Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei N. L., atsakovui D. M., atsakovų atstovėms advokato padėjėjai Indrei Ašmontienei, Vilmai Urbonienei, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal N. L. ieškinį atsakovams D. M. ir A. V. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2012-02-25 vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 21 į atsakovo D. M. sąskaitą pervedė 848,60 Lt (b.l. 23), o į atsakovo A. V. sąskaitą 2012-05-29 nurodymu Nr. 23 – 3498,35 Lt (b.l. 82). Abiejų mokėjimų paskirtis nurodyta „skola“. Pinigus ji pervedė į P. S. nurodytų asmenų sąskaitas (b.l. 24-27). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas P. S. bei atsakovai, be to atsakovai pripažįsta, kad iš ieškoves gautus pinigus išleido savo poreikiams tenkinti. Atsakovai, jų atstovai aiškina, kad 2012 m. dalyvavo internetiniame žaidime MMM-2011, paremtame „piramidės“ principu. Žaidime jų „dešimtininku“ buvo P. S., o „šimtininke“ liudytoja A. S.. Jiems buvo atidaryti internetiniai žaidimo kabinetai, kuriuose jie laikė, pirko ir pardavė žaidimo pinigus „Mavrus“. Kad toks žaidimas egzistavo patvirtina ir atsakovų pateikti internetiniai išrašai (b.l. 38-49 ir kt.). Liudytojų A. V., P. S. parodymais nustatyta, kad ieškovei susidomėjus galimybe užsidirbti pinigų, jai buvo aiškinamos žaidimo taisyklės, paaiškinta rizika prarasti pinigus. Ieškovė pinigų ir palūkanų negavo, nes žaidimas nutrūko iškėlus baudžiamąją bylą dėl galimai neteisėtos finansinės veiklos, turinčios požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 202 str. 1 d. (b.l. 54).

Bet kurio asmens kreipimosi į teismą tikslas yra siekis, kad būtų apginta šio asmens (įstatymo nustatytais atvejais ir kitų asmenų) pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bet kurio ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (causa petendi; causa materialis; causa actionis). Pastarosios ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Be faktinio ieškinio pagrindo, yra skiriamas ir juridinis ieškinio pagrindas, t. y. konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Savo ruožtu tai lemia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Pažymėtina tai, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Taigi tam, kad tinkamai kvalifikuotų šalis siejančius teisinius santykius, bylą nagrinėjantis teismas negali apsiriboti vienos iš ginčo šalių – ieškovo – išdėstoma pozicija. Išsamus ir teisingas šalis siejančių teisinių santykių spektras gali būti identifikuotas būtinai įvertinus ir kitos ginčo šalies – atsakovo – poziciją (atsakovo atsikirtimus į ieškinį bei teikiamus įrodymus (audiatur et altera pars).

Nagrinėjamu atveju savo reikalavimą – priteisti iš atsakovų skolą – ieškovė grindė aplinkybėmis nurodydama, kad jos pažįstamos A. V. aiškinimu pastarosios sūnus P. S. užsiima pinigų skolinimu už palūkanas, todėl ji ir pervedė į atsakovų sąskaitas atitinkamas pinigų sumas. Tačiau atsakovų aiškinimu, liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad ieškovė sutiko dalyvauti internetu vykstančiame žaidime MMM-2011. Prieš pervesdama pinigus ieškovė atsakovų nepažinojo, dėl pinigų skolinimosi nesitarė, pinigus pervedė į P. S. jai nurodytas sąskaitas. Nors atsakovė ir neigia, kad sutiko dalyvauti šiame žaidime, tačiau kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų paaiškinimai apie tai, kad ieškovei ne kartą buvo aiškinti šio žaidimo principai, kad ieškovė ilgai abejojo, tačiau savo iniciatyva sutiko dalyvauti žaidime, todėl šalių santykiams taikytinos CK VI knygos III dalies XXI skyriaus „Lošimas ir lažybos“ normos.

CK 6.244 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog loterijos ar kitokių žaidimų, grindžiamų rizika ar atsitiktinumu, pagrindu prievolės atsiranda tik tuo atveju, jeigu loterija ar kitokie žaidimai buvo organizuoti ir įvyko įstatymų nustatyta tvarka. Priešingu atveju iš loterijos ar žaidimų atsirandantiems reikalavimams taikomi šio kodekso 6.237 ir 6.242 straipsniai.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Atsakovai, teigdami, kad jie dalyvavo žaidime, turėjo pateikti įrodymus, kad internetinis žaidimas MMM-2011 buvo organizuotas ir vyko įstatymų nustatyta tvarka. LR Azartinių lošimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad licencijas organizuoti lošimus išduoda Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – Priežiūros komisija). Straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Priežiūros komisija, prieš išduodama licenciją organizuoti lošimus, turi gauti Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos bei Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išvadas. Tokios licenzijos atsakovai nepateikė, priešingai, minėta, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-oje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00026-12 dėl interneto tinklapiuose adresu www.mmm-2011.lt ir kituose, pristatomos ir MMM-2011 sistemos pagalba LR galimai vykdomos neteisėtos finansinės veikos, turinčios požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 202 str. 1 d., todėl nagrinėjamu atveju taikomi CK 6.237 ir 6.242 straipsniai.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX skyriaus normų (CK 6.237–6.242 straipsniai). Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens, tai ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė (kreditorė) veikdama savo interesais ir rizika bei teisėtai pervedė atsakovams (skolininkams) pinigines lėšas (turtą) nesant konkretaus įstatymo ar prievolės, o atsakovai šias lėšas panaudojo savo poreikiams tenkinti. Be pagrindo įgijęs turtą asmuo privalo jį grąžinti bei mokėti 5%metines palūkanas nuo to momento kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tai laikytina ieškvės kreipimosi į teismą diena.

Iš atsakovų ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 79 str., 80 str.1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3, p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. M. 848,60 Lt, 5% metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-10-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. L..

Priteisti iš atsakovo A. V. – 3498,35 Lt, 5% metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-10-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. L..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.