Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-24 · Administracinė byla Nr. I-7126-257/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-24
Bylos Nr.
I-7126-257/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00985-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
T. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7126-257/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00985-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 24 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjui T. L.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas T. L. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 156). Skunde (b. l. 2–5) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas apie 6,31 m²–21 m² kamerose po 4 ir daugiau asmenų, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. ŠTI gyvenamosiose kamerose, karantino, kratų atlikimo patalpose, laikino sulaikymo kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad budintį pareigūną tekdavo kviesti, daužant į duris valgomuoju šauktu, kojomis, rankomis. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per dieną, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, tad nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 156).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. –144-152) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-09-12 pažymos Nr. 60/09-32487 dėl T. L., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016-10-04 iki 2017-09-04 buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 38 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,17 iki 4,14 m², kameroje Nr. 106 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,87 iki 4,69 m², kameroje Nr. 42 buvo laikomi 4–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,71 iki 3,81 m², kameroje Nr. 91 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,5 iki 3,69 m², kameroje Nr. 14 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 19,6 iki 3,91 m², kameroje Nr. 15 buvo laikomi 5 asmenys ir vienam iš jų teko 3,77 m², kameroje Nr. 92 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,74 iki 3,79 m², kameroje Nr. 93 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,2 iki 3,65 m², kameroje Nr. 30 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 11,7 iki 4,67 m², kameroje Nr. 24 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,9 iki 3,77 m², kameroje Nr. 21 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,24 iki 4,68 m², kameroje Nr. 22 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,07 iki 4,06 m², kameroje Nr. 13 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,94 iki 3,97 m², kameroje Nr. 26 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,7 iki 8,35 m², kameroje Nr. 62 buvo laikomi 1–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,5 iki 6,15 m², kameroje Nr. 37 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,68 iki 3,84 m², kameroje Nr. 6 buvo laikomi 2–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 11,3 iki 3,76 m², kameroje Nr. 65 buvo laikomi 4–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,65 iki 3,77 m².

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. LVAT 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).

Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau šiame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m², – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas.

Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo nuo 3,65 m² iki 19,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų pusių.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Be to, atkreipia dėmesys į tai, kad pareiškėjas skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trūksta inventoriaus.

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; viršutinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai; šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 22 d., nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016).

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Iš 2016-07-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-232 matyti, kad kameroje Nr. 42 pelėsio nėra, apšvieta, oro temperatūra ir drėgmė tinkama. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta.

Iš 2016-11-07 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-447 matyti, kad kameroje Nr. 38 matomas pelėsis.

Iš 2017-02-20 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-37 matyti, kad kameroje Nr. 37 apšvieta per žema, kamerose Nr. 13, 14, 62 – tinkama. Kamerose Nr. 37, 62 oro temperatūra tinkama, kamerose Nr. 13, 14 oro temperatūra per žema. Santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 62 tinkama. Kamerose veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta.

Iš 2017-07-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-46 matyti, kad kameroje Nr. 92 pelėsio nėra.

Iš 2017-03-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kameroje Nr. 24 apšvieta per žema, kamerose Nr. 22, 93 – tinkama. Oro temperatūra ir drėgmė visose kamerose tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta. Pelėsio nėra.

Iš 2017-05-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-2113 matyti, kad kameroje Nr. 15 apšvieta, oro temperatūra ir drėgmė tinkama. Pelėsio nėra. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta.

Iš 2017-06-29 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-212 matyti, kad kameroje Nr. 91 oro temperatūra ir drėgmė tinkama. Matomas pelėsis. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta.

Iš 2017-07-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-223 matyti, kad kameroje Nr. 65 pelėsio nėra.

Iš 2017-09-05 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-267 matyti, kad kameroje Nr. 37 apšvieta per žema.

Atsakovas pažymi, kad įstaiga susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto.

Kad atsakovas reaguoja į nustatytus pažeidimus bei nuolat juos šalina, patvirtina ir prie bylos medžiagos pridedami Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui „Dėl patikrinimo akte nurodytų trūkumų pašalinimo”.

Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą pareiškėjas ar kiti šioje kameroje kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedamos atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinės.

Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo

Pareiškėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai išsikviesti budintį pareigūną.

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-09-11 pažymoje Nr. 60/09-32379 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ anksčiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis normomis. 2018-04-18 įsakymu Nr. 1/01-130, kuriuo buvo panaikintas anksčiau minėtas įsakymas, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą).

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pažymėtina, kad higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-12-04 patikrinimo akte Nr. PA.6-350 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo nustatyta tvarka, kiemeliuose yra sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016-05-30 patikrinimo akte Nr. PA.6-132 nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose akivaizdžios tvarkos nebuvo, nebuvo ir primėtytų šiukšlių, kiemeliai valomi, išnešamos susidariusios buitinės atliekos, kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Atsakovas pažymi, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad ŠTI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas.

Taip pat pareiškėjas skundžiasi, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo peleninių. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad materialinio buitinio aprūpinimo normose įtvirtinti tik svarbiausi daiktai, be kurių neišsiverstų nuteistieji ar suimtieji. Pareiškėjas vartoja tabako gaminius savo noru, todėl peleninės tikrai nėra pirmojo būtinumo daiktai, be kurių laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys negalėtų išsiversti, ar kuriais juos turėtų aprūpinti valstybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad šiukšlių dėžių, peleninių bei pagalbos mygtukų pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo teisės aktai nenustato (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos /.../ Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas“. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.

Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia tvarka yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Dėl gulimo inventoriaus kokybės

Pareiškėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiami patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas. Pažymėtina, kad minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iš pareiškėjų tikimasi gauti detalų ir neprieštaringą ginčijamų laikymo sąlygų aprašymą ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliūtis. Vien pareiškėjo teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą, todėl pareiškėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raštus (prašymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme būtų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr. EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Erkenov prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 18152/11); LVAT 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015).

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo T. L. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-09-12 pažyma Nr. 60/09-32487 „Dėl T. L.“ (b. l. 15–21), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2016-10-04 iki 2017-09-04 (256 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 256 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 256 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 24 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,96 m²) teko nuo 3,39 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,24 m² (kameroje 4 asmenys), 5,65 m² (kameroje 3 asmenys), 8,48 m² (kameroje 2 asmenys), 16,96 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 92 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,72 m²) teko nuo 3,54 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,43 m² (kameroje 4 asmenys), 5,91 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 38 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,60 m²) teko nuo 3,72 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,65 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 106 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,51 m²) teko nuo 4,30 m² (kameroje 5 asmenys) iki 5,38 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 42 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,89 m²) teko nuo 3,48 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,18 m² (kameroje 5 asmenys), 5,22 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 91 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,17 m²) teko nuo 3,43 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,29 m² (kameroje 4 asmenys), 5,72 m² (kameroje 3 asmenys), 17,17 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 14 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,44 m²) teko nuo 3,69 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,61 m² (kameroje 4 asmenys), 6,15 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 15 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,85 m²) teko 3,57 m² (kameroje 5 asmenys), Nr. 93 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,17 m²) teko nuo 3,43 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,29 m² (kameroje 4 asmenys), 5,72 m² (kameroje 3 asmenys), 17,17 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 30 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,53 m²) teko nuo 4,31 m² (kameroje 5 asmenys) iki 5,38 m² (kameroje 4 asmenys), 10,77 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 62 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,39 m²) teko nuo 5,13 m² (kameroje 3 asmenys) iki 15,39 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 21 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,842 m²) teko nuo 4,46 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,95 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 22 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,20 m²) teko nuo 3,84 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,8 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 13 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 13,95 m²) teko nuo 3,49 m² (kameroje 4 asmenys) iki 7,94 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 26 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,93 m²) teko nuo 7,47 m² (kameroje 2 asmenys) iki 14,93 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 37 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 6,84 m²) teko nuo 3,42 m² (kameroje 2 asmenys) iki 6,84 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 6 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,08 m²) teko nuo 3,35 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,02 m² (kameroje 5 asmenys), 5,02 m² (kameroje 4 asmenys), 10,04 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 65 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,86 m²) teko nuo 3,64 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,37 m² (kameroje 5 asmenys), 5,47 m² (kameroje 4 asmenys). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 26–29) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės. Iš paminėtos pažymos matyti, kad kamerose esantys stalai yra pakankami, kad asmenys prie jų galėtų sėdėti ir valgyti, todėl pareiškėjo argumentas, jog jis valgė atšalusį maistą, nes nebuvo vietos prisėsti prie stalo, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Juo labiau, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokioje kameroje buvo per mažas stalas, nes pareiškėjas įvairiose kamerose buvo vienas, du, trys asmenys ir kt.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama per langus, drėgna, tamsu, apšvietimas netinkamas, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, įrengtas elektrinis naktinis apšvietimas silpnas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 53–55) (patikrinimas atliktas 2016 m. liepos 15 d., b. l. 44-46) nurodyta, kad kameroje Nr. 42 pelėsio nėra, dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta.

Kirpykloje įrengta praustuvė su tekančiu vandeniu, skirta dirbančiojo rankų higienai; vanduo pašildomas elektriniu šildytuvu, šildytuvas veikiantis.

Prausimosi patalpos išvalytos, švarios; paviršiams dezinfekuoti yra biocido „Mikrobac forte“. Pagal ŠTI vidaus tvarką, atlikti dezinfekcijos darbai yra registruojami – prausimosi patalpos dezinfekuojamos po kiekvieno prausimosi: tirpalo ruošimas ir ekspozicija – pagal gamintojo rekomendacijas.

Lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. ŠTI nustatyta tvarka išduodamas inventorius surašomas Asmeninės sąskaitos kortelėje, už kokybišką gautą inventorių asmenys pasirašo. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas.

Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. ŠTI Sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-447 (19.4.1.6.12) (b. l. 47–49, patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 3 d.) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 38, kurioje vizualiai matomas pelėsis – pažeidžiama Lietuvos higienos norma HN 134:2015, punktas 39. Kameros Nr. 38 mikroklimato parametrų atitiktis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams nevertinta, nes patikrinimo metu kamera buvo vėdinama per langus. Dirbtinės apšvietos vertė kameroje Nr. 38 mažesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 134:2015 – pažeidžiama Lietuvos higienos norma HN 134:2015, punktas 14.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) (b. l. 50–53, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) konstatuota, kad kameroje Nr. 37 dirbtinė apšvieta neatitiko nustatytų ribinių dydžių (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja – 200 lx (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN134:2015 IV skyriaus punktas 14), kamerose Nr. 13, 14, 62 – dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx. Kamerose Nr. 37, 62 oro temperatūra atitiko kamerose Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, kamerose Nr. 13, 14 oro temperatūra žemesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN134:2015 IV skyriaus punktas 16). Santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 62 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Vizualiai matomų pelėsių nurodytose kamerose nenustatyta.

Nustatyta, kad kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).

Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); pildomas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-46 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 28 d., b. l. 54-55) nurodyta, kad grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, jog kamerose Nr. 38 ir Nr. 92 vizualiai matomas pelėsis pašalintas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 56–60) nustatyta, kad kameroje Nr. 24 dirbtinės apšvietos vertė neatitiko Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimų (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja – 200 lx) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN134:2015 IV skyriaus punktas 14), kamerose Nr. 22, Nr. 93 dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx. Oro temperatūra ir santykinė drėgmė nurodytose kamerose atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Nustatyta, jog kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant nurodytų kamerų, bendrojo naudojimo koridorių sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra.

Švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas 2017 m. vasario 14 d.

Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.

Patikrinimo metu ŠTI dušo ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 61–64) matyti, kad buvo patikrinta kamera Nr. 15. Kameroje Nr. 15 dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatytą dydį, oro temperatūra ir santykinės oro drėgmės vertė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Patikrinimo metu nustatyta, kad galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta visose tikrintose kamerose. Nustatyta, jog įvertinus kameroje Nr. 15 sienų ir lubų apdailą bei joje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant kameros Nr. 15 lubų ir/ar sienų nėra vizualiai matomų pelėsių.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą kartą per ketvirtį vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas – 2017 m. vasario 14 d.

Bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte.

Kratos patalpa administracinio pastato I aukšte ir joje esantis inventorius (vonelės ir kt.) švarūs.

Patikrinimo metu ŠTI dušo ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalą, dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-212 (16.3.187. 6.12), b. l. 65–67, patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 27 d.) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 91. Kameroje Nr. 91 dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx, oro temperatūra (kameroje langas be stiklo) ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18⁰C ir ne aukštesnė – 28⁰C, santykinė oro drėgmė reglamentuojama nuo 35 proc. iki 65 proc.). Ant kameros Nr. 91 lubų ir sienų kampe virš santechninio įrenginio yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39).

Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Nustatyta, kad kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamame kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnale paskutinis įrašas 2017 m. gegužės 19 d.).

Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

ŠTI karštas vanduo į kameras netiekiamas ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-223 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. liepos 19 d., b. l. 68–69) nustatyta, kad išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 24 atitiko higienos normos reikalavimus – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas pašalintas. Kameroje Nr. 65 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas pašalintas.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (b. l. 70–72) matyti, kad kameroje Nr. 37 bendra dirbtinė apšvieta žemesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas. Dalis šviestuvų kameroje buvo techniškai netvarkingi (kameroje Nr. 37 – 1 šviestuvas sulaužytas, konstrukcija sutvirtinta virvelėmis, nedega 2 lempos (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Galimybė išvėdinti patalpas per langus sudaryta.

Operatyviosios kontrolės metu tikrinant švarių skalbinių laikymo ir minkštojo inventoriaus išdavimo sandėlį, nariuotakojų nepastebėta. Švarūs skalbiniai laikomi jiems skirtoje švarioje vietoje atskirai nuo nešvarių. ŠTI laikomiems asmenims išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas; pildomas dezinfekuojamo minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas. Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą 2017 m. rugpjūčio 10 d.

Vadovaujantis ŠTI vidaus tvarkos taisyklėmis, ŠTI gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Tam skirtos valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus.

Patikrinimo metu nustatyta, kad prausyklos patalpos švarios, dušinių dezinfekcijai naudojami autorizuoti biocidai. Kratų patalpose naudojamas inventorius švarus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir natūralios šviesos trūkumo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų (koeficientų). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Šią aplinkybę pripažino pareiškėjas savo skunde. Patikrinimo aktais nustatyta, kad kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Taip pat iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad tikrinimų metu oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta daugelyje pareiškėjo būtų kamerų atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos temperatūros, drėgmės, tamsos yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti, išskyrus tai, kad kamerose Nr. 38 ir 91 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, o kamerose Nr. 38, Nr. 37, 24 dirbtinė apšvieta per žema, kamerose Nr. 13 ir Nr. 14 oro temperatūra per žema, todėl šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai. Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos aptariamu metu ne visada atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Šiaulių tardymo izoliatorius 2017-04-04 raštu Nr. 14/01-4623 (b. l. 73-74), 2017-07-10 Nr. 14/01-9299 (b. l. 75), 2017-03-22 raštu Nr. 14/01-4021 (b. l. 76) „Dėl patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų pašalinimo“ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą informavo apie patikrinimo metu nustatytus trūkumus ir jų šalinimą. Pvz.: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-447 (19.4.1.6.12) (b. l. 47–49, patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 3 d.) konstatuota, kad kameroje Nr. 38 vizualiai matomas pelėsis – pažeidžiama Lietuvos higienos norma HN 134:2015, punktas 39 ir jau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-46 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 28 d., b. l. 54-55) nurodyta, kad grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, jog kamerose Nr. 38 ir Nr. 92 vizualiai matomas pelėsis pašalintas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 56–60) nustatyta, kad kameroje Nr. 24 dirbtinės apšvietos vertė neatitiko Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimų (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja – 200 lx) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN134:2015 IV skyriaus punktas 14), o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-223 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. liepos 19 d., b. l. 68–69) nustatyta, kad išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 24 atitiko higienos normos reikalavimus – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas pašalintas, t. y. atsakovo atstovas pagal galimybes stengiasi kuo greičiau ir operatyviau pašalinti nustatytus pažeidimus.

Taip pat iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 30–33) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 38, kurioje buvo pakeistas klozetas.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 34–36) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 38, kurioje buvo nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, pervedžiota elektros instaliacija lubose; Nr. 106 – nuvalytos lubos, sienos (pelėsis), užteptas hermetikas, perdažytos lubos, sienos.

Pareiškėjo argumentas dėl asbesto yra abstraktaus pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas, nes yra deklaratyvus, įtikinamai neindividualizuota, kokia žala pareiškėjui kilo dėl minėto faktoriaus. Juo labiau, nei viename pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto.

Be to, pareiškėjas visą savo skundą grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir jau galiojo visą pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką.

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ŠTI gyvenamosiose kamerose, karantino, kratų atlikimo patalpose, laikino sulaikymo kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad budintį pareigūną tekdavo kviesti, daužant į duris valgomuoju šauktu, kojomis, rankomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-09-11 pažymoje Nr. 60/09-32379 (b. l. 22) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.

Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose) Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgiant į tai, kad tokios aliarmo sistemos Šiaulių TI nebuvo įrengta, pripažintina, kad tai galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą, siekiant prisišaukti pagalbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kita vertus, nors pareiškėjas ir tikino, jog dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priverstas daužyti į duris, jis įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus. Be to, pareiškėjas pasisako ne savo, o kalinių, kaip jis pats įvardijo skunde, vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėjas įgalinimų nepateikė.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie yra atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.).

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-06-01 pažymos Nr. 62/08-168 (b. l. 24-25) matyti, kad kameroje Nr. 38 atitvarinė konstrukcija yra plastikinė d., kurios aukštis 2,10 m, kamerose Nr. 106, Nr. 42, Nr. 14, Nr. 30, Nr. 24, Nr. 13, Nr. 26, Nr. 62, Nr. 6 atitvarinės konstrukcijos yra mūrinės, kurių aukštis yra nuo 2,16 m iki 2,37 m, kamerose Nr. 91, Nr. 92, Nr. 93, Nr. 22, Nr. 37, Nr. 65 atitvarinės konstrukcijos yra OSB, kurių aukštis yra nuo 1,81 m iki 2,13 m, kamerose Nr. 15, Nr. 21 atitvarinės konstrukcijos yra PDF, kurių aukštis nuo 2,01 m iki 2,02 m. Taigi, pareiškėjo nuošalumas naudojantis tualetu nebuvo pažeistas. Juo labiau, pareiškėjas detaliau nenurodė, kuo pasireiškė neužtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, nes pareiškėjas nei privatumo pažeidimo, nei blogų kvapų, nei kitų galimų nepatogumų naudojantis tualetu nenurodė.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, jie nebuvo valomi ar laistomi.

Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ nustatytą tvarką, kasdien vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė nustatyta suimtiesiems ir nuteistiesiems (b. l. 37). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymą Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Pareiškėjo argumentai, kad pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, kiemeliai nebuvo valomi ar laistomi yra nepagrįsti, todėl atmesti.

Dėl pūvančių čiužinių

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose drėgna, todėl čiužiniai pūva.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 53–55) (patikrinimas atliktas 2016 m. liepos 15 d., b. l. 44-46) nurodyta, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. ŠTI nustatyta tvarka išduodamas inventorius surašomas Asmeninės sąskaitos kortelėje, už kokybišką gautą inventorių asmenys pasirašo. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) (b. l. 50–53, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) konstatuota, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); pildomas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 56–60) nustatyta, kad švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (b. l. 70–72) matyti, kad operatyviosios kontrolės metu tikrinant švarių skalbinių laikymo ir minkštojo inventoriaus išdavimo sandėlį, nariuotakojų nepastebėta. Švarūs skalbiniai laikomi jiems skirtoje švarioje vietoje atskirai nuo nešvarių. ŠTI laikomiems asmenims išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas; pildomas dezinfekuojamo minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas.

Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose veisiasi parazitai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 53–55) (patikrinimas atliktas 2016 m. liepos 15 d., b. l. 44-46) nurodyta, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. ŠTI Sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) (b. l. 50–53, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 56–60) nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas 2017 m. vasario 14 d.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 61–64) matyti, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą kartą per ketvirtį vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas – 2017 m. vasario 14 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-212 (16.3.187. 6.12), b. l. 65–67, patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 27 d.) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamame kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnale paskutinis įrašas 2017 m. gegužės 19 d.).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (b. l. 70–72) matyti, kad ŠTI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą 2017 m. rugpjūčio 10 d.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl nebuvo pakankamai užtikrinama socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.

Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 39–43), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. pažymos Nr. 61/04-2059 „Dėl T. L.“ (b. l. 23) matyti, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 96 punkte numatyta, kad suaugusiems suimtiesiems sąlygos sportuoti ir mankštintis sudaromos pagal galimybes. Atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros (neturint bibliotekoje reikiamų teisės aktų, jie randami interneto pagalba), į kameras esant galimybėms duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas, vykdoma Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sporto ir kultūros renginiai. Šiaulių tardymo izoliatorius bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno užsiėmimus, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą bei užimtumo kambarį - skaityklą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Į krepšinio aikštelę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sąlygoms. Nuo 2017-11-22 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymą Nr. 1/01-358 (įsakymo pakeitimas 2018-04-16 Nr. 1/01-130) „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, suimtieji į pasivaikščiojimo kiemelius vedami kiekvieną dieną dviem valandoms, kuriuose jie gali sportuoti bei mankštintis. Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į specialistą ir pareiškia norą juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama kamerose. Suimtieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku.

Informuoja, kad T. L. buvo suteikta galimybė dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.

Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, arba būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl numatytos tvarkos pakeitimo, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Pažymėtina, jog iš pateiktų Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų (b. l. 78–143) matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūriniuose renginiuose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas, kad nebuvo pakankamai užtikrinama socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorijomis (b. l. 77, 154) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, žalingi įpročiai: rūkymas. Pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi du kartus dėl rėmens. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. pažymos Nr. 61/04-2059 (b. l. 23) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-10-04 iki 2017-09-04 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su skundais, prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 256 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 256 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Tačiau kamerose Nr. 38 (pareiškėjas buvo 24 dienas) ir 91 (pareiškėjas buvo 7 dienas) nustatytas vizualiai matomas pelėsis, o kamerose Nr. 38, Nr. 37 (pareiškėjas buvo 10 dienų), Nr. 24 (pareiškėjas buvo 7 dienas) dirbtinė apšvieta per žema, kamerose Nr. 13 (pareiškėjas buvo 2 dienas) ir Nr. 14 (pareiškėjas buvo 69 dienas) oro temperatūra per žema, todėl šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 15 000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo T. L. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui T. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du šimtai Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė