Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-485-487-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-13
Bylos Nr.
1A-485-487-2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02679-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
E. M., V. G.
Nukentėjusysis
V. D.
Advokatai
Valdas Burneikis
Kategorijos
  • 2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-485-487/2013

Teisėja Nida Vigelienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02679-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teisėjų Jurgitos Mačionytės ir Algimanto Valantino,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorui Valentui Grytei,gynėjams advokatams Valdui Burneikiui, Daivai Dereškevičienei,nuteistajam E. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. M. ir V. G., apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistųjų V. G. ir E. M. nukentėjusiajam V. D. solidariai priteista 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. ir V. G. nuteisti už tai, kad 2012-09-24 apie 19.30 val., sankryžoje Zanavykų-Pelesos g., Vilniuje, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie V. D. ir, užtraukę nukentėjusiajam V. D. ant galvos striukę, sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį ne mažiau kaip tris smūgius, o, nukentėjusiajam nugriuvus, ne mažiau kaip 10 kartų įspyrė į įvairias kūno vietas, po ko, nukentėjusiajam atsistojus, V. G. išsitraukė peilį ir nukreipė jį nukentėjusiajam V. D. į kaklą ir, pagrasinęs tuoj pat panaudoti peilį, įdurti į kaklą, pareikalavo atiduoti auksinę grandinėlę, o tuo metu E. M. nusegė nukentėjusiajam nuo kaklo auksinę grandinėlę 4000 Lt vertės, tokiu būdu, E. M. ir V. G. apiplėšė nukentėjusį V. D., panaudoję peilį bei smurtą ir taip atėmę galimybę nukentėjusiajam V. D. priešintis, pagrobė šiam priklausantį turtą, kurio vertė 4000 Lt. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. M. prašo išnagrinėti baudžiamąją bylą iš naujo, jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 189 str. arba baudžiamąją bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d.

Teigia, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. nurodė, jog jį pažįsta, matė jo kruvinas rankas, tačiau jau teisminio nagrinėjimo metu šias nurodytas aplinkybes paneigė. Anot apelianto, minėtas liudytojas nesupranta lietuviškai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo suteikta galimybė naudotis vertėjo paslaugomis, todėl tikėtina, kad apklausos protokolai buvo rašomi jam nesuprantama kalba.

Atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai apklaustas liudytojas V. B., paimant tik lombardo kvitą. Be to, teismo posėdyje pastarasis nurodė, kad į jam priklausantį lombardą buvo atnešta ne grandinėlė, o apyrankė. Šių prieštaravimų teismas neanalizavo.

Anot apelianto, byloje nepagrįstai nėra užfiksuotos aplinkybės apie buvusius jo sužalojimus - sumušimą bei durtinę žaizdą nugaroje, kurie yra patvirtinti medicinine pažyma. Teigia, jog būdamas sužalotas, realiai nusikaltimo padaryti negalėjo.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje esantis vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina, jog jis dalyvavo plėšime, kadangi tokie jo veiksmai nėra užfiksuoti. Minėtame vaizdo įraše matosi tik tai, kad jis ėjo šalia neblaivaus nukentėjusiojo. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis melavo, kad įvykio metu buvo blaivus.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, jo veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip plėšimas, kadangi auksinė grandinėlė jam buvo duota tik palaikyti, todėl jo padaryta veika atitinka BK 189 str. sudėtį.

Apeliaciniu skundu V. G. prašo priimti naują nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nurodo, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą nuosprendį, tačiau jį nubaudė per griežtai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad jis jau dešimt metų yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo narkotikų.

Prašo atsižvelgti į tai, jog pilnai pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, padėjo nustatyti nusikaltimo aplinkybes, pažadėjo atlyginti nukentėjusiajam žalą, jo posėdžio metu atsiprašė. Apelianto teigimu, šios aplinkybės lengvina jo atsakomybę.

Pažymi, kad šiuo metu ketina gydytis nuo narkomanijos, rūpintis mažamete dukterimi, padarė išvadas ateičiai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras - atmesti.

Nuteistųjų E. M. ir V. G. apeliaciniai skundai netenkinami.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų bei įvertinęs surinktų įrodymų visumą, pagrįstai E. M. ir V. G. pripažino kaltais dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., padarymo.

Nuteistųjų kaltumą dėl šios jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys, kurie patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir kuriuos pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistųjų kaltę patvirtinančiais įrodymais, šie įrodymai - tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, išanalizuoti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išreikštas abejones pašalina byloje esantys įrodymai.

Dėl E. M. apeliacinio skundo

E. M. apeliaciniame skunde teigia, kad plėšime nedalyvavo, tik iš V. G. buvo gavęs palaikyti nukentėjusiojo auksinę grandinėlę, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal LR BK 189 str. Su tokiais nuteistojo argumentais nesutiktina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo V. D. parodymais, jog 2012-09-24 apie 19.30 val. smurtą jo atžvilgiu vartojo abu nuteistieji, abu sudavė smūgius, o kai nukentėjusysis atsistojo, V. G. išsitraukė peilį, kurį pridėjo prie kaklo, pagrasino ir pareikalavo atiduoti grandinėlę, kurią pastarieji pagrobė. Šias aplinkybes V. D. nuosekliai nurodė tiek nevienkartinių apklausų teisme ir ikiteisminiame tyrime metu, tiek ir asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašo metu (t.1 b.l.40-41, 176-180), akistatų su nuteistaisiais E. M. bei V. G. metu (t.1 b.l.84-86, 182-186). Pažymėtina, jog nukentėjusiojo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės iš dalies atitinka nuteistųjų V. G. ir E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jie pripažino, kad, prieš paimant nukentėjusiojo grandinėlę, prieš jį buvo naudojamas smurtas, šiuos parodymus nuteistieji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Teismo posėdyje nuteistasis V. G. parodymus pakeitė, nurodydamas, kad jis nukentėjusiajam negrasino, smurto nevartojo, o peilį naudojo, tik siekdamas nupjauti grandinėlę nukentėjusiajam nuo kaklo, plėšimo neįvykdė. E. M. teisme paneigė patį nukentėjusiojo plėšimo faktą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai E. M. ir V. G. teisme duotus parodymus įvertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti atsakomybės, ir jais nesivadovavo, o rėmėsi jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo V. D. parodymais. Nors, kaip teigiama E. M. apeliaciniame skunde, nukentėjusysis įvykio metu buvo išgėręs, ši aplinkybė nepaneigia jo nurodytų aplinkybių, įvertinus jas su kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teisingumo.

2012-09-25 protokolu-pareiškimu nukentėjusysis V. D. kitą dieną po įvykio kreipėsi į teisėsaugos institucijas, informuodamas apie nusikalstamus veiksmus prieš jį (t.1 b.l.3), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu jis pateikė jam grąžintą nusikalstamų veiksmų metu pavogtą piniginę (t.1 b.l.20), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis pateikė nuteistųjų jam grąžintą ant auksinės grandinėlės buvusį kryželį (t.1 b.l.27). 2012-09-28 daiktų dokumentų pateikimo protokolu paimtas vaizdo įrašas, patvirtinantis nuteistųjų E. M., V. G. ir nukentėjusiojo V. D. ėjimo per geležinkelio tiltą faktą (t.1 b.l.34-38). Parodymų patikrinimo vietoje protokolai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek E. M., tiek V. G. nurodė vietas, kur pamatė V. D., kur jį vedėsi tariamai ieškoti iš jo pavogtos piniginės su dokumentais, V. G. nurodė vietą, kur V. D. buvo apiplėštas (1t.b.l.88-91, 1t. b.l.188-192).

2012-10-03 daiktų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytojas V. B. pateikė UAB „Ju“ superkamų tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių kvitą 2012-09-25 Nr. 03, kuriame nurodyta, kad E. M. į lombardą pridavė auksinę apyrankę (t.1 b.l.31- 32). Liudytojas V. B. patvirtino pirkęs auksą, kiek pamena, tai buvęs auksinės grandinėlės gabalas.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neanalizavo V. B. parodymų apie tai, koks tiksliai aukso dirbinys (priklausantis ar ne nukentėjusiajam V. D.) buvo atneštas priduoti į lombardą, prieštaringumo, nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismo posėdyje liudytojas V. B. patikslino, kad tai buvęs būtent auksinės grandinėlės gabalas, o kvite nurodyta - apyrankė dėl to, kad pateiktas auksinės grandinėlės gabalas buvo neilgas. Todėl konstatuotina, kad teismas prieštaravimą dėl liudytojo skirtingai nurodytos aplinkybės pašalino.

Apelianto skunde nurodytas argumentas, kad liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas netinkamai, yra deklaratyvus, nenurodyta, kokios įstatymų nuostatos, anot nuteistojo, liudytojo apklausos metu buvo pažeistos. Šis liudytojas buvo išsamiai apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje.

Liudytojo V. S. parodymais nustatyta, kad abu nuteistieji iš karto po įvykio siūlė jam pirkti auksinę grandinėlę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo V. S. parodymų prieštaringumą, t.y. į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. nurodė, jog matė jo kruvinas rankas, tačiau jau teisminio nagrinėjimo metu šią aplinkybę paneigė. Su šiuo argumentu nesutiktina.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė, jog, nuteistiesiems atėjus pas jį pasiūlyti auksinės grandinėlės, matė, kad E. M. ausis kruvina. Taip pat jis ikiteisminio tyrimo metu teigė, matęs kruviną V. G. ranką (t.1 b.l.17), ko teismo posėdžio metu neprisiminė (t.2 b.l.189), todėl teismas surinktiems įrodymams patikrinti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu perskaitė liudytojo parodymus, kuriuose nurodytų aplinkybių teisingumą liudytojas patvirtino. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl nuteistųjų sužalojimų nepaneigia E. M. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes - kad nuteistieji atėję siūlė jam auksinę grandinėlę, kurios liudytojas V. S. nepirko, pastarasis nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje.

Anot apelianto, liudytojas V. S. nesupranta lietuviškai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo suteikta galimybė naudotis vertėjo paslaugomis, todėl tikėtina, kad apklausos protokolas buvo rašomas jam nesuprantama kalba. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Kaip matyti iš liudytojo V. S. apklausos protokolo (t.1 b.l.17), jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis pareiškė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai.

Apelianto E. M. skundo argumentas, kad jis savo veiksmų nebuvo suderinęs su V. G., nesuvokė, kad kartu su V. G. daro nusikalstamą veiką, todėl jie neveikė išvien ir jų veiksmai bei tikslai nebuvo suderinti, atmestinas.

Byloje aukščiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad nuteistieji buvo iš anksto susitarę daryti nusikaltimą - panaudoję peilį ir smurtą, atėmę V. D. galimybę priešintis, pagrobė šiam priklausantį turtą. Byloje nustatyta, kad V. G. ir E. M. veiksmai, vykdant plėšimą, buvo suderinti tarpusavyje - abu nuteistieji tikslu tariamai ieškoti nukentėjusiojo pavogtos piniginės su dokumentais nusivedė į nuošalią vietą, naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, tuo metu, kai V. G. prieš nukentėjusįjį naudojo peilį ir grasinimus, E. M. segė grandinėlę, tuo bendrais veiksmais užvaldė nukentėjusiojo turtą. Iš tokių veiksmų matyti, kad nuteistasis E. M. savo veiksmais prisidėjo prie grandinėlės užvaldymo, suvokė, kad kartu su V. G. dalyvauja, darant nusikalstamą veiką - plėšimą. Konstatuotina, kad tiek V. G., tiek E. M. veiksmai buvo nukreipti bendram tikslui -svetimo turto užvaldymui, jie veikė sutartinai, siekė bendro rezultato, tam tikslui panaudojo peilį ir smurtą, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Pažymėtina, kad, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Išankstinis susitarimas nebūtinas, jis gali būti kilęs ir staiga, realizuojamas net konkliudentiniais veiksmais. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams.

Apeliacinio skundo argumentas, jog E. M. prieš nusikaltimą buvo sužeistas, todėl dėl savo sveikatos būklės negalėjo padaryti jam inkriminuoto nusikaltimo, atmestinas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo sveikatos priežiūros tarnybos 2013-06-11 pažymos Nr.24-2139 matyti, kad E. M. 2012-09-28 atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, 2012-10-01 pirminės gydytojų apžiūros metu iš susiūtos žaizdos nugaros srityje buvo išimti siūlai (trauma įvyko laisvėje 2012 m. rugsėjo mėnesį). Ši aplinkybė, nors ir rodo, kad nuteistasis prieš nusikalstamos veikos 2012-09-24 padarymą galėjo būti patyręs traumą nugaros srityje, nepaneigia jo galimybės dalyvauti nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2 d., padaryme jam inkriminuotomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nekyla abejonių dėl įrodymų, kad E. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visumos ir pakankamumo, pirmosios instancijos teismo motyvacija yra išsami, padarytos teismo išvados - teisingos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė faktines bylos aplinkybes bei nustatė, kad E. M. veikė bendrininkų grupėje su V. G., apiplėšiant V. D., panaudoję peilį ir smurtą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 180 str. 2 d.

D. V. G. apeliacinio skundo

Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas V. G. paskyrė per griežtą bausmę. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Teismas, skirdamas V. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją (baigtas nusikaltimas), nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis - į tai, kad V. G. padarė tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), anksčiau teistas 10 kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, tai rodo jo polinkį sistemingai pažeidinėti įstatymus, nusikalsti, be to, jis nedirbantis.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo V. G. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas bausmės trukmę, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis veikė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

V. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas turėjo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes jis pilnai prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, bei gailisi nusikaltęs. Šis argumentas nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kaltininko prisipažinimas, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas, išaiškinant šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šio straipsnio prasme, šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių prisipažįsta, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta, padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan. ). Be to, darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Analizuojant nuteistojo elgesį viso proceso metu, pagal byloje esančius duomenis V. G. po nusikalstamos veikos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nesilankė, pasislėpė, suvokdamas, kad yra paieškomas, jam buvo pareikštas įtarimas už akių, paskelbta jo paieška (t.1 b.l.168). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, tik sulaikytas policijos pareigūnų, jis neprisipažino, padaręs nusikaltimą, vėliau kaltę pripažino iš dalies (t.1 b.l.171, 173). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų ėmęsis iniciatyvos atskleisti nusikaltimą ir būtų aktyviai padėjęs jį išaiškinti. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jos buvimas turi būti nustatomas pagal objektyvių bylos aplinkybių visumą: pranešimą apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir kt.

Atsižvelgdama į minėtus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apelianto teiginys deklaratyvus. Vien tokio prisipažinimo, kolegijos nuomone, nepakako nustatyti, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Toks vertinimas atitinka įstatymo nuostatas ir teismų praktiką.

Pažymėtina, kad V. G. praeityje buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (t.2 b.l.1-81). Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. nuostatas V. G. yra laikomas recidyvistu. Lietuvos Respublikos BK 56 str. konstatuoja, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmos instancijos teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad teismas paskyrė bausmę, mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam V. G. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtąją bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Aplinkybė, jog nuteistasis serga narkomanija bei ketina nuo jos gydytis, turi mažametę dukrą, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo V. G. padėtį.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistųjų E. M. ir V. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jolanta ČepukėnienėTeisėjai Algimantas ValantinasJurgita Mačionytė