Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-551-492/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-19
Bylos Nr.
2A-551-492/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
Trečiasis asmuo
AB bankas „Hansabankas“, A. K.
Ieškovas
A.
Atsakovas
L. K., LR Teisingumo
Advokatai
Paulius Bružas
Civilinė byla Nr. 2A-551-492/2008Procesinio sprendimo kategorija: 37.;
121.15.; 121.18.; 121.21.;(S).VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovo apelianto atstovui adv. Pauliui Bružui,trečiojo asmens AB bankas „Hansabankas“ atstovui Ryčiui Paškauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-827-294/08 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams L. K. , LR Teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims A. K. , AB bankas „Hansabankas“ dėl įkeitimo atstatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. V. 2007 m. vasario 30 d. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad jis 2000 metų vasario 3 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi (reg. Nr. 1342) savo reikalavimo užtikrinimui įgijo keturių kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje įkeitimo teisę. Prašė įpareigoti hipotekos skyrių prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įregistruoti nekilnojamojo turto, 4 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimą. Nurodė, kad 1997-02-07 AB “Lietuvos taupomasis bankas” (dabar AB bankas “Hansabankas”) ir V. L. sudarė kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį. Pagal šią sutartį bankas V. L. perleido reikalavimo teisę grąžinti skolą pagal 1997-02-06 paskolos sutartį Nr. 1801216, sudarytą tarp banko ir atsakovės L. K. . Taip pat perleido įkeitimo teisę, remiantis 1995-05-15 turto įkeitimo sutartimi ir 1997-02-06 susitarimu prie šios įkeitimo sutarties, sudarytu tarp banko ir L. K. . 2000 m. vasario 3 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi iš V. L. ieškovas perėmė reikalavimo teisę L. K. atžvilgiu pagal: 1) 1997 m. vasario 7 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį; 2) 1997 m. vasario 6 d. patvirtintą paskolos sutartį; 3) 1995 m. gegužės 15 d. turto įkeitimo sutartį; 4) 1997 m. vasario 6 d. susitarimą dėl minėtos turto įkeitimo sutarties pakeitimo ir papildymo; 5) 1997 m. vasario 7 d. sudarytą papildomą susitarimą reg. Nr. 3-1002 dėl 1997 m. vasario 6 d. paskolos sutarties 4.8 punkto pakeitimo ir papildymo. Kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovui perėjo įkeitimo teisė ir teisė panaikinti draudimą įkeistam už prievolę turtui. Atsakovė L. K. žinojo, kad buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu ji turėjo įvykdyti prievolę pasikeitusiam kreditoriui V. L. , o vėliau - ieškovui A. V. . Tačiau AB "Lietuvos taupomasis bankas", pažeisdamas galiojančius teisės aktus ir sutartinius įsipareigojimus, neteisėtai pateikė raštą ŽKNTKR VĮ Vilniaus filialui dėl draudimo įkeistam turtui panaikinimo. AB „LTB" Sostinės skyrius dėl įvykusios klaidos pateikė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui 1997-08-13 raštą Nr. 02-03/2259, kuriuo pranešė, kad skolininkė paskolą pilnai padengė ir prašė panaikinti draudimą įkeistam turtui. Vadovaudamasis banko pateikta informacija, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialas panaikino duomenis apie įkeitimą keturių kambarių butui, esančiam ( duomenys neskelbtini), priklausančiam L. K. . Ieškovas teigė, jog minėti banko veiksmai pažeidė kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, apsunkino ar net padarė neįmanomu skolos išieškojimą. Dėl byloje dalyvaujančių asmenų kaltės įvykusio įkeitimo išregistravimo atsakovai dabar ieškovo įkeitimo teisės nepripažįsta, todėl ši teisė pripažintina teismo sprendimu.

Atsakovė L. K. neprieštaravo dėl ieškovo reikalavimų, tačiau pažymėjo, kad nėra susijusi su įkeitimo teisės panaikinimu, todėl prašė jos atžvilgiu ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė LR Teisingumo ministerija prašė jos atžvilgiu ieškinį atmesti. Nurodė, kad nepareiškus reikalavimo atlyginti žalą, Teisingumo ministerija, atstovaudama Lietuvos valstybę, galėtų dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, tačiau jei yra nurodyti neteisėti hipotekos veiksmai. Ieškinyje hipotekos veiksmai nebuvo nurodyti ir aptarti, todėl tapo abejotinu Teisingumo ministerijos dalyvavimas šioje byloje.

Tretysis asmuo AB „Hansabankas“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad už įkeitimo ir hipotekos teisės registravimą atsakingi hipotekos skyriai prie apylinkės teismų. Nurodė, jog reikalavimas atstatyti įkeitimo teisę galėtų pažeisti trečiųjų asmenų teises, galėtų paveikti į bylą neįtrauktų atsakovės L. K. kreditorių interesus. Nesiimdamas skolos išieškojimo veiksmų dėl prievolės, kurios mokėjimo terminas jau buvo suėjęs nuo pat reikalavimo perėmimo momento, ieškovas prisiėmė visa su išieškojimo negalimumu susijusią riziką.

Tretysis asmuo A. K. pripažįsta įkeitimo teisę ieškovui, tačiau prašė ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Nurodė, kad atsakovai ieškovo teisės į įkeitimą neginčija. Byloje nustatyta, kad atsakovė L. K. 1995-05-15 įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini), paskolos grąžinimui užtikrinti. Įkeitimas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 1997-02-07 sutartimi reikalavimo teisę grąžinti skolą ir įkeitimo teisę bankas perleido V. L. , o šis 2000-02-03 – ieškovui. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių prašydamas išieškoti iš atsakovės 35 000 Lt paskolą, palūkanas, delspinigius, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Hipotekos teisėjo 2000-03-10 nutartimi ieškovo prašymas buvo atmestas nurodant, kad duomenys apie 1995-05-15 turto įkeitimo sutartį Nekilnojamojo turto registre išregistruoti. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi LAT 2006 m. lapkričio 8 d. nutartimi (civ.byla Nr.3K-3-597/2006) nurodydamas, jog perduodant kreditorinį reikalavimą, perduodama ir papildomai įkeitimo teisė, šį teisė dėl jos perdavimo neišviešinimo nepasibaigia. Neišviešinimo atveju cesionierius negali šios teisės įgijimo fakto panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Atsakovė nėra susijus su turto įkeitimo išregistravimu, o LR teisingumo ministerija nėra tinkamas atsakovas byloje. Teisingumo ministerija galėtų būti atsakovu byloje, jeigu būtų reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią dėl hipotekos neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.). Įrodymų, kad tokia žala buvo padaryta, byloje nėra. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2000-03-10 nutarties neskundė ir ši nutartis yra įsiteisėjusi.

Šalies argumentai

Ieškovas A. V. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti ieškinį. Nurodė, jog įkeitimo teisė dėl jos neišviešinimo nepasibaigia. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Teisingumo ministerija yra netinkamas atsakovas, nors 2008-01-30 tenkino prašymą laikyti šioje byloje atsakovu Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą LR teisingumo ministerijos. Teismas neįvardija, koks atsakovas yra tinkamas. Ieškovas teigia, kad žala yra padaryta, nes dėl neteisėtų AB bankas „Hansabankas“, atsakovės L. K. , Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus veiksmų viešajame registre buvo panaikinta nepasibaigusi įkeitimo teisė. Tuo labiau, kad kasacine tvarka civilinę bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartyje konstatavo, jog buvo pažeistos ieškovo – kreditoriaus teisės, nes hipoteka buvo be pagrindo išregistruota. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti įstatymo analogiją ir pripažinti, jog atsakovu byloje dėl neteisėtų hipotekos veiksmų, kai dar nepadaryta žala, turėjo būti traukiama Lietuvos Respublika atstovaujama Teisingumo ministerijos. Ieškovo teigimu, byloje yra konstatuota jo teisė į įkeitimą, tačiau nesuprantama, kodėl teismas pažeistos teisės negina, pripažindamas pastarąją ir atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Atsiliepimas

Atsakovė L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė A. V. skundą atmesti. Nurodė, kad teismas neturi teisės byloje nustatyti, kas turi būti atsakovu, nes turi išlikti nešališku. Tuo labiau, buvo pavesta advokatui Pauliui Bružui atstovauti A. V. Vilniaus apygardos teisme. Apeliantas nepareiškė reikalavimo atlyginti žalą, todėl teismas neturi atsižvelgti į žalos atlyginimo klausimą. Be to, V. L. ir A. V. 2000-02-03 sudarytoje teisės perleidimo sutartyje nenurodyta, kad ieškovui perduodama teisė pagal 1995-05-15 turto įkeitimo sutartį.

Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo Teisingumo misterija prašė apeliacinį skundą, atmesti. Nurodė, kad apeliantas ieškiniu prašė pripažinti įkeitimo teisę, ją įregistruoti viešame registre, o ne atlyginti žalą byloje. Žalos, patirtos dėl kreditorių perduotų skyriams klaidingų bei neišsamių duomenų apie turto įkeitimo sutartis, valstybė neatlygina.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB bankas „Hansabankas“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog ieškinyje nėra pateikiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, ji neįrodinėjama. Yra reiškiamas reikalavimas dėl įkeitimo teisės pripažinimo, tačiau toks teisių gynimo būdas yra pareikštas netinkamiems atsakovams. Teisingumo misterija atstovauja valstybei civilinėse bylose dėl žalos, atsiradusios registruojant įkeitimus ir tvarkant hipotekos registrą, padarytos neteisėtais teismo veiksmais ar dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Ieškovas negali registruoti reikalavimo perleidimo, nes jam subjektinė teisė iš atsakovų reikalauti atstatyti įkeitimo teisę, išregistravus pačią įkeitimo sutartį, neatsiranda. Iš bylos aplinkybių matyti, kad reikalavimo perleidimo įregistravimas susijęs su įkeitimo teisės paviešinimu ir galia trečiųjų asmenų atžvilgiu, o ne su įkeitimo teisės egzistavimu ar pasibaigimu. Ieškovas nereikalavo į bylą įtraukti atsakovės L. K. kreditorių, kurių teises ir pareigas priimamas teismo sprendimas dėl įkeitimo atstatymo gali tiesiogiai paliesti. Paminėtina, jog civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti į pirmosios instancijos teismą dėl to, kad būtų ištirta reikalavimo apimtis ir registro tvarkytojo veiksmai. Tačiau ieškovas nenurodė kokius teisės aktus atsakovai pažeidė, kokie jų neteisėti veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovė L. K. 1995-05-15 įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskolos, paimtos iš AB „Lietuvos taupomasis bankas“ (dabar AB bankas „Hansabankas“), grąžinimo užtikrinimui. Įkeitimas buvo įregistruotas viešame registre. 1997-02-07 kreditorius AB bankas „Hansabankas“ perleido savo kreditorinį reikalavimą V. L. ir tuo pačiu perleido įkeitimo teisę minėtam butui. Remdamasis AB banko „Hansabankas“ 1997-08-13 pranešimu, Nekilnojamojo turto registras 1997-08-20 išregistravo šią įkeitimo teisę (t. 2 l. 8). Buvęs kreditorius AB bankas „Hansabankas“ apie įkeitimo pasibaigimą pranešė tuo metu, kai galiojo perleista įkeitimo teisė V. L. (t. 1 l. 117-120). Pastarasis 2000-02-03 perleido kreditorinį reikalavimą kartu su įkeitimu ieškovui A. V. . Šių civilinėje byloje nustatytų faktų byloje dalyvaujantys asmenys neginčija.

Ieškovas A. V. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydamas išieškoti iš atsakovės L. K. 35 000 Lt paskolą, palūkanas, delspinigius, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą – butą (duomenys neskelbtini), tačiau hipotekos teisėjo 2000 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovo prašymas atmestas, nurodant, kad AB „Lietuvos taupomasis bankas“ 1997 m. rugpjūčio 13 d. pranešimo pagrindu duomenys apie 1995 m. gegužės 15 d. turto įkeitimo sutartį nekilnojamojo turto registre išregistruoti ( b. l. 8). Ieškiniu A. V. prašė pripažinti buto, esančio ( duomenys neskelbtini), įkeitimo teisę bei ją įregistruoti.

Kasacine tvarka civilinę bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartimi konstatavo, kad nėra nustatyti įkeitimo teisės pasibaigimo pagrindai. Pirmasis kreditorius, perdavęs įkeitimo teisę V. L. , ir po to spręsdamas šios teisės likimą, pažeidė cesijos sutartį.

Tais atvejais, kai perduodant kreditorinį reikalavimą, perduodama ir papildoma įkeitimo teisė, ši teisė dėl jos perleidimo neišviešinimo nepasibaigia. Pati įkeitimo, kaip papildomos prievolės, prigimtis suponuoja priklausomybę nuo pagrindinės prievolės ir šios prievolės įvykdymo sąlygos nekeičia įkeitimo santykių. Būdama daiktinė teisė, kartu yra ir realinis prievolių užtikrinimo būdas, o tai lemia, kad vienas iš esminių hipotekos bruožų yra jos priklausymas nuo pagrindinės prievolės likimo. Įkeitimo teisės turėtojo pasikeitimas turi būti įregistruotas hipotekos registre. Tokio veiksmo neatlikus, trečiųjų asmenų atžvilgiu negalima remtis įkaito turėtojo pasikeitimo faktu, bet dėl įkaito turėtojo pasikeitimo neišviešinimo įkeitimo teisė nepasibaigia. Taigi dėl pradinio kreditoriaus veiksmų, kuriais buvo pažeista cesijos sutartis, prarasta ieškovo teisė į įkeitimą turi būti ginama. Šio perleidimo neišviešinimas sąlygojo ieškovo teisės praradimą, todėl ji turi būti ginama, atkuriant iki teisės pažeidimo padėtį ( CK 1. 138 str. 2 p.). Tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovo pažeistos teisės negynė remdamasis tik formaliu ieškinio trūkumu – netinkamo atsakovo įvardijimu.

Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos taupomasis bankas“ pažeidė ieškovo teises, pateikdamas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialui 1997-08-13 raštą, kuriuo pranešė, kad skolininkė paskolą pilnai padengė ir prašė panaikinti draudimą įkeistam turtui AB „Hansabankas“. Klaidingų duomenų apie įkeitimo panaikinimą pateikimas ŽKNTKR VĮ Vilniaus filialui sąlygojo tiesioginį ieškovo A. V. teisių pažeidimą. Pirminis kreditorius AB „Lietuvos taupomasis bankas“ atliko neteisėtus veiksmus – išregistravo įkeitimo teisę, nors tam nebuvo teisinio pagrindo, t.y. nebuvo duomenų, kad skolininkas įvykdė pagrindinę prievolę kreditoriui. Darytina išvada, kad pirmasis kreditorius yra atsakingas už ieškovo A. V. įkeitimo teisės panaikinimą. Nesvarbu, kad AB „Hansabankas“ pripažįsta ieškovo įkeitimo teisės egzistavimą, toks ieškovo reikalavimų pripažinimas negali atkurti naujojo kreditoriaus teisių pilna apimtimi ir neeliminuoja AB „Hansabankas“ atsakomybės už cesijos sutarties pažeidimą. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinė įmonė Vilniaus filialas 1997-08-13 rašto pagrindu, netikrindama jo pagrįstumo, panaikino duomenis registre apie įkeitimą keturių kambarių butui.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris yra atsakingas už ieškinį pareiškusio asmens teisių pažeidimą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 45 str. 1 d., turi pasiūlyti atsakovą pakeisti tinkamu, nes teismo posėdžio pirmininkas turi rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 str., 158 str. 3 dalis). Ieškovui nesutikus, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas toliau nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 str. 3 d.). Remiantis CPK 159 str. 1 d. turi siekti, kad būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės. Teismo posėdžio pirmininko pareiga rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu atsiranda nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, todėl jau pasirengimo teisminiam nagrinėjimui metu teismas turi imtis aktyvių veiksmų šiam tikslui pasiekti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 115 str. 2 d., turėjo galimybę ieškovui A. V. paskirti terminą ieškinio trūkumams pašalinti – tinkamam atsakovui nurodyti – bei išaiškinti procesinių veiksmų neatlikimo pasekmes. Teismas, nepasinaudojęs civilinio proceso įstatymo numatyta galimybe pakeisti atsakovą tinkamu ir pašalinti ieškinio trūkumus, bei atmesdamas ieškinį kaip pareikštą netinkama atsakovui, netinkamai įgyvendino civilinio proceso keliamus tikslus, nepagrįstai negynė asmens pažeistos (ginčijamos) teisės (CPK 2 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas nepaskyrė termino ieškinio trūkumams šalinti, neatliko kitų procesinių veiksmų numatytų CPK 45 str. 1 d., 158 str. 3 d., 159 str. 1 d., naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo, nes neturi įstatymo numatytų priemonių tokiems civilinio proceso pažeidimams ištaisyti, o dėl jų civilinė byla galėjo būti išspęsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).

Nagrinėjant civilinę bylą iš naujo, turėtų būti ne tik atsakovas pakeistas tinkamu, bet į bylos nagrinėjimą įtrauktini ir už duomenų viešuosiuose registruose tvarkymą atsakingi subjektai, t.y. AB banko „Hansabankas“ klaidingos informacijos pagrindu faktiškai išregistravęs įkeitimą ŽKNTKR VĮ Vilniaus filialas. Šio subjekto procesinė padėtis priklausytų nuo teismo nustatytų aplinkybių, ar išregistruojant įkeitimą pagal tuo metu galiojusią tvarką viešo registro tvarkytojas veikė teisėtai, nes, atsižvelgiant į teisės aktais pavestas svarbias funkcijas, jam keltini aukštesni rūpestingumo ir apdairumo standartai. Pastarųjų aplinkybių pirmosios instancijos teismas apskritai nesiaiškino, nors kasacine tvarka civilinę bylą nagrinėjęs teismas ir buvo nurodęs jas ištirti (CPK 362 str.).

Apeliantas prašo pripažinti įkeitimo teisę bei pastarąją įregistruoti. Hipotekos registro steigimo įstatyme nustatyta, kad turto įkeitimo teisei registruoti yra steigiamas hipotekos registras, kuris susideda iš vietinių hipotekos registrų, tvarkomų apylinkių teismų hipotekos skyrių, ir centrinio hipotekos registro, tvarkomo Teisingumo ministerijos įgaliotos institucijos - Centrinės hipotekos įstaigos. Hipotekos ir įkeitimo sandorių duomenų registravimą, duomenų taisymą ir sandorių išregistravimą vietiniame hipotekos registre (duomenų bazėje) atlieka apylinkių teismų hipotekos skyriai. Centrinės hipotekos įstaigos filialo Vilniaus hipotekos skyriaus nuostatuose nustatyta, kad hipotekos skyrius nėra juridinis asmuo (I Bendrosios nuostatos- 4 p.). Hipotekos skyriaus steigėjo ir savininko teises ir pareigas įgyvendina Centrinė hipotekos įstaiga. Ji yra valstybės biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo, įregistruotas Juridinių asmenų registre. Centrinė hipotekos įstaiga, būdama juridiniu asmeniu, turi civilinį procesinį subjektiškumą ir gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu (CPK 46, 47 str.). Pripažinus, jog A. V. įkeitimo teisė buvo pažeista, turėtų būti atkuriama buvusi iki teisės pažeidimo padėtis - pripažinta ir įregistruota įkeitimo teisė. Kai reiškiamas reikalavimas atkurti hipotekos registro įrašą, civilinėje byloje turėtų dalyvauti trečiuoju asmeniu subjektas, nuo 1998 -01-01 atsakingas už hipotekos registro tvarkymą – Centrinė hipotekos įstaiga, bet ne šios įstaigos steigėja LR teisingumo ministerija. Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų gali būti įtraukiami į civilinės bylos nagrinėjimą, jeigu teismas numato, kad bylos išsprendimas turės įtakos jų teisėms arba pareigoms, ir paties teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjos Rasa GudžiūnienėTatjana Žukauskienė