- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-2301-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15894-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
Nustatyti nepilnamečio sūnaus J. K. laikiną gyvenamąją vietą su motina R. S. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; Priteisti iš V. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 225 Eur, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, mokant išlaikymą R. S. uzufrukto teise, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;Nustatyti laikiną V. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. K. tvarką, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškovės R. S. prašymą priteisti laikiną išlaikymą tenkino iš dalies:
Priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iš atsakovo V. K., nepilnamečiui sūnui J. K., po 100 Eur iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-21314-947/2015. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną R. S.. Iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos nustatė laikiną šalių sūnaus J. K. gyvenamąją vietą su motina R. S.. Nutartį pavedė vykdyti skubiai.Nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui.Ieškovės prašymą dėl laikinosios atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2015-08-24, 13.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
Motyvuose teismas nurodė, laikino išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, vaiko laikinas išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Iš ieškinio matyti, kad jame nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs šio nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes atsakovas, nepilnamečio vaiko motinos teigimu, nepilnamečiui sūnui neteikia nuolatinio ir pakankamo išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui sūnui J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 225 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas. Teismas konstatavo, kad minimaliems dvimečio vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 100 Eur kas mėnesį, todėl priteisė laikiną išlaikymą J. K. po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, ieškovę paskyrė vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21314-947/2015 dalį, kuria iš atsakovo V. K. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio priteisimo, tenkinti pilnai, priteisiant iš V. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos.
Motyvuose nurodė, kad teismas, sumažindamas ieškovės prašomą iš atsakovo priteisti laikinąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo prašomo 225 Eur iki 100 Eur per mėnesį, neatsižvelgė į būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius (kurių net nenustatinėjo, jų neindividualizavo), nesirėmė Lietuvos Respublikos teismų formuojama praktika bylose dėl laikino išlaikymo dydžio priteisimo, neatsižvelgė į paties atsakovo nepilnamečiui vaikui šiuo metu (bei anksčiau) mokamo išlaikymo sumas, tokiu būdu priėmė nemotyvuotą nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui. Teismas nepateikė jokių paaiškinimų, kuo rėmėsi, nustatydamas būtent 100 Eur/mėn., o ne kitokio dydžio, laikiną nepilnamečio vaiko išlaikymą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ir pats atsakovas teikė ženkliai didesnį kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui nei skundžiama nutartimi priteisė pirmosios instancijos teismas. Teismas pažeidė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (jos dalį), kuri naikintina. Sprendžiant ginčus tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, privalu atsižvelgti į vieną iš pagrindinių šeimos santykių reglamentavimo principų – prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, nenurodydamas jokių motyvų, jokių objektyvių duomenų, nesiremdamas jokia teismine praktika, nepaaiškindamas, dėl kokių priežasčių taip ženkliai nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtinto orientacinio išlaikymo dydžio. Teismų praktika tokio pobūdžio bylose formuojama ta linkme, kad būtina bei priteistina nepilnamečiui vaikui laikino išlaikymo suma yra nuo 150 Eur, kitu atveju teismai pripažįsta, kad mažesnė negu 150 Eur laikino išlaikymo suma yra per mažo dydžio, kad patenkintų nepilnamečio vaiko minimalius poreikius.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties prašo atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuose nurodė, kad nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo poreikio taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui, kadangi atsakovas išlaikymą savo sūnui visą laiką teikė, t. y. periodiškai pervedinėjo vaiko išlaikymui skirtas pinigų sumas į ieškovės banko sąskaitą. Tokią aplinkybę patvirtina ir ieškovės išdėstytos faktinės aplinkybės. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja bylos iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužkerta šalims galimybės gauti tokio dydžio išlaikymą, kokį teismas pripažins pagrįstu byloje. Priešingai, teismui taikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę visoje apimtyje ir priteisus nepagrįstai didelį laikiną išlaikymą vaikui, o bylos nagrinėjimo eigoje nustačius, kad vaikui teikiamas išlaikymas turėtų būti mažesnis, permokėtos sumos negalėtų būti grąžintos atsakovui. Teismas pagrįstai vertino, kad 2 metų amžiaus vaikui, sprendžiant dėl laikino išlaikymo priteisimo dydžio iš atsakovo, 100 Eur per mėnesį suma yra pakankama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ginčo esmė – priteisto laikino vaiko išlaikymo dydžio 100 Eur pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko po 225 Eur išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė iš atsakovo priteisti laikiną po 225 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 100 Eur per mėnesį. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir priteisti vaikui laikiną išlaikymą po 225 Eur. Apeliantė laiko, kad priteista laikino išlaikymo suma yra nepagrįstai maža, priimta nukrypstant nuo orientacinio nepilnamečių vaikų išlaikymui dydžio. Nutarties nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad teismo nutartis nemotyvuota, neaišku kuo remiantis teismas sprendė, kad 100 Eur suma vaikui yra pakankama, pats atsakovas teikia net didesnį, nei teismas priteisė, vaikui išlaikymą. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino reikšmingų bylos aplinkybių.
Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, nagrinėjant bylą iš esmės, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 100 Eur. Nurodyto dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė pagrįstai, atsižvelgdamas į vaiko amžių, bei įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tačiau siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgdamas į ieškovės argumentus. Ieškovės argumentas, kad 100 Eur suma per maža vaiko būtiniems poreikiams patenkinti yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie vaiko laikino išlaikymo turi prisidėti ir pati apeliantė. Preliminariai įvertinus 2 metų amžiaus vaiko poreikius (iš esmės nevertinant vaiko poreikių dydžio ir nesprendžiant ginčo), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš atsakovo priteista 100 Eur suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų 2 metų amžiaus J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą iš esmės, turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus vaiko poreikių pagal jo amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis teisėta, pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.