflikto metu pradėjo reikalauti telefono iš sesers Gabijos, bet sesuo pasakė, kad neduos ir tėtis daugiau nieko nesakė. Tą dieną nė vieno iš jų nestumdė ir jokio fizinio smurto nenaudojo. Tėtis jį pravardžiavo, tai išgirdęs išėjo iš namų, kas vyko toliai nežino. Į namus mama jį parsivedė po kokios valandos. Mama sakė, kad buvo policija ir tėčio namuose nėra. Sesuo vėliau pasakojo, kad tėtis namuose nuvertė šaldytuvą. Tėtis niekada nėra smurtavęs prieš jį. Kai tėtis konfliktuoja jaučiasi nemaloniai, jis būna piktas ir jis jo bijo. Praeita pirmadienį tėtis mušė mamą, nes jis matė sumušimo žymes, t. y. mėlynę ant mamos rankos peties. Ant kurios rankos tiksliai nepamena. Mama pasakė, kad ją mušė tėtis. Daugiau sužalojimų nematė ant mamos kūno. Pats konflikto nematė. Tėtis paskutinius trys mėnesius geria alkoholį beveik kasdien. Geria pas draugus, į namus jau grįžta girtas ir tada be priežasties pradeda konfliktuoti, kelią triukšmą, konfliktuoja su mama. Mama ant tėčio nešaukia ir jo nepravardžiuoja, tik pavadina girtuokliu (34 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duoti nepilnamečio liudytojo E. M. parodymai, kur jis parodė, kad tėtis namuose šaukia, triukšmauja. Tai vyksta labai dažnai, beveik kasdien. Tėtis dažnai būna girtas. Jis geria ne namuose. Grįžta į namus girtas ir pradeda šaukti. Tėtis dažnai pykstasi su mama, naudoja keiksmažodžius ir kitus negražius žodžius, kurių nepamena. Kai tėtis jis jaučiasi blogai, jam tai nepatinka ir tėčio bijo. Tėtis į namus grįžta arba dieną arba vakare. Kai jis šaukia ne visada gali pailsėti. Tėtis barasi, pyksta beveik kasdien. Nėra matęs, kad jo sesę, brolį ar mamą tėtis muštų. Jis nėra mušęs ir jo. Yra girdėjęs, kad tėtis yra sakęs, kad mamą užmuš. Taip pat tėtis sakė, kad kai grįš iš kalėjimo, jis atkeršys. Tėtis labai seniai geria alkoholį, kai grįžo iš Danijos, kur dirbo. Grįžo vasarą. Kai tėtis grįžo prasidėjo problemos, konfliktai. Jis nežino ar nori su tėčiu gyventi (36 b. l.);2016-10-19 alkotesterio šaknelėje užfiksuota, kad L. M. nustatytas 0,00 promilių girtumas (16 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, nes R. M. smurtavo, t. y. trenkė du kartus rankos kumščiu į kairį petį, trenkė du kartus rankos kumščiu į dešinį petį bei trenkė vieną kartą rankos kumščiu į kairės veido pusės apatinį žandikaulį nukentėjusiajai, ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sutuoktinei L. M..

Bylos aplinkybės yra aiškios, R. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – nes jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios L. M. ir liudytojų G. M., E. M. ir E. M. parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo R. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2016 m. lapkričio 3 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. M. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę R. M. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

R. M. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teismo neteistas (39 b. l.), tačiau 2013-11-12 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (40-41 b. l.), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (42-43 b. l.), vedęs, nedirbantis (44 b. l.), tačiau registruotas darbo biržoje (45 b. l.). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant prokurorės siūlomą bausmę, minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, trukmę nustatant artimą sankcijos maksimumui.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. M. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. M. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. M. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-28 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (54-55 b. l.) ir 2016-10-28 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios L. M., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau kaip 100 m atstumu (61-62 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. M. palikti nepakeistą ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios L. M., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau kaip 100 m atstumu.

Išaiškinti R. M., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti R. M., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti R. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam R. M..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Andželika Butkuvienė