- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-738-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02236-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- M. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-296-736/2014 nutraukiant santuoką patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sutarto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo periodines, kas mėnesį mokamas 150 Eur dydžio išmokas kiekvienam vaikui, t. y. D. G. ir L. G. nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas ir priteisiant iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu (b. l. 83-91):
Ieškinį tenkino.Pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-296-736/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktą, kuriuo nustatytas M. G. teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. G. ir L. G. dydis, ir priteisė iš atsakovo M. G. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. G. ir L. G. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2016-08-25 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną G. G..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu motina (ieškove) G. G., o vaikų tėvas (atsakovas) M. G. įsipareigojo mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui 200 Lt (57,92 Eur) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad nurodytas sprendimas priimtas beveik prieš daugiau nei du metus. Dukra pradėjo lankyti mokyklą, atsirado papildomų išlaidų, mergaitė turi tam tikrų sveikatos problemų, kas lemia papildomas išlaidas. Ieškovė nurodė, kad mergaitės būtinųjų ir specialiųjų poreikių patenkinimui reikalinga 286,78 Eur suma, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jos sveikatą, prekių ir paslaugų kainas, nurodytas išlaidas laikė pagrįstomis. Sūnaus poreikiai taip pat išaugo. Vaikas turi sveikatos problemų, jam reikalingi vaistai ir specialus maistas, neskaičiuojant kelionių į gydymo įstaigas, vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro 279 Eur, tokias vaiko išlaidas teismas laikė pagrįsto dydžio. Teismas darė išvadą, kad teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje nustatytas atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams dydis po 57,92 Eur – nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių, kas sudaro teisinį pagrindą peržiūrėti atsakovo vaikams teikiamo išlaikymo dydį ir jį padidinti. Teismas vertino šalių turtinę padėtį. Aplinkybę, kad ieškovė negauna pajamų ir niekur nedirba, teismas laikė sąlygotą objektyvių priežasčių (vaiko ligos). Sūnaus gaunamą 224 Eur šalpos išmoką teismas laikė neturinčia įtakos ieškovės turtinei padėčiai. Teismas taip pat nenustatė esminių atsakovo turtinės padėties pasikeitimų, atsakovas nedirba (nedirbo ir sprendimo priėmimo metu), iš dalies darbingas. Pažymėjo, kad atsakovas jokių objektyvių duomenų apie tai, kokią įtaką pateikti į bylą tyrimų pakitimai turi jo darbingumui, nepateikė. Po tyrimų jo darbingumas nebuvo peržiūrėtas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo žemės sklypą su statiniais, tačiau prieš pat pirmą parengiamąjį posėdį jį padovanojo savo mamai. Teismas laikė, kad turto perleidimo sandorį atsakovas sudarė siekdamas išvengti galimo išlaikymo išieškojimo nukreipimo į šį turtą, kas rodo atsakovo nesąžiningumą savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Aplinkybės, jog atsakovas šiuo metu nebeturi jokio nekilnojamojo turto, negalima laikyti atsakovo turtinės padėties pablogėjimu. Teismas, įvertinęs jo gaunamų pajamų dydį 92,77 Eur ir tai, kad atsakovas teikdavo vaikams po 116 Eur išlaikymą, vaikui sergant teikdavo papildomą paramą, sprendė, kad atsakovas neatskleidė teismui savo tikrosios turtinės padėties. Atsakovas, nors ir turi tam tikrų sveikatos problemų, dėl ko jo galimybės įsidarbinti yra apribotos, tačiau jis nėra pripažintas nedarbingu asmeniu, o tik iš dalies darbingu, kas leidžia spręsti, jog jo sveikatos būklė nėra tokia sunki, kad jis negalėtų susirasti jo sveikatos būklę ir fizines galimybes atitinkančio darbo. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis šiuo metu negali dirbti dėl to, jog turi nuolat prižiūrėti savo senyvo amžiaus (93 m.) ir ligotą močiutę L. K., teismas nepripažino svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atleisti atsakovą nuo pareigos teikti vaikams išlaikymą, užtikrinantį bent minimalias (būtiniausias) sąlygas jiems vystytis. Pažymėjo, kad pareigą rūpintis L. K. turi jos vaikai, o atsakovas močiutės priežiūra bando pateisinti tai, jog nedirba ir negauna pajamų. Atsakovas nėra paskirtas močiutės globėju ar rūpintoju. Laisva valia apsiimdamas prižiūrėti močiutę, atsakovas turėjo įvertinti tai, jog turi du mažamečius, išlaikymo ir nuolatinės priežiūros reikalingus vaikus, kurių poreikiai jiems augant nuolat didėja. Teismas vaikams priteistą išlaikymą padidino iki 150 Eur kiekvienam, pažymėdamas, kad mažesnės sumos priteisimas neproporcingą naštą perkeltų ieškovei.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą nepakeistą (b. l. 93-94).
Sprendimas priimtas pažeidžiant CK 3.192 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus. Atsakovui nustatytas 50 procentų (III grupės) neįgalumas. Vienintelis pajamų šaltinis yra 92,77 Eur netekto darbingumo pensija. Teismo padaryta išvada, kad jeigu atsakovas galėjo vaikų išlaikymui mokėti po 116 Eur per mėnesį, tai privalo mokėti ir 300 Eur per mėnesį (po 150 Eur) abiem vaikams, yra neteisinga. Atsakovas negali dirbti ne dėl to, kad nenori, o dėl blogos sveiktos. Susirasti darbą dėl sveikatos neįmanoma. Atsakovas prižiūri neįgalią močiutę, o ji už tai atsakovą maitina. Atsakovui pačiam reikalinga kitų asmenų pagalba.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2623-673/2016 palikti nepakeistą, o atsakovo M. G. apeliacinį skundą atmesti (b. l. 101-102).
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
nuo 2014 m. sprendimo, kada nutraukta šalių santuoka ir nustatytas vaikams išlaikymas, vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė. Sūnaus L. sveikata nėra gera, ne kartą vaikas operuotas, nuolat tenka lankytis gydymo įstaigose. Dėl sergančio vaiko ieškovė negali dirbti. Atsakovo skiriamos 116 Eur abiejų vaikų išlaikymui sumos nepakanka vaikų poreikiams tenkinti, didesnę dalį vaikų išlaikymo išlaidų padengia ieškovės mama su patėviu. Atsakovas nesidomi sūnaus sveikata, dukros pasiekimais. Visas sūnaus slaugymo krūvis tenka ieškovei. Nors atsakovas ir turi neįgalumą, tačiau anksčiau visą laiką dirbo. Neįgalumas jam nustatytas nuo vaikystės, tačiau tai anksčiau netrukdė užsiimti darbine veikla. Ir šiuo metu atsakovas dirba, tik nelegaliai, tokiu būdu jis nori išvengti didesnio išlaikymo pareigos. Teismas teisingai įvertino atsakovui dovanoto turto perleidimą, kas rodo jo, kaip tėvo, nesąžiningumą. Teismas pagrįstai atsakovo ligotos močiutės priežiūros nelaikė aplinkybe, leidžiančia atleisti jį nuo pareigos teikti vaikams reikiamo dydžio išlaikymą. Priteistas po 150 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į vaikų būtinuosius ir specialiuosius poreikius, yra pagrįsto dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Apeliacinio skundų esmė, - ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams (dviems) padidinimas (nuo 58 Eur iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) yra proporcingas vaikų poreikiams ir šalių turtinei padėčiai.
Nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimu apelianto ir ieškovės santuoka nutraukta bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečių vaikų D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove), M. G. (apeliantas) įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 200 Lt (58 Eur) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Tenkindamas ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius (padidėjusius) vaikų poreikius ir pasikeitusią šalių turtinę padėtį, 2014 m. vasario 20 d. teismo sprendimu nustatytą išlaikymą padidino iki 150 Eur.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog vaikų poreikiams reikalinga suma yra apie 280-300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, tačiau apeliantas nesutinka, kad būtų padidintas išlaikymas, nurodydamas, kad jis neturi galimybių teikti didesnio išlaikymo.
Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų išlaikymą reguliuojančias nuostatas (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.198 str. ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas vaikų poreikius ir nustatydamas jų dydį apie 280-300 Eur kiekvienam kas mėnesį bei parinkdamas priteistiną dydį iš apelianto, išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja. Nustatytas vaikų poreikių dydis yra pakankamas užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), papildomos vaiko priežiūros išlaidos, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ir pan., tačiau šių poreikių tenkinimo dydis priklauso nuo tėvų turtinės padėties, t. y. nuo galimybių tenkinti šiuos poreikius.
Šiuo atveju, nustatyta tokia tėvų turtinė padėtis: 1) ieškovė neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto; katu su vaikais gyvena pas savo motiną, jai nuosavybės teise priklausančiame bute; nedirba, nes turi pastoviai rūpintis (prižiūrėti) mažamečiu sūnumi L., kuris serga onkologine liga, 2) atsakovas nekilnojamojo turto neturi, tačiau nustatyta, kad jis 2016 m. spalio 12 d. (po ieškinio pateikimo teismui) padovanojo turėtą nekilnojamąjį turtą - žemę su gyvenamuoju namu ir priklausiniais - savo motinai; turi dvi transporto priemones: VW Passat (įgytas 2016-08-16) ir Suzuki AY 50 (įgytas 2017-02-28); nedirba, yra iš dalies darbingas (50 proc. nedarbingumas).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių turtinę padėtį, į tai, kad apeliantas po 2014 m. vasario 20 d. teismo sprendimo (kada buvo nustatytas išlaikymas) padovanojo savo nekilnojamąjį turtą motinai, įsigijo dvi transporto priemones, į padidėjusias išlaidas vaikų poreikiams tenkinti (dukra lanko mokyklą, sūnui nustatyta sunki onkologinė liga, padidėjusios prekių ir paslaugų kainos), sprendžia, kad apeliantas turi galimybę ir pareigą teikti vaikams išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tai, kad apeliantas nedirba ir gauna tik 92,77 Eur netekto darbingumo išmoką, nepašalina jo pareigos, kaip iš dalies darbingo ir jauno asmens, susirasti darbą bei gauti pajamų tam, kad galėtų užtikrinti būtinus vaikų poreikius. Be to, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (turto dovanojimas, transporto priemonių įsigijimas, nesiregistravimas darbo biržoje), tikėtina, jog apeliantas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties.
Kiti apelianto argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.