Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja: Irena Sabaitienė Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00127-2011-8

NUTARTIS

2012 m. sausio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, gynėjui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajam M. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-18 nuosprendžio, kuriuo Ž. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., nuteistasis Ž. Č. įpareigotas nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neatlygintinai per šešis mėnesius išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš Ž. Č. priteista 2115 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos ir 250 Lt išlaidų už advokato pagalbą nukentėjusiojo M. V. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Č. nuteistas už tai, jog 2011-03-24 apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)universiteto bendrabučio tualetų patalpoje tyčia ranka du kartus sudavė nukentėjusiajam M. V. į petį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, bendrabučio 206 kambaryje nukentėjusįjį M. V. pastūmė ir vieną kartą dešinės rankos kumštimi sudavė jam į krūtinę bei galvą, trenkė vieną kartą nukentėjusiajam į nosies sritį, padarydamas paviršinę muštinę žaizdelę nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties krašto nuskėlimą, tuo sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio M. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į LR BK 41 str., 54 str., 55 str. nuostatas, netinkamai paskyrė bausmę- paskyrė per griežtą bausmės rūšį, nes neatsižvelgė į tai, jog jis nusikalto primą kartą, gerai mokosi, yra teigiama asmenybė, pripažino esmines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl teismas, vadovaudamasis LR BK 54 str. 3 d., turėjo galimybę paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri jam netrukdytų tęsti mokslus.

Apelianto nuomone, turtinės žalos dydis turi būti pagrįstas įrodymais, tačiau nukentėjusysis pateikė įrodymus tik dėl turtinės žalos 196,41 litų sumai. Teismas nemotyvuotai priteisė 1918,59 litų didesnę sumą turtinei žalai atlyginti. Skundo autorius nesutinka ir su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Apelianto nuomone, priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog pats nukentėjusysis provokavo konfliktą, būdamas neblaivus. Teismas, jo nuomone, neatsižvelgė ir į jo turtinę bei šeimyninę padėtį, neteisingai įvertino neturtinės žalos nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, jog pats nukentėjusysis, būdamas neblaivus, kabinėjosi ir neadekvačiai vertino situaciją, o jam padaryti sužalojimai nesukėlė sunkių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo Ž. Č. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Prokurorė prašė nuteistojo Ž. Č. apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusysis savo nuomonės dėl apeliacinio skundo neišsakė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai Ž. Č. pripažino kaltu ir nuteisė už nusikaltimo numatyto LR BK 138 str. 1 d. padarymą. Nors nuteistasis Ž. Č. nesutinka su teismo išvadomis, tačiau skunde jo išdėstyti argumentai dėl apylinkės teismo išvadų veikos juridinio įvertinimo nepaneigia.

Kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis Ž. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką-tyčia du kartus sudavė nukentėjusiajam M. V. į petį, po to jau kambaryje vieną kartą kumštimi sudavė nukentėjusiajam į krūtinę bei galvą, trenkė vieną kartą nukentėjusiajam į nosies sritį. Nors nuteistasis skunde ir nurodo, jog tualete ir kambaryje nukentėjusįjį stumtelėjo tik po vieną kartą, o suduodamas smūgį galva tikėjosi pataikyti į kaktą, o jo veiksmai buvo ne tyčiniai, kadangi viskas įvyko dėl neatsargumo, tačiau tokius jo teiginius paneigia ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, bet ir kiti teisme ištirti įrodymai.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. V. davė nuoseklius parodymus, kuriais nėra pagrindo abejoti. Jis teigė, kad Ž. Č. tualeto patalpoje jam du kartus sudavė į petį, o nuėjus į bendrabučio kambarį, vieną kartą stūmė į spintą, sudavė kumštimi į krūtinę bei vieną kartą sudavė galva į nosies sritį. Tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojo S. B. parodymai bei, iš dalies, paties kaltinamojo parodymai. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti tiek nukentėjusiojo M. V., tiek ir liudytojo S. B. parodymais apie kaltinamojo suduotus smūgius nukentėjusiajam, nes teismas nenustatė priežasčių dėl kurių minėti asmenys turėtų apkalbėti kaltinamąjį Ž. Č..

Kad nukentėjusiajam M. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina ir specialisto išvada. Specialistai nustatė, jog M. V. padaryta paviršinė muštinė žaizdelė nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties krašto nuskėlimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kolegija atmeta kaltinamojo skundo argumentus, jog jis nukentėjusįjį sužalojo dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nustatyta, jog kaltinamasis Ž. Č. tyčia sudavė smūgį galva nukentėjusiajam į nosį, kas sukėlė kaltinime nurodytas pasekmes. Jis suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams. Todėl asmuo turi atsakyti pagal faktiškai sukeltus padarinius. Šiuo atveju, pagal atsiradusius padarinius Ž. Č. nusikalstama veika atitinka LR BK 138 str. 1 d. požymius, nes nukentėjusiajam M. V. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kolegija konstatuoja, jog apylinkės nuosprendis yra pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.). Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą veiką iš dalies patvirtinta tiek ir paties kaltinamojo Ž. Č. parodymais, tiek ir nukentėjusiojo M. V. bei liudytojo S. B. parodymais, medicinos specialisto išvada, kitais duomenimis. Taigi neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis Ž. Č. prieš nukentėjusįjį M. V. panaudojo fizinį smurtą, kuris sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kolegijos nuomone, surinktų duomenų pakanka konstatuoti, kad Ž. Č. veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. sudėties požymiai. Visi duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylos medžiaga rodo, kad teismas vadovavosi leistinais ir patikimais įrodymais, įvertino jų visumą ir tarpusavio ryšį, dėl jų vertinimo pateikė logiškus ir išsamius motyvus.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtintai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių, objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui bylos aplinkybių pripažinimas bei duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.).

Pagal nustatytas bylos aplinkybes, Ž. Č. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino tik iš dalies. Jis nepripažino esminių baudžiamojoje byloje nustatytų ir įrodytų aplinkybių – teigė, kad sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį galva ir du kartus stumtelėjo, t. y. padarė mažiau, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.Tokio turinio prisipažinimas, nepripažinus teismo inkriminuotų smūgių visumos, yra taip pat dalinis ir akivaizdžiai nulemtas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų. Todėl jis negali būti laikomas Ž. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismui nebuvo pagrindo pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytos aplinkybės – kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių (LR BPK 328 str. 3 p.). Teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai pripažino Ž. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai tyrėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kolegija sutinka su skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino šią kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir, kad ji turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors nukentėjusysis M. V. bei liudytojas S. B. teigė, jog, jų nuomone, Ž. Č. buvo neblaivus, tačiau tai neigė pats kaltinamasis, o objektyviais duomenimis šį atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra pagrįsta. Kadangi teismo išvados pagrįstos subjektyviais nukentėjusiojo bei liudytojo vertinimais, kaltinamojo girtumas nebuvo nustatytas įstatymų nustatyta tvarka, be to, nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog ši aplinkybė turėjo kokios tai reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti šią aplinkybę nusikalstamą veiką sunkinančia. Todėl ši sunkinanti Ž. Č. atsakomybę aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Dėl paskirtos bausmės

LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys - laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas skiria bausmę pagal sankciją LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1 d., 2 d.). Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant jį nuo bausmės vidurkio (LR BK 61 str. 1 d. ir 2 d.).

Parinkdamas sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, apylinkės teismas aukščiau aptartų Baudžiamojo įstatymų normų nepažeidė. Teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Ž. Č. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, mokosi, charakterizuojama teigiamai, nors ir baustas administracinėmis nuobaudomis.

Nors apeliantas nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui, bei, kad vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta sankcijoje Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas (LR BK 54 str. 1 d.). LR BK 62 str. 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta visuma sąlygų, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatytos būtinos sąlygos taikyti LR BK 62 str. nuostatoms.

Kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo švelninti Ž. Č. paskirtos bausmės ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios gi yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliaciniame skunde tokios išimtinės aplinkybės nenurodytos. Akcentuojama tik tai, kad kaltinamasis neteistas, mokosi, charakterizuojamas teigiamai. Paskirdamas švelniausią sankcijoje numatytą bausmės, apylinkės teismas atsižvelgė į šias aplinkybes t.y. į tai, kad Ž. Č. anksčiau neteistas, dirba ir mokosi, charakterizuojamas teigiamai, todėl ir skyrė nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Ž. Č. apeliaciniame skunde nėra naujų reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos esminėmis ar išimtinėmis ir, kurios nebuvo žinomos pirmos instancijos teismui priimant skundžiamą nuosprendį bei paskiriant bausmę. Vertinant Ž. Č. paskirtą bausmę LR BK 41 straipsnio aspektu bei atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad paskirta LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, yra aiškiai neteisinga. Ši bausmės rūšis bei teismo paskirtas jos terminas yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai, kitoms bausmės paskyrimui reikšmingoms aplinkybėms, ir neprieštarauja teisingumo principui. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo mažinti paskirto bausmės termino atsižvelgus į pašalintą iš kaltinimo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes paskirta bausmė yra ir taip mažesnė, nei teismas galėjo skirti ją kaltinamajam. Todėl, atsižvelgusi į nuteistojo padarytos veikos pavojingumą, jo asmenybę, kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta teisingai, nėra per griežta, yra teisinga ir neprieštarauja teisingumo principui. Dėl to jos keisti ar dar labiau mažinti nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. LR CK 6.249 straipsnyje nustatyta, jog turtinė žala, tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, ir po jo, atsiradęs dėl tokios veikos, taip pat, nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai.

Byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. V. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 2701 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos sumažino iki 2115 Lt, kadangi sumažėjo danties gydymo protezavimo išlaidos. Nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys (b. l. 34-37, 95-97), todėl apylinkės teismas pagrįstai patenkino nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo ir iš Ž. Č. priteisė 2115 Lt turtinės žalos. Taip pat byloje esantis pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jo nukentėjusysis M. V. už advokato teisinę pagalbą yra sumokėjęs 250 Lt, todėl apylinkės teismas pagrįstai iš kaltinamojo Ž. Č. priteisė ir šią sumą nukentėjusiajam M. V..

Nors apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytu ir priteistu neturtinės žalos dydžiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas išdėstytus jo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą, vadovautasi Civilinio kodekso normomis. Šio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusio asmens padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, pagrįstai vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kur nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors nukentėjusysis M. V. savo vidiniu įsitikinimu įvertino patirtą neturtinę žalą 15000 litų, tačiau teismas pagrįstai jo ieškinį tenkino tik iš dalies ir nustatė mažesnę t.y. 5000 litų neturtinę kompensaciją. Pažymėtina, jog apylinkės teismas pakankamai kruopščiai įvertino visas bylos aplinkybes ir pakankamai motyvuotai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį.

Įvertinusi padaryto nusikaltimo sunkumą, konkrečias jo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, o taip pat atsižvelgusi į jauną nuteistojo amžių bei galimybę atlyginti padarytą žalą, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija nėra aiškiai per maža ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas kruopščiai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 138 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas motyvavo, kodėl priteisė iš nuteistojo Ž. Č. 5000 Lt dydžio neturtinę žalą. Kolegija su nurodytais motyvais sutinka, jie atitinka įstatymų reikalavimus, todėl nuosprendį šioje dalyje keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.

nutarė:

Nuteistojo Ž. Č. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti ir Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti, pašalinant Ž. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą..