Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-12-01 · Byla Nr. A2.8.-3025-660/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-12-01
Bylos Nr.
A2.8.-3025-660/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02414-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
Ž. D.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-3025-660/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02414-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2;. 2.1.1; 2.9.3; 2.14.3; 3.17
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gruodžio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė,sekretoriaujant V. P.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. D.,

jo atstovui advokatui A. N., Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams I. M. J., V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno m. sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį, 163³ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį, 163³ straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad patikrinimo metu nustatyta, kad biuro patalpose elektroninis kasos aparatas neįrengtas, už pagamintą produkciją klientams atsiskaičius grynais pinigais biuro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, išrašomi pinigų priėmimo kvitai.

Be to, pagal pateiktus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius už 2016 m. sausio ir vasario mėnesius, darbuotojų paaiškinimus, „Darbo lapelius už vasario mėn.“, įrašus 2016 metų darbo kalendoriuje nustatyta, kad K. K. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 3,11 Eur buhalteriniuose dokumentuose neapskaityto darbo užmokesčio, už 2016 m. vasario mėnesį išmokėta 396,37 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, G. K. už 2016 m. vasario mėnesį išmokėta 398,58 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, K. G. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 81,95 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, R. M. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 11 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, J. P. už 2016 m. vasario mėnesį išmokėta 263,98 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, U. G. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 11 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, T. R. už 2016 m. vasario mėnesį išmokėta 269,05 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, V. M. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 54 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, M. N. už 2016 m. vasario mėnesį išmokėta 272,79 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, S. B. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 10,20 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už 2016 m. vasario mėnesį išmokėta 280,49 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, D. P. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 83,80 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Iš viso šiems darbuotojams išmokėta 2136,32 Eur neapskaityto darbo užmokesčio ir nuo tos sumos nesumokėta gyventojų pajamų mokestis ir įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Šiais veiksmais Ž. D. pažeidė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283, 4 punktą, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179, 4 ir 7 punktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. D. pažeidimų nepripažino. Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo parodė, kad darbo sutartyse yra nurodytas ne mažesnis nei minimalus užmokestis. Vyriausybė keičia kas pusmetį minimalios algos dydį, todėl jie tokią frazę įrašę į darbo sutartis, kad nereikėtų visad keisti dokumentus. Nuo gruodžio mėnesio pakeitė darbo sutartis, padarė papildymus ir du algos mokėjimus. Pagal įstatymą galima mokėjimą padaryti tik po dviejų mėnesių, tai jie padarė tik nuo vasario mėnesio. Vasario mėnesį buvo išmokėti avansai, kurie pažymėti algalapiuose. Tuomet buvo mokami skirtingo dydžio avansai. Šiuo metu visi darbuotojai avanso gauna po 200 Eur. Poėmio metu buvo paimti darbo laiko apskaitos lapeliai. Darbuotojai visi pildė šiuos lapelius, kad matytusi jų išdirbtas laikas. Bendrovė suderina darbuotojų atlyginimus, juos suskaičiuoja ir parašo sumą, kuri bus kitą mėnesį mokama darbuotojams. Mokesčių inspekcija kaltina, kad jis ten parašė tikrą atlyginimą, tačiau nėra visų mokesčių. Visi mokesčiai yra priskaičiuoti. Ant kasos pajamų orderio pasirašė vėliau. Atvykę mokesčių inspekcijos atstovai padarė kasos pajamų knygų, žiniaraščių poėmį. Jis tuo metu buvo komandiruotėje ir juos atidavė komercijos direktorė. Jis grįžo po kovo 8 dienos, o pas mokesčių inspekcijos atstovus nuėjo dar vėliau ir, padarę kopijas, jie atidavė dokumentus, todėl būdamas pas juos, pasirašė. Ką pildė komercijos direktorė užrašų knygutėje, nežino. Protokole nurodyta, kad už sausio ir vasario mėnesius buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis darbuotojams, tačiau tai yra netiesa. Tos sumos yra teisingos, bet turi būti atskaičiuoti visi mokesčiai, tai nebuvo darbuotojams išmokėtos sumos į rankas. Visi mokesčiai yra sumokėti valstybei. Reikia sulyginti avansinę apyskaitą už tą mėnesį, algalapį ir darbuotojų pildytas korteles už vasario mėnesį, jos sutampa. Jo bendrovėje nėra įrengtas elektroninis kasos aparatas, nes pagal įstatymą jis jiems nėra reikalingas. Už pagamintą produkciją klientai atsiskaitydavo pavedimais, o jeigu nuvykus pas klientus, jie atsiskaitinėjo, tai įformindavo pinigų priėmimo kvitais, kuriuos turėdavo iš anksto atsispausdinęs. Tokių atvejų, kad būtų grynų pinigų priėmimas iš klientų ofise ir būtų išrašomi kasos pajamų kvitai, nėra buvę. Iki 2016 m. kovo pabaigos darbuotojams atlyginimus išmokėdavo pats, komercijos direktorei išmokėti pinigų niekada nebuvo pavedęs. Apie jos pildytą darbo knygelę ir darbo lapelius nieko nežinojo. Darbuotojų parašai toje darbo knygelėje reiškia tai, jog planavo mokėti avansus ir buvo apsitarimas dėl avanso dydžio. Nurodytos darbo knygelėje sumos buvo išmokamos darbuotojams, tačiau jos buvo apskaitytos atskiruose žiniaraščiuose. Vasario mėnesio avanso išmokėjimo žiniaraštyje, kasos išlaidų orderiuose (b. l. 15-21) yra jo parašai. Prie parašų nurodyta 2016-03-21 data reiškia, kad jis buvo pas mokesčių inspektorius ir jie grąžino dokumentus, kurie buvo pateikti mokesčių inspekcijai 2016-03-04 patikrinimo metu. Kadangi inspektoriams reikėjo į bylą kopijų, tai jis patvirtino parašais ir jie uždėjo antspaudus su data. Kai kurie dokumentai buvo pas buhalterę J. K., nes ji dirba namuose, tačiau kiti dokumentai buvo ofise. Kasos knygą, avanso žiniaraščiai ir kiti dokumentai buvo pas buhalterę ir buvo pateikti 2016-03-07. Iki šiol elektroninio kasos aparato neįsirengė.

Liudytojas R. M. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu remontininku. Gauna 270 eurų atlyginimą per mėnesį. Atlyginimas mokamas grynais vieną kartą per mėnesį. 15 dieną direktorius Ž. D. išmoka atlyginimą. Už sausio mėnesį atlyginimo gavimą pasirašė algalapyje. Užrašų knygutėje esančiuose: sausio 22 d. puslapyje, 3 eilutėje ir vasario 19 d. puslapyje, 12 eilutėje yra jo parašai. Čia pasirašė, kad nori gauti 300 eurus 2 kartus per mėnesį. Pasirašydamas šiuose puslapiuose pinigų negavo. Vėliau tuos pinigus jam išmokėjo Ž. D.. Daugiau pinigų, nei buvo nurodyta algalapiuose, nėra gavęs.

Liudytojas D. P. parodė, kad jis dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” suvirintoju nuo 2016 m. sausio mėn. Už darbą gauną atlyginimą, kuris mokamas 2 kartus per mėnesį – 10-15 ir 20-25 dienomis. Atlyginimą grynais moka direktorius Ž. D.. Už gautą atlyginimą pasirašo algalapyje. Užrašų knygutėje esančiuose: sausio 22 d. puslapyje, 6 eilutėje ir vasario 19 d. puslapyje, 13 eilutėje yra jo parašai – tai buvo susitarimas dėl avanso su direktorė G. D. ir jis nurodė, kad nori gauti 300 eurų. Bet nurodytomis dienomis šios sumos nebuvo mokamos. Pinigus gavo vėliau ir už juos pasirašė algalapyje. Daugiau, nei pasirašė žiniaraščiuose, pinigų nėra gavęs.

Ludytojas G. K. parodė, kad jis UAB “(duomenys neskelbtini)” dirba nuo 2007 m. montuotoju. Gauna 460 eurų atlyginimą. 2016 m. sausio mėnesį atlyginimas buvo išmokėtas per vieną kartą. Nuo vasario 10 d. atlyginimas mokamas per 2 kartus – apie 10 d. ir apie 20 d. Atlyginimo dydis nevienodas. Atlyginimas mokamas su priedais. Užrašų knygutėje esančiuose sausio 22 d. puslapyje – jo parašo nėra, o vasario 19 d. puslapyje, 2 eilutėje prie sakinio „G.300“ - yra jo parašas, tą dieną 300 eurų negavo. Tai buvo planuotas 2016 m. kovo mėnesio avansas. Šią pinigų sumą gavo po kelių dienų pasirašdamas algalapyje. Ant darbo lapelio, kurį pats pildo, yra jo parašas. Šiuose lapeliuose nurodydavo kada, kur, kiek valandų dirbo. Ant kitos lapelio pusės yra nurodytas darbo užmokestis, su kurio dydžiu jis sutiko ir pasisrašė. Pasirašydamas darbo knygelėje ir darbo apskaitos lape pinigų negavo. Darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis yra 460 Eur plius papildomai priedai, kurie jam išmokami kartu su atlyginimu.

Liudytojas U. G. parodė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” dirba nuo 2014 m. vasario mėn. staliumi staklininku, atlyginimas – 350 eurų, kas mėnesį į rankas gauna apie 280 eurų. Iki 2016 m. sausio mėnesio atlyginimas buvo išmokamas per vieną kartą, nuo vasario mėnesio per du kartus, apie 10 d. ir 20 d. Atlyginimą grynais išmoka direktorius. Gaudamas pinigus pasirašo algalapyje. Atlyginimas būna nevienodo dydžio, kartu mokami priedai. Užrašų knygutėje esančiuose: sausio 22 d. puslapyje, 10 eilutėje ir vasario 19 d. puslapyje, 4 eilutėje prie sakinio „U. 300“ - yra jo parašai, tai su G. D. buvo suderinta avanso suma. Nurodytomis dienomis pinigai nebuvo mokami, juos išmokėjo direktorius atitinkamai vasario ir kovo mėnėsį.

Liudytojas V. M. parodė, kad jis dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” vadybininku nuo 2015 m. sausio mėnesio. Gauna apie 300 eurų atlyginimą kas mėnesį, išmoka grynais įmonės direktorius per du kartus 7-14 ir 21-30 dienomis. Gaudamas pinigus pasirašo algalapyje, neapskaityto darbo užmokesčio negauna. Nuo vasario mėnesio uždarbis išmokamas per du kartus per mėnesį. Užrašų knygutėje esančiuose: sausio 22 d. puslapyje jo parašo nėra. Vasario 19 d. puslapyje, 1 eilutėje prie sakinio „Saulius 300“ - yra jo parašas, tai buvo susitarimas su direktore dėl avanso dydžio, tačiau avansą gavo ne tą dieną, o kovo mėnesį ir už tai pasirašė algalapyje. Už 2016 m. sausio mėnesį 54 Eur nepaskaitytų pinigų negavo.

Liudytojas S. B. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuo 2015 m. rugsėjo, laiptų montuotoju. Pagal darbo sutartį numatytas atlyginimo minimumas su priedais. Minimumas į rankas yra 286 Eur, o priedai kiekvieną mėnesį kinta. Atlyginimą moka direktorius grynais pinigais du kartu per mėnesį - nuo 2016 m. vasario mėnesio, o sausio mėnesį mokėjo tik vieną atlyginimą. Neapskaityto atlyginimo nėra gavęs. Gaudamas atlyginimą pasirašo algalapyje. Užrašų knygelėje sausio mėnesio 22 d. lape jo parašo nėra, vasario 19 d. lape, 1 eilutėje, kurioje parašyta „S. B 300“, yra jo parašas. Tai buvo susitarimas su direktore G. D. dėl sekančio mėnesio avanso dydžio. Šios pinigų sumos, kuri yra prie jo vardo ir parašo, negavo, ją gavo kovo mėnesį ir pasirašė algalapyje. Darbo lapelį pats surašė, užrašė padarytus darbus. Tuos lapelius atiduodavo administracijai, pagal juos buvo apskaičiuojamas darbo užmokestis. Kitoje lapelio pusėje yra jo parašas, kuris reiškia, kad jis sutinka gauti 545,49 Eur algą (suma neatskaičius mokesčius), tačiau tuo metu jam pinigai nebuvo išmokėti. Atlyginimas, atskaičius mokesčius, buvo išmokėtas 2016 m. kovo mėnesį. Avansas pirmą kartą buvo išmokėtas 2016 m. kovo mėnesį. Prašymą gauti avansą parašė vasario mėnesį.

Liudytojas M. N. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuo 2015 m. rugsėjo ar spalio mėnesio suvirintoju. Pagal darbo sutartį numatytas atlyginimas yra iki 300 Eur. Atlyginimas moka grynais pinigais Ž. D.. Gaudamas atlyginimą pasirašo algalapyje. Neapskaitytų pinigų negauna. Už 2016 m. vasario mėnesį užmokesčio negavo, nes sirgo. Atlyginimą - 300 Eur, gavo kovo mėnesį. Kiek atlyginimo gavo už vasario mėnesį neprisimena. Šiuo metu atlyginimas mokamas du kartus per mėnesį, iki 2016 m. kovo mėnesio buvo mokamas vieną kartą. Pagal 2016 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštį gavo 186,90 Eur, už gautus pinigus pasirašė algalapyje. Darbo knygelėje sausio 22 d. lape, 5 eilutėje, kurioje parašyta “M. 300”, yra jo parašas. Vasario 19 d. lape, 11 eilutėje, kurioje parašyta „M. 300“, yra jo parašas. Tai buvo susitarimas dėl sekančio mėnesio avanso dydžio. Pasirašydamas nurodytų sumų negavo. Gaudamas 300 Eur avansą kovo mėnesį pasirašė algalapyje. Darbo lapelį surašė pats, fiksavo atliktus darbus, nuo kurių priklauso uždarbis. Tuos lapelius atiduodavo administracijai. Kitoje lapelio pusėje yra jo parašas, kuris reiškia, kad jis sutinka gauti apie 3 Eur valandinį atlyginimą už konkretų mėnesį. Pasirašydamas darbo lapelio kitoje pusėje jokios pinigų sumos negavo.

Liudytojas K. G. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ staliumi stiklininku trejus metus. Pagal darbo sutartį numatytas minimalus atlyginimas. Šiuo metu atlyginimas neatskaičius mokesčių - 350 Eur, nuo vasario mėnesio yra mokami ir priedai. Atlyginimą grynais pinigais išmoka Ž. D.. Gaudamas atlyginimą pasirašo algalapyje. Neapskaitytų pinigų negauna. Daugiau nei gavo pagal algalapius, atlyginimo nėra gavęs. Už 2016 m. sausio mėnesį gavo apie 280 Eur atlyginimą, ar gavo daugiau atlyginimo – nepamena. Nuo vasario mėnesio atlyginimas mokamas du kartus per mėnesį. Darbo knygelės sausio 22 d. lape, 11 eilutėje, kurioje parašyta „K. 300“, yra jo parašas, nes prašė tokios sumos vasario mėnesį avanso. Šią knygutę pasirašyti pateikė G. D.. Tuo metu, kai pasirašė, avansas nebuvo išmokėtas, jį gavo vasario mėnesį, už jį pasirašė avanso lape arba algalapyje. Darbo knygelės vasario 19 d. lape, 7 eilutėje, kurioje parašyta „K. 300“, yra jo parašas, nes prašė, kad direktorius paskolintų tokią pinigų sumą. Dėl pinigų pasiskolinimo kalbėjo ir su Ž. D. ir su G. D.. Pinigus jam paskolino ir G. D. išmokėjo vasario mėnesį, tikslios dienos nepamena, galėjo būti 2016-02-19. Ar buvo išmokėti pinigai jam pasirašant darbo knygelėje, nepamena. Kas mėnesį, mokant avansą atiduodavo po 50 Eur skolai dengti. Vasario mėnesio darbo lapelyje užfiksavo padarytus darbus, nes nuo jų priklauso alga. Lapelius atiduodavo administracijai. Kitoje lapelio pusėje yra jo parašas, kuris reiškia, kad jis sutinka gauti už vasario mėnesį 519, 93 Eur neatskaičius mokesčių. Nuo šios sumos atskaičius mokesčius jam buvo išmokėtas atlyginimas kovo mėnesį, už kurį pasirašė algalapyje. 2016 m. sausio mėnesį negavo jokių neapskaitytų pinigų, avansą gavo vasario mėnesį. Už visus gautus pinigus pasirašydavo algalapyje.

Liudytoja G. D. parodė, kad ji dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” komercijos direktore. Ji padeda vyrui Ž. D., kontroliuoja sutarčių vykdymo terminus, gaminių kokybę. Įmonėje pinigai darbuotojams mokami du kartus per mėnesį. Dydis priklauso nuo darbo kiekio ir kitų rodiklių. Pinigai išmokami grynais. Įmonė turi buhalterę, kuri paruošia avanso ir atlyginimo žiniaraščiusį. Direktorius moka atlyginimus ir avansus. Ji yra įmonės kasininkė nuo 2016-03-07, prieš tai buvo Ž. D.. Ji su darbuotojais suderina atlyginimo dydį, atsižvelgiant į jų pageidavimus. Įmonė kasos aparato neturi, nes jo nereikia, kadangi įmonė negauna grynų pinigų. Darbo knygelėje yra jos užrašai. Sausio 22 d. lape ji rašė darbuotojų pageidautų avansų dydį, kurį jie norėjo gauti kitą mėnesį. Darbuotojai pasirašė, kad sutinka su nurodytomis sumomis. Kitą mėnesį jie gavo avansą. Tokius užrašus rašė kas mėnesį. Be nurodytų žiniaraščiuose darbuotojams išmokėtų pinigų, neapskaičiuotų žiniaraščiuose pinigų, įmonė darbuotojams nemokėjo. Ji pati darbuotojams pinigų nemokėjo. 2016 m. vasario mėnesį darbuotojams algos buvo mokamos 3 kartus. Darbo knygelės sausio 22 d. lape nurodytos sumos – avanso išmokėjimo žiniarštyje už 2016 m. vasario mėn. Šis žiniaraštis buvo paimtas VMI tikrintojų. Tikrinimo metu darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis už 2016 m. vasario mėnesį dar nebuvo parengtas. Darbo knygelės vasario 19 d. lape surašė darbuotojų sąrašą, nurodė sumas, o darbuotojai pasirašė, kad sutinka, jog tokia suma bus išmokėta. Šios sumos atsispindi 2016 m. kovo mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje ir avanso išmokėjimo žiniaraštyje. Darbo lapelius darbuotojai patys rašė. Ji susumuodavo valandas. Su darbuotojjais suderdavo įkainį, nurodydavo gaunamą sumą. Klientai su įmone atsiskaito pagal paruošiamus kvitus, į kuriuos įrašo sumą. Kartais išrašo kvitus, o jie sumoka grynais, kai su jais susitinka objekte. Jeigu įmonės patalpose moka grynais, tai išrašo kasos pajamų orderį. 2016-03-04 tikrinimo metu buvo rasti 2335,30 eurų – tai kasos pinigai. 2016 m. sausio mėnesį avansai nebuvo mokami, juos pradėjo mokėti nuo vasario mėnesio. Avanso išmokėjimo žiniaraštis už 2016 m. kovo mėnesį (b. l. 20 – kita pusė) tikrintojams pateiktas patikrinimo metu.

Liudytoja J. P. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ administratore nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. Įmonėje yra mokama alga ir avansas du kartus per mėnesį, išmoka grynais pinigais direktorius Ž. D.. Gaudama pinigus pasirašo avanso žiniaraštyje ir algalapyje. Avansai mokami nuo vasario mėnesio, prieš tai mokėdavo vieną kartą per mėnesį algas, kurią dieną nepamena. Darbo knygelės sausio 22 d. lape, prie jos pavardės yra jos parašas ir nurodyta suma - 200 Eur, tai buvo suderinta avanso suma. Pinigai jai buvo išmokėti su algalapiu. Darbo knygelės 02.19 d. lape, 7 eilutėje, prie jos pavardės parašyta suma - 200 Eur ir yra jos parašas. Tai su G. D. buvo suderinta kito mėnesio avanso suma. Pasirašydama prie šios sumos, pinigų negavo. Nurodytą pinigų sumą išmokėjo vėliau, už tai pasirašė avanso išmokėjimo žiniaraštyje. Darbo lapelį pildė pati, nurodė darbo valandas, tai reikalinga apskaičiuojant darbo užmokestį ir priedus. Kitoje darbo lapelio pusėje yra jos parašas, kuris reiškia, kad jie suderino algalapyje būsimą sumą, kuri nurodyta neatskaičius mokesčių, kuri yra nurodyta algalapyje. Niekada nėra gavusi daugiau pinigų, nei pasirašiusi pagal dokumentus, visi jai šmokėti pinigai buvo apskaityti. Darbo sutartyje jos atlyginimas buvo nurodytas minimalus, avansas į darbo sutartį nebuvo įrašytas.

Liudytojas R. B., parodė, kad jis dirba Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijoje vyriausiuoju specialistu. 2016-03-03 buvo gautas pranešimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ daromi mokestiniai pažeidimai, kad 2016-03-04, po darbo bus mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas algalapiuose. Pranešimą asmenys palieka Centrinėje mokesčių inspekcijoje, pranešėjo duomenų jie negauna ir jo nustatyti nėra galimybės. 2016-03-04, apie 16.00 val. nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines patalpas, prie patalpų esančiame biure, buvo rasta komercijos direktorė ir administratorė. Ant stalo buvo sudėti pinigai ir darbo kalendorius, kuriame buvo nurodytos darbuotojų pavardės, sumos, prie kai kurių buvo parašai. Paklausus kas tai per pinigai, komercijos direktorė pasakė, kad tai iš banko paimti 2900 Eur, kurie dar kasoje yra nepaskaityti. Paskaičiavus paaiškėjo, kad tų pinigų yra mažiau, o komercijos direktorė nurodė, kad likusią dalį pinigų ji išleido savo reikmėmis. Paprašius pateikti buhalterinius dokumentus, komercijos direktorė nurodė, kad visi dokumentai yra pas buhalterę, kuri šiuo metu dirba kitoje įmonėje, ir dokumentai nėra laikomi šiose patalpose, jų pateikti negali. Nebuvo pateikti kasų dokumentai ir algalapiai. Buvo apklausti du išeinantys po darbo darbininkai, jie nurodė, kad pinigų negavo tą dieną. Jų parašų kalendoriuje nebuvo. Pasirašę darbuotojai jau buvo išėję namo. Buvo penktadienio vakaras, su buhaltere susisiekti nepavyko, todėl buvo pareikalauta pateikti dokumentus antradienį, 2016-03-08. Tą dieną buvo pateikta dalis kasos dokumentų, algalapiai, banko sąskaitų išrašai, sąskaitų-faktūrų registrai. Juos peržiūrėjus buvo matyti, kad ne viską galima nustatyti ir 2016-03-15 buvo pateikti papildomi dokumentai - darbuotojų darbo sutartys, kasos dokumentų dalis ir darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentai. Peržiūrėjus visus buhalterinius dokumentus ir sulyginus juos su kalendoriuje buvusiais užrašais ir gauta informacija, kad tuose kalendoriuose yra parašai žmonių, kuriems mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, buvo apskaičiuotos sumos kiek darbo užmokesčio nebuvo išmokėta oficialiai per sausio ir vasario mėnesius. Buvo apskaičiuota išmokėta neapskaityto darbo užmokesčio suma. Dokumentus į VMI pristatė komercijos direktorė G. D., o pats Ž. D. atvyko tik 2016-03-21. Protokole nurodytus galimai padarytų pažeidimus, numatytus ATPK 41³ str. 3 d. ir 163³ str. 1 d., patvirtina darbuotojų parašai prie gautų sumų ir savo pavardžių, kurių dalis (tų sumų) sutapo su vasario mėnesį išmokėtais avansais, tos pačios sumos sutapo su kalendoriuje nurodytomis sumomis. Tokių sumų nebuvo apskaityta buhalteriniuose apskaitos dokumentuose. Darbuotojai pildė darbo laiko apskaitos lapelius, kuriuose apskaičiuotas bendras mėnesio darbo užmokestis, nurodytas išmokėtas avansas, ir juose pasirašė. Darbuotojai negalėjo paaiškinti ką reiškia jų parašas kalendoriuje. G. D. nieko nepaaiškino dėl įrašų darbo knygelėje, Ž. D. nurodė, kad pirmą kartą mato kalendorių. Ž. D. surašytame protokole nurodyta, kad pažeidimo data yra 2016-03-04, 16.00 val., protokolas Ž. D. surašytas už du galimai padarytus pažeidimus. Abu pažeidimai buvo nustatyti tuo pačiu metu 2016-03-04, 16.00 val., o kada tiksliai jie buvo padaryti, negali pasakyti. Pažeidimas, numatytas ATPK 163³ str. 1 d., buvo tęstinis ir jis buvo nustatytas patikrinimo metu. Pažeidimas nebuvo padarytas būtent tą valandą ir tą dieną, tačiau periodiškai buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai administracinėse patalpose, tai nustatyta radus pinigų priėmimo kvitus su administratorės parašu, kurios darbo vieta yra ofiso adresu. Be to, komercijos direktorė paaiškino, kad dalis pinigų buvo priimama ofiso patalpose, (duomenys neskelbtini), Kaune. Dalis priėmimo kvitų buvo pasirašyta administratorės, o dalis vadybininkų. Paklausus ar administratorė vyko į objektus, ji nurodė, kad pinigai buvo sumokami ofise. ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytas pažeidimas buvo daromas 2016-03-04, tai patvirtina darbuotojų parašai, esantys kalendoriuje, o iš dokumentų buvo nustatyta, kad jis buvo daromas ir ankščiau. Rasti darbo laiko apskaitos lapeliai vieni su parašais, o kiti be parašų, tai tie darbuotojai, kurie buvo apklausti, negavo pinigų ir ant jų lapelių parašų nebuvo, todėl buvo padaryta prielaida, kad kiti, pasirašę darbuotojai, tą dieną gavo neapskaitytą atlyginimą. Pats mokėjimo faktas buvo nustatytas 2016-03-04 iš paimtų dokumentų, tiesiogiai nematė, kad būtų mokami pinigai darbuotojams. Darbo užmokesčio lapelius rado tik už vasario mėnesį, o už sausį jie jau buvo sunaikinti. Ne visos protokole nurodytos sumos buvo išmokamos 2016-03-04, kada kitos sumos buvo išmokėtos, nenustatyta. ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytas pažeidimas galėjo būti padarytas iki 2016-02-24, dalis šio pažeidimo galėjo būti padaryta ankščiau nei 2016-03-04. Ūkio subjektas gali nenaudoti kasos aparato, jeigu savo įmonės patalpose nepriima grynų pinigų. Jis turi išrašyti kasos pajamų orderį, atiduoti kasos kvito šaknelę, kai vykdo prekybą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama kasos aparato, grynųjų pinigų priėmimo operacijos neatlieka. Buhalterė iš kompiuterio surašo kasos pajamų orderius iš kasos pinigų priėmimo kvitų. Tai yra fiziškai neįmanoma. Buvo pasiūlyta vadovui registruoti biurą adresu (duomenys neskelbtini), kas suteiktų galimybę toje vietoje pakeitus išrašymo tvarką ir dirbant buhalterei išrašyti kasos pajamų orderį, tačiau įmonė registruota adresu Nemakščių g., tai šiuo atveju biuro patalpose išrašyti pinigų pajamų orderio negalima. Kada pirkėjai biuro patalpose atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, negali tiksliai pasakyti. Ž. D. leido naudotis kasos pajamų orderiu be kasos aparatų ir mokėti neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams.

Liudytoja J. K. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2008 metų. Ši įmonė - tai yra ne pagrindinė darbovietė, įmonės apskaitą tvarko namuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise nėra buvusi. Apie įmonės patikrinimą sužinojo tą pačią dieną. Tą dieną dėl dokumentų pateikimo į ją niekas nesikreipė. Įmonėje darbo užmokesčio žiniaraščiai yra užpildomi mėnesio pabaigoje ir juos iki kito mėnesio 10 dienos elektroniniu paštu nusiunčia komercijos direktorei G. D.. Avanso išmokėjimo žiniaraštis už vasario mėnesį (b. l. 20 antra pusė) buvo užpildytas prieš avanso išmokėjimo dieną. Iš žiniaraščio matyti, kad avansas buvo išmokėtas 2016-02-22, vadinasi šį žiniaraštį per elektroninį paštą pateikė 2016-02-21 komercijos direktorei G. D.. Už vasario mėnesį dokumentus visus pristato mėnesiui pasibaigus, vadinasi jis turėjo būti pas D. Grynųjų pinigų priėmimo kvitai labai senai buvo pateikti jai, tai buvo gal pernai metais, tai yra labai retos operacijos. Pirkėjai atsiskaito per bankinius pavedimus, todėl iš klientų grynųjų pinigų šiais metais nebuvo gauta. 2016 m. vasario mėnesio suvestinis darbo užmokesčio žiniaraštis (b. l. 64) nėra pasirašytas, jame yra nurodytos visos vasario mėnesį darbuotojams priskaitytos sumos, nuo jų išskaičiuoti mokesčiai ir sumos, kurias turi gauti darbuotojas į rankas grynais pinigais, nes įmonėje atlyginimas yra mokamas grynais pinigais. Šis žiniaraštis yra pateikiamas mėnesiui pasibaigus, gavus visą informaciją apie darbo užmokestį, Sodros informaciją apie nedarbingumus, įmonės informaciją apie atostogas. Suformuotas žiniaraštis yra persiunčiamas komercijos direktorei G. D. ir remiantis šiuo žiniaraščiu būna išmokamas darbo užmokestis. Kadangi už vasario mėnesį informacija buvo keletą kartų tikslinima, ji gavusi duomenis apie priskaitymus darbuotojams, tikslino žiniaraščius dar porą kartų. Vasario mėnesį jie negalėjo mokėti darbo užmokestį pagal vieną žiniaraštį, nes buvo pakeista darbo užmokesčio skaičiavimo sistema. VMI paimti dokumentai turėjo ir tam įtakos, kad buvo keli darbo užmokesčio žiniaraščiai, nes jie paėmė informaciją, kurios pirmo skaičiavimo metu ji neturėjo, o turėjo atsiskaityti su Sodra ir VMI, bei darbuotojais, todėl naudojosi turima informacija. Suvestinis darbo užmokesčio žiniaraštis už vasario mėnesį buvo sudarytas iš pradinio žiniaraščio (b. l. 137), kuriame yra darbo užmokesčio sumos, kurios yra nurodytos darbuotojų darbo sutartyje, priedai nėra nurodomi, nes jie kas mėnesį keičiasi. Visą informaciją apie darbuotojo darbo sutartyje numatytas sumas ji turėjo kompiuteryje. Šiame žiniaraštyje yra nedarbingumo išmokos, kurias gauna iš Sodros, ir tokiu pagrindu priskaičiuoja už pirmas dvi ligos dienas. Dar gali būti atostoginiai, nes jai įmonės administratorė praneša visą informaciją apie darbuotojų atostogas. Suvedus visus duomenis susidaro bendra darbo užmokesčio suma, nuo bendros sumos yra skaičiuojami mokesčiai ir tuomet jie žino kokią sumą pinigų jie turi mokėti darbuotojui. Tuo pagrindu yra suformuojamas žiniaraštis, kuris pateikiamas G. D., kad ji atliktų mokėjimą, darbuotojai susipažįsta ir pasirašo. Antras variantas (b. l. 138), kuris yra koreguotas, kur prie buvusių priskaitytų sumų dar reikia priskaityti sumą, kurios informaciją ji gavo papildomai. Buvo viskas skaičiuojama iš naujo, nes mokesčiai mokami nuo bendrų sumų. Suskaičiavus viską darė paskaičiavimus kiek jie skolingi mokesčiams ir darbuotojams. Antras žiniaraštis (b. l. 139) buvo sudarytas gavus papildomą informaciją ir atliekant jau prieš tai aptartus veiksmus. Ji ne iš karto gavo visus duomenis, nes dokumentai buvo paimti poėmio metu ir jai negalėjo jų pateikti. Darbuotojų darbo apskaitos duomenis pateikia komercijos direktorė G. D.. Ji žino fiksuotą darbo užmokestį, o priedus jai nurodo komercijos direktorė. Jos (J. K.) nurodytų skaičiavimų pagrindu ir buvo sudaryta 2016 m. vasario mėnesio žiniaraščio suvestinė (b. l. 64). Įmonėje buvo pradėti mokėti avansai nuo 2016 m. vasario mėnesio, tačiau avanso darbuotojas gali ir neimti. Apie tai, kad įmonėje darbuotojams būtų mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, nieko nežino.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas V. J. parodė, kad Ž. D. administracinės teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už pažeidimų, numatytų ATPK 41⁴ str. 3 d., 163³ str. 1 d., padarymą. Kasos aparatas privalėjo būti įrengtas ir savo tokiais veiksmais Ž. D. pažeidė kasos aparato įrengimo ir turėjimo įstatymą. Dėl kito pažeidimo neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo. Teismo posėdžio metu buvo pateikti avanso ir darbo užmokesčio žiniaraščiai, tačiau atliekant patikrinimą įmonės patalpose tokie dokumentai pateikti nebuvo. G. D. teigė, kad šie dokumentai yra pas buhalterę, o buhalterė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji šiuos dokumentus buvo pateikusi komercijos direktorei. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-03-04 kai buvo atliekamas patikrinimas buvo apklausta G. D., kuri nurodė, kad iš banko paėmė 2900 Eur, pas ją buvo rasta 2300 Eur, daugiau pinigų pas ją nerasta. Šis pažeidimas yra įrodytas, dokumentai visi buvo užpildyti ir pateikti jau po laiko. Prašė taikyti sankcijoje numatytas baudas.

Ž. D. kaltė dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje ir 163³ straipsnio 1 dalyje, buvo grindžiama byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), operatyvaus patikrinimo pažyma, faktų fiksavimo pažyma, iš kurių matyti, kad patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini“, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (reg.(duomenys neskelbtini)), Kaune, ir patikrinimo metu nustatyta, kad pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis deklaruota bendrovės veiklos vykdymo vieta, biuro patalpose dirba komercijos direktorė G. D.. Užėjus į biuro patalpas ant darbo stalo buvo sudėti „Darbo lapeliai už vasario mėn.", piniginė ir dėžutė su užrašu „litai metaliniai“, 2016 metu darbo kalendorius. „Darbo lapeliuose už vasario mėn." nurodytas darbuotojo vardas, dirbtos valandos, darbo turinys, objektas, paskutiniame lape iš viso priskaičiuota darbo užmokesčio suma, išmokėta avanso suma ir likusi išmokėti suma. Šešiuose lapeliuose yra pinigus gavusio darbuotojo parašai, septyniuose darbuotoju parašų nebuvo. Piniginėje G. D. suskaičiavo 2355,30 Eur. Bendrovės kasos dokumentai, kasos knyga patikrinimo metu nepateikti. G. D. paaiškino, kad 2355,30 Eur yra bendrovės kasos pinigai, kasos dokumentus pildo įmonės buhalterė namuose. Patikrinimo metu sutikrinti grynųjų pinigų likučio kasoje nebuvo galimybės. Apklausti du darbuotojai J. T. ir K. P. paaiškinimuose nurodė, kad už 2016 m. vasario mėnesį gavo po 300 Eur avanso, o darbo užmokesčio negavo. „Darbo lapeliuose už vasario mėn." šių darbuotojų parašų nebuvo. 2016 metu darbo kalendoriuje 2016-01-22 ir 2016-02-19 surašyti UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbančių darbuotojų vardai su nurodytomis sumomis ir darbuotojų parašais. 2016-02-19 nurodytos sumos sutampa su „Darbo lapeliuose už vasario mėn." nurodytomis išmokėtomis sumomis. Nustatyta, kad biuro patalpose elektroninis kasos aparatas neįrengtas, už pagamintą produkciją klientams atsiskaičius grynais pinigais biuro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Kaunas, išrašomi pinigų priėmimo kvitai. Pažeisti „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo", patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283, 4 punkto reikalavimai. Surašytas kasos operacijų ir atsiskaitymu grynaisiais pinigais tikrinimo kontrolinis klausimynas, faktų fiksavimo pažyma Nr. FR1043-2037. 2016-03-08 pateikta kasos knyga. "Swedbank" AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-03-04, darbo užmokesčio priskaitymo dokumentai, gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrai. 2016-03-15 pateiktos darbuotojų darbo sutartys, kasos dokumentai už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-03-04, darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentai. Nustatyta, kad 2016-03-04 patikrinimo metu kompiuteriu atspausdintas ir pateiktas paskutinis išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. 15, 296,80 Eur sumai, nors kasos knygoje šis orderis įtrauktas 23 numeriu, iki 2016-03-04 išrašyti dar septyni kasos išlaidų orderiai. Pagal pateiktus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius už 2016 m. sausio ir vasario mėnesius, darbuotojų paaiškinimus, „Darbo lapeliuose už vasario mėn.“, įrašus 2016 metų darbo kalendoriuje nustatyta, kad K. K. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 3,11 Eur, už 2016 m. vasario mėnesį išmokėta 396,37 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. G. K. už 2016 m. vasario mėnesį išmokėta 398,58 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, K. G. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 81,95 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, R. M. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 11 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, J. P. už 2016 m. vasario mėnesį išmokėta 263,98 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, U. G. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 11 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. T. R. už 2016 m. vasario mėnesį išmokėta 269,05 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, V. M. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 54 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, M. N. už 2016 m. vasario mėnesį išmokėta 272,79 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, S. B. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 10,2 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, už 2016 m. vasario mėnesį išmokėta 280,49 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. D. P. už 2016 m. sausio mėnesį išmokėta 83,8 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Iš viso šiems darbuotojams išmokėta 2136,32 Eur neapskaityto darbo užmokesčio ir nuo tos sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. 2012-2015 metais paskolų iš fizinių asmenų negauta. Bendrovėje dirba 20 darbuotojų, iš kurių 2 dirba nepilną darbo dieną, t. y. vyr. buhalterė J. K. (antraeilės pareigos) ir projektuotojas T. R. (mokosi). Direktoriaus Ž. D. darbo užmokestis nuo 2016-02-01 yra 500 Eur. Darbo užmokestis mokamas grynais pinigais. 2016 metų sausio mėnesio vidutinis darbuotojų darbo užmokestis nurodytas buhalterinės apskaitos dokumentuose 300,58 eurų. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad už pagamintą produkciją atsiskaičius klientams grynais pinigais išrašomi pinigų priėmimo kvitai. Paskutinis išrašytas pinigų priėmimo kvitas yra 2016-02-19 Nr. LK0127, suma – 1700 Eur. Paskutinis išrašytas kasos išlaidų orderis yra 2016-02-22 Nr. 15. Atliekamiems darbams patikslinimo metu buvo surašytos vienuolika rangos sutarčių (b. l. 2-5), daiktų paėmimo protokolu, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu paimti: 2016 metų darbo kalendorius – 177 lapai, darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis – 52 lapai, lengvojo automobilio kelionės lapai – 3 vnt. (b. l. 6), rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktu, iš kurio matyti, kad rasta ir suskaičiuota 2355,30 Eur grynųjų pinigų (b. l. 7), Ž. D. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad bendrovėje dirba direktoriumi ir kasininku, bendrovėje dirba apie 20 asmenų. Darbuotojams atlyginimai mokami 2 kartus per mėnesį. Vasario mėnesį avansai darbuotojams nebuvo išmokėti, nes buvo išvykęs į Vilnių. Apie užrašus darbo knygutėje nieko nežino, nes joje žymisi komercijos direktorė – G. D.. Darbuotojai patys pildosi lapelius ir mėnesio pabaigoje komercijos direktorė su kiekvienu atskirai aptaria jų užrašytus darbo laikus ir terminus. Po to šie duomenys pateikiami buhalterei atlyginimams apskaičiuoti (b. l. 8), G. D. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad bendrovėje dirba komercijos direktore, nurodė, kad darbo užmokestis kiekvienam darbuotojui apskaičiuojamas individualiai pagal dirbtas valandas. Kasos dokumentus pildo įmonės buhalterė, kuri dirba namuose ne pilną darbo dieną. Įmonės kasa laikoma piniginėje. Fiziniams ir juridiniams asmenims išrašomi pinigų priėmimo kvitai, paskutinis išrašytas toks kvitas yra 2016-02-19 Nr. LK 0127. Iš banko 2016-03-04 buvo išgryninti 2900 Eur, kurie nebuvo įnešti į įmonės kasą – kasos pajamų orderis neišrašytas, VMI darbuotojams pateikė skaičiavimui 2355,30 Eur, likusius pinigus išleido. Kvitai išrašomi administracinėse patalpose, kurie pateikiami buhalterei, kad išrašytų kasos pajamų orderį. Kasos išlaidų orderius išrašo buhalterė dieną prieš išduodant pinigus (b. l. 9), J. P. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad įmonėje dirba administratore, darbo užmokestį gauna grynais pinigais du kartus per mėnesį. Vasario mėnesį avanso gavo 200 Eur, algos – daugiau nei 200 Eur. Sausio mėnesį gavo 286 Eur algos, tačiau kodėl knygelėje įrašyti tik 200 Eur nežino (b. l. 10), J. T. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad įmonėje dirba apdailininke - šlifuotoja, gauna minimalų darbo užmokestį grynais pinigais du kartus per mėnesį. Pinigus išmoka komercijos direktorė, sausio mėnesį gavo 300 Eur, vasario mėnesį dirbo 159 valandas (b. l. 11), K. K. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad įmonėje dirba šaltkalviu-suvirintoju pilnu etatu, gauna minimalų darbo užmokestį – 350 Eur. Darbo užmokestį gauna grynais pinigais, už sausio mėnesį gavo 286 Eur, už vasario mėnesį atlyginimo dar negavęs. Apie išdirbtą darbo laiką pildo pats. Gavęs algą pasirašė algalapyje. Darbo kalendoriuje sausio mėn. 22 d. prie jo vardo yra nurodyta 300 Eur suma, už vasario mėn. – 696 Eur, kodėl darbo lapeliuose pasirašė „gavau“ nežino, nes turėjo būti „sutinku“ (b. l. 12), K. G. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad įmonėje dirba staliumi-staklininku, dirba pilnu etatu, gauna minimalų darbo užmokestį, kartą per mėnesį grynais pinigais. Algą moka direktorius, gavęs algą pasirašo algalapyje. Dirbtas valandas žymisi pats, vasario mėnesį dirbo 159 valandas. Sausio mėnesį gavo 300 Eur ir pasirašė, pinigus išmokėjo direktorius. Vasario 19 d. iš įmonės pasiskolino 300 Eur, skolos sutarties nėra (b. l. 13), K. P. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad įmonėje dirba staliumi pilnu etatu. Gauna 350 Eur per mėnesį, pinigai mokami du kartus per mėnesį grynais pinigais. Dirbtas valandas žymisi pats, pinigus išmoka direktorius arba komercijos direktorė, gavęs pasirašo algalapyje, o gavęs avansą nepasirašo (b. l. 14), kasos išlaidų orderiais, kasos apskaitos žiniaraščiais, darbo užmokesčio žiniaraščiu, avanso išmokėjimo žiniaraščiu (b. l. 15-21), darbo užmokesčio žiniaraščiais, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais, avanso išmokėjimo žiniaraščiu (b. l. 60-65, 133-136), darbo sutartimis ir jų priedais (b. l. 94-121), priskaitymų – išskaitymų žiniaraščiais(b. l. 137-139), kita bylos medžiaga.

Dėl termino administracinei nuobaudai skirti.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus (12 Skirsnis. Administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje), taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Žemesnės instancijos teismas

ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pažeidimų nustatymo data yra 2016-03-04. Teismo nutartimi 2016 m. rugpjūčio 24 d. pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas admninistracinio teisės pažeidimo byloje vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 4 d. (b. l. 77), t. y. ATPK 35 str. 1 d. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nėra praleisti.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (prekyba ar paslaugos be kasos aparatų).

ATPK 163³ straipsnio 1 dalyje numatyta įmonių, įstaigų, organizacijų arba jų padalinių (filialų) vadovų atsakomybė už prekybą ar paslaugas be kasos aparatų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus.

Žemesnės instancijos teismas

Iš šio straipsnio dispozijos matyti, kad veikos – vertimosi prekyba ar paslaugomis be kasos aparato - būtinieji požymiai yra tai, kad gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, ir įmonei nėra taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos išimtys, pagal kurias nėra būtina įrengti elektroninį kasos aparatą.

Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283, 4 punkte numatyta, kad kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje (išskyrus šio aprašo 10–12 punktuose nurodytus atvejus), kurioje asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis; asmenims už perkamas iš jų prekes mokama grynaisiais pinigais, kai neišduodamas kitoks (ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas. Nutarimo 10.3 punkte numatyta, kad nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų ūkio subjektams, kurie asmenų įmokų grynaisiais pinigais priėmimą įformina įmonės kasoje kasos pajamų orderiu, vadovaudamiesi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (Žin., 2000, Nr. 15-398). Nutarimo 12.3 punte numatyta, kad nereikalaujama, kad kasos aparatai būtų naudojami atsiskaitymui tarp ūkio subjektų.

Iš byloje esančio operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 2-3) matyti, kad 2016-03-04, apie 16 val. patikrinimo metu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis deklaruota UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos vykdymo vieta, nustatyta, kad biuro patalpose elektroninis kasos aparatas neįrengtas, už pagamintą produkciją klientams atsiskaičius grynais pinigais biuro patalpose, išrašomi pinigų priėmimo kvitai.

Iš teismo posėdyje liudytoju apklausto R. B. parodymų nustatyta, kad Ž. D. inkriminuojamas pažeidimas, numatytas ATPK 163³ str. 1 d., buvo tęstinis ir jis buvo nustatytas patikrinimo metu. Pažeidimas nebuvo padarytas būtent tą valandą ir tą dieną, tačiau periodiškai buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai administracinėse patalpose.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojo R. B. teismo posėdyje nurodytų aplinkybių apie tai, kad periodiškai buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai administracinėse patalpose, komercijos direktorė paaiškino, kad dalis pinigų buvo priimama ofiso patalpose, (duomenys neskelbtini), Kaune, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Iš teismo posėdyje liudytoja apklaustos G. D. parodymų nustatyta, kad biuro patalpose pinigų priėmimo kvitai buvo tik atspausdinami, o pasirašomi buvo tuomet, kai nuvykus pas klientą buvo mokami pinigai. Iš teismo posėdyje liudytoja apklaustos J. K. parodymų nustatyta, kad pirkėjai dažniausiai atsiskaito bankiniais pavedimais. Grynųjų pinigų iš klientų 2016 metais nebuvo gavę. Šių liudytojų nurodytos aplinkybės neprieštarauja teismo posėdyje apklausto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. D. nurodytoms aplinkybėms, iš kurių matyti, kad bendrovėje nėra įrengtas elektroninis kasos aparatas, nes pagal įstatymą jis nėra reikalingas. Klientai atsiskaitinėja pavedimu ir pagal kasos pajamų orderius. Imant pinigus grynais, nuvykus pas klientus, pinigų priėmimo kvitus turėdavo jau atspausdintus, tik pasirašydavo jis ir užsakovas.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytas aplinkybes, t. y. kad už pagamintą produkciją klientams atsiskaičius grynais pinigais biuro patalpose, išrašomi pinigų priėmimo kvitai. Ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad šioje byloje lieka per daug pagrįstų abejonių, kad būtų galima Ž. D. inkriminuoti administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytą veiką. Įrodinėjant pažeidimo sudėtį, kuri aprašyta protokole, reikalinga patvirtinti faktus, kad už pagamintą produkciją klientai atsiskaitė grynais pinigais biuro patalpose, adresu Romainių g. 69, Kaune, ir buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai, tačiau byloje tokių įrodymų nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaltinimas Ž. D. dėl galimai padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 163³ str. 1 d., yra ne konkretus, nes jame nenurodytas pažeidimo padarymo laikas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo laiko neapibrėžtumas trukdo nustatyti ar nėra pasibaigę ATPK 35 straipsnyje 1 dalyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog Ž. D. kaltė dėl 163³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nėra įrodyta. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo (darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas).

Atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį užtraukia tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas.

Žemesnės instancijos teismas

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 671 redakcija) 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Ž. D. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, buvo grindžiama Operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2-5), kurioje nurodyta, kad 2016 m. kovo 4 d. Ž. D. vadovaujamoje įmonėje atlikto patikrinimo metu ant įmonės komercijos direktorės G. D. stalo buvo rasti „Darbo lapeliai už vasario mėn.", piniginė ir dėžutė su užrašu „litai metaliniai“, 2016 metu darbo kalendorius. „Darbo lapeliuose už vasario mėn." nurodytas darbuotojo vardas, dirbtos valandos, darbo turinys, objektas, paskutiniame lape priskaičiuota darbo užmokesčio suma, išmokėta avanso suma ir likusi išmokėti suma. Šešiuose lapeliuose yra pinigus gavusio darbuotojo parašai, septyniuose darbuotoju parašų nebuvo. Piniginėje G. D. suskaičiavo 2355,30 Eur. Bendrovės kasos dokumentai, kasos knyga patikrinimo metu nepateikti. G. D. paaiškino, kad 2355,30 Eur yra bendrovės kasos pinigai, kasos dokumentus pildo įmonės buhalterė namuose. Patikrinimo metu sutikrinti grynųjų pinigų likučio kasoje nebuvo galimybės. Apklausti du darbuotojai J. T. ir K. P. paaiškinimuose nurodė, kad už 2016 m. vasario mėnesį gavo po 300 Eur avanso, o darbo užmokesčio negavo. „Darbo lapeliuose už vasario mėn." šių darbuotojų parašų nebuvo. 2016 metu darbo kalendoriuje 2016-01-22 ir 2016-02-19 surašyti UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbančių darbuotojų vardai su nurodytomis sumomis ir darbuotojų parašais. 2016-02-19 nurodytos sumos sutampa su „Darbo lapeliuose už vasario mėn." nurodytomis išmokėtomis sumomis; darbuotojų paaiškinimais, „Darbo lapeliais už vasario mėn.“, G. D. įrašais 2016 metų darbo kalendoriuje.

Žemesnės instancijos teismas

Ir pirminiuose paaiškinimuose, ir teismo posėdyje apklausti liudytojais UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai R. M., D. P., G. K., U. G., V. M., S. B., M. N., K. G., J. P. paaiškino, kad atlyginimas bendrovėje mokamas nuo 10 dienos, o avansas nuo 20 dienos, gaudami atlyginimus pasirašo žniaraščiuise, neigė, kad jiems buvo išmokėtas atlyginimas, kurio dalis nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, nurodydami, kad 2016 m. darbo kalendoriuje sausio 22 d. ir vasario 19 d. puslapiuose yra pasirašę, kad nori gauti nurodyto dydžio avansą, bet pasirašydami kalendoriuje šių sumų negavo, pinigai buvo išmokėti vėliau ir už tai pasirašė žiniaraščiuose. Daugiau, nei pasirašė žiniaraščiuose, pinigų nėra gavę.

Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad Ž. D. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas buvo grindžiamas matematiniais paskaičiavimais pagal įrašus „(duomenys neskelbtini)“, G. D. 2016 m. darbo kalendoriuje, sulyginant su darbo užmokesčių žiniaraščiuose nurodytomis sumomis, o gautas skirtumas buvo įvertintas kaip neapskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis, kurio dydis K. K. sudarė 399,48 Eur (3,11 Eur + 396,37 Eur), G. K. - 398,58 Eur, K. G. - 81,95 Eur, R. M. - 11 Eur, J. P. - 263,98 Eur, U. G. - 11 Eur, T. R. - 269,05 Eur, V. M. - 54 Eur, M. N. - 272,79 Eur, S. B. – 290,69 Eur (10,20 Eur + 280,49 Eur), D. P. - 83,80 Eur. Daugiau objektyvių įrodymų dėl realiai mokėto didesnio darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas įmonės apskaitą, nėra.

Pagal teismų formuojamą praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas), šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-1449/2010).

Žemesnės instancijos teismas

Ž. D. nepripažino mokėjęs K. K., G. K., K. G., R. M., J. P., U. G., T. R., V. M., M. N., S. B. ir D. P. neapskaitytą darbo užmokestį. Teisme apklausti liudytojai K. K., G. K., K. G., R. M., J. P., U. G., V. M., M. N., S. B. ir D. P. nenurodė, jog bendrovėje būtų mokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, priešingai, jie nurodė, kad jie neapskaityto darbo užmokesčio nėra gavę. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pažeidimo tyrimo metu nė vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų savo paaiškinimuose nenurodė, kad jiems buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis (b. l. 10-14). Byloje esanti sąskaitos kopija (b. l. 19 - kita pusė) patvirtina, kad G. D. bendrovė išdavė 2900 Eur atlyginimams išmokėti, tai, kad minėta suma buvo išmokėta, patvirtina darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio kopijoje užfiksuoti duomenis (b. l. 62).

Iš teismo posėdyje liudytoja apklaustos G. D. parodymų nustatyta, jog ji su įmonės darbuotojais suderindavo atlyginimo dydį, atsižvelgiant į jų pageidavimus ir darbo knygelėje 2016 m. sausio 22 d. lape ji rašė darbuotojų pageidautų avansų dydį, kurį jie norėjo gauti kitą mėnesį, darbuotojai pasirašė, kad sutinka su nurodytomis sumomis. Kitą mėnesį jie gavo avansą. Tokius užrašus rašė kas mėnesį. Be nurodytų žiniaraščiuose darbuotojams išmokėtų pinigų, neapskaičiuotų žiniaraščiuose pinigų nemokėjo. Darbo knygelėje 2016 m. sausio 22 d. lape nurodytos sumos atsispindi avanso išmokėjimo žiniaraštyje už 2016 m. vasario mėn. Darbo knygelėje 2016 m. vasario 19 d. lape surašė darbuotojų sąrašą, nurodė avanso sumas, o darbuotojai pasirašė, kad sutinka, jog tokia suma bus išmokėta. Šios sumos atsispindi 2016 m. kovo mėnesio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje ir avanso išmokėjimo žiniaraštyje. Darbo lapelius darbuotojai patys rašė. Ji susumuodavo dirbtas valandas. Su darbuotojais suderinusi įkainį, nurodydavo gaunamą sumą. Avanso išmokėjimo žiniaraštis už 2016 m. kovo mėnesį (b. l. 20 – kita pusė) buvo pateiktas tikrintojams patikrinimo metu.

Iš teismo posėdyje liudytoja apklaustos J. K. parodymų nustatyta, kad įmonėje darbo užmokesčio žiniaraščiai yra užpildomi mėnesio pabaigoje ir juos iki kito mėnesio 10 dienos elektroniniu paštu nusiunčia komercijos direktorei G. D.. Avanso išmokėjimo žiniaraštis už vasario mėnesį (b. l. 20 - kita pusė) buvo užpildytas prieš avanso išmokėjimo dieną. Iš žiniaraščio matyti, kad avansas buvo išmokėtas 2016-02-22, šį žiniaraštį per elektroninį paštą pateikė 2016-02-21 komercijos direktorei G. D.. Darbuotojų darbo apskaitos duomenis pateikia komercijos direktorė G. D.. Ji žino fiksuotą darbo užmokestį, o priedus jai nurodo komercijos direktorė. Jos (J. K.) nurodytų skaičiavimų pagrindu ir buvo sudaryta 2016 m. vasario mėnesio žiniaraščio suvestinė (b. l. 64). Apie tai, kad įmonėje darbuotojams būtų mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, nieko nežino.

Teismo vertinimu, mokesčių inspekcijos atstovų nurodyta aplinkybė, kad bendrovės komercijos direktorės G. D. paimtų iš banko ir kabinete rastų pinigų skirtumas, avanso ir darbo užmokesčio žiniaraščių nepateikimas patikrinimo metu rodo, kad neapsakityti pinigai buvo išmokėti darbuotojams, taip pat nepatvirtina Ž. D. kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad byloje neginčytinų įrodymų, jog Ž. D. išmokėjo darbo užmokestį, kuris neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, nėra.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-7339/2010).

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvada, kad Ž. D. kaltė dėl ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo nėra įrodyta. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 288 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje ir 163³ straipsnio 1 dalyje sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Larisa TamulionienėIš Faktų fiksavimo pažymos (b. l. 4-5) matyti, kad pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad už pagamintą produkciją atsiskaičius klientams grynais pinigais išrašomi pinigų priėmimo kvitai, paskutinis išrašytas pinigų priėmimo kvitas 2016 m. vasario 19 d. JK 0127 1700 E, paskutinis išrašytas kasos pajamų orderis 2016 m. vasario 22 d. Nr. 15. ??????????????????NĖRA BYLOJE???????????????? Todėl neaišku ar Pinigų priėmimo kvitas buvo naudojamas asmenų įmokų grynaisiais pinigais priėmimo įforminimui nuvykus pas užsakovus ar ofise??????????????????????????????????????????????5092/2016:Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vagystės buvo atliekamos analogišku būdu, laiko tarpas tarp vagysčių buvo trumpas, o vagiamas turtas tos pačios rūšies. Kadangi turtas buvo nuolat vagiamas iš to paties šaltinio ir analogiškais veiksmais, todėl, apylinkės teismo vertinimu, visus epizodus siejo vieninga tyčia, kas leido konstatuoti tęstinio nusikaltimo padarymą. Su tokiomis išvadomis aukštesnysis teismas nesutinka. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Nusikalstama veika gali būti laikoma tęstine ir tais atvejais, kai viena ar kelios atskiros veikos atitinka administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius, tačiau jų visuma vertintina kaip viena nusikalstama veika. Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko.Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Taigi tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl aukščiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus. Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013). Pažymėtina ir tai, kad nustatant vieningą tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).Taigi analizuojamu atveju, siekdamas surinktą medžiagą perduoti prokuratūrai, apylinkės teismas privalėjo nustatyti, kad visos vagystės buvo padarytos dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko, t. y. turtas buvo grobiamas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam nukentėjusiam asmeniui, be to, buvo veikta vieninga tyčia, siekiant konkretaus rezultato. Aukštesniojo teismo vertinimu, surinkta bylos medžiaga to nepatvirtina. I. M. įvairias prekes – kavą, sutirštintą pieną, alkoholį, vogė iš skirtingų prekybos centrų („Maxima“, „Šilas“, „Express Market“), kurie priklauso skirtingiems savininkams. Be to, kaip teisingai skunde pažymi apeliantė, vagystes skiriantis laiko tarpas nebuvo nedidelis, o duomenų apie I. M. tyčios kryptingumą bylos medžiagoje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog I. M. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, savo paaiškinimo dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepateikė, taigi jos veikimo motyvai bei siekiai nėra žinomi.Nagrinėjamu atveju sprendimą perduoti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą prokuratūrai apylinkės teismas priėmė iš esmės įvertinęs tik aplinkybes, nurodytas administracinių teisės pažeidimų protokoluose, neapklausęs net pačios pažeidėjos, jai nedalyvaujant. Tuo tarpu sutinkamai su ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos bei apskųsti nutarimą byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 straipsnyje, 174 straipsnyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 186¹, 186², 186⁴, 187, 188⁷ straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 50 straipsnio nuostatas klausimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Įstatyme šios kategorijos bylose numatytos papildomos garantijos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant, tik tuo atveju, jei yra išnaudotos galimybės užtikrinti jo dalyvavimą bylos nagrinėjime – nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam. Analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų apie teismo aktyvius veiksmus, siekiant užtikrinti I. M. dalyvavimą teismo procese, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog teismui sujungus bylas, kurių nagrinėjimas protokoluose buvo numatytas skirtingu laiku, apie jų sujungimą bei nagrinėjimą tuo pačiu metu būtų buvę pranešta I. M..Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir betarpiškai neištyrė byloje surinktų įrodymų, t. y. neišsiaiškino visų esminių nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinių aplinkybių bei I. M. inkriminuojamų neteisėtų veiksmų požymių, todėl iš esmės padarė tik prielaidą, jog I. M. padarė vieną tęstinę BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime kaip suformuotą precedentą cituoja Kauno apygardos teismo nutartį byloje Nr. ATP-128-245/2016, tačiau šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios analizuojamam atvejui. Be to, cituojamoje nutartyje spręstas sukčiavimo kaip tęstinės nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, šiuo atveju buvo daromos vagystės. Todėl sutiktina su prokurorės skundo teiginiais, jog vien kelių analogiškų veikų padarymo nepakanka konstatavimui, kad buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika.41⁴ straipsnis. Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimasDarbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas –užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.Tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas –užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus, –užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro.163³ straipsnis. Prekyba ar paslaugos be kasos aparatųKEISTA:1. 1994 07 18 įstatymu Nr. I-545 (nuo 1994 07 29)(Žin., 1994, Nr. 58-1132)2. 1995 07 03 įstatymu Nr. I-994 (nuo 1995 07 19)(Žin., 1995, Nr. 59-1470)3. 2000 02 17 įstatymu Nr. VIII-1543 (nuo 2000 03 15)(Žin., 2000, Nr. 22-552)4. 2014 10 16 įstatymu Nr. XII-1236 (nuo 2015 01 01)(TAR, 2014, Nr. 2014-15013)Prekyba ar paslaugos be kasos aparatų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynaisiais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, –užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų arba jų padalinių (filialų) vadovams nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –užtraukia baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.Atstovas-advokatas A. N.:-gerbiamas teisme, prašau prijungti prie bylos įrodymus. Tai nebus jokie nauji įrodymai. Praeito posėdžio metu mes buvome pateikę 2016 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščio suvestinę (b. l. 64). Tas žiniaraštis yra be parašų ir į jį yra sutraukti byloje esantys pavieniai darbo užmokesčio žiniaraščiai. Kadangi šiame dokumente nėra parašų negalėtume vadovautis šio dokumento įrodomąją galia. Dabar teiksime dokumentus, kurie nurodys, kad ta suvestine teismui norėjome vienu dokumentu parodyti kiek vienam darbuotojui per vasario mėnesį buvo išmokėta pinigų. Į šį teismo posėdį yra atvykusi buhalterė, todėl aš manau, kad ji galės išsamiau papasakoti kaip tas suvestinis žiniaraštis, esantis bylos 64 lape, buvo sudarinėjamas. Kai kurie iš tų dokumentų jau yra byloje, tačiau aš juos teikiu vienoje vietoje, kad būtų lengviau juos išanalizuoti ir buhalteriai juos pakomentuoti.Į teisėjos klausimus:- gerbiamas teisme, šioje byloje man visos aplinkybės yra aiškios, tačiau nežinau ar ir teismui yra viskas aišku, todėl ir teikiu šiuos dokumentus, kad nereikėtų po to visus dokumentus teikinėti kitos instancijos teismui kaip naujus įrodymus,-tarp darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio ir mano pateikto žiniaraščio skirtumas yra tas, kad už 2016 m. vasario mėnesį darbuotojams buvo išmokėtas atlyginimas 2016 m. kovo mėnesį per kelis kartus. Darbo užmokestis yra mokamas pagal vieną darbo užmokesčio žiniaraštį, tačiau VMI buvo padariusi poėmį ir 2016 kovo mėnesį atlyginimas buvo mokamas kelis kartus, tai dėl to darbo užmokestis buvo mokamas pagal kelis žiniaraščius,-administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi bet kada teisę pateikti įrodymus, tai nėra nurodyta, kad mes kažkada negalime teikti įrodymų.-gerbiamas teisme, aš tik galiu sumažinti dokumentų apimtį, nes yra ir Sodros dokumentai, kurie yra mano nuomonę nebūtini.Skelbiama trumpa pertrauka susipažinti su dokumentais. Stabdomas garso įrašas.Po pertraukos posėdis tęsiamas toliau. Įjungiamas garso įrašas.Teisėja suteikia institucijos atstovui dokumentus susipažinimui klausia institucijos atstovo nuomonės dėl pateiktų dokumentų prijungimo prie bylos.Institucijos atstovas V. J.:-neprieštarauju.Teismas nutaria tenkinti atstovo-advokato prašymą ir prideda prie bylos darbo užmokesčio žiniaraštį (1 lapas), avanso išmokėjimo žiniaraštį (1 lapas), darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį (2 lapai), išskaitymo ir priskaitymo žiniaraščiai (3 lapai).Daugiau prašymų nepareikšta.Į institucijos atstovo klausimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo:-situacija yra tokia, kadangi mokesčių inspekcija pas mus paėmė tuos darbo lapelius, aš neturėjau galimybės jų persirašyti ir juos atgavau 20 dieną, o mes jau kovo 10 dieną turėjome darbuotojams išmokėti atlyginimus. Todėl mes išmokėjome tik minimalų darbo užmokestį, šie bendrieji žiniaraščiai buvo sudaryti jau po patikrinimo.Į institucijos atstovo klausimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo:-2016 m. vasario mėnesio avanso išmokėjimo žiniaraštis 2016-03-04 tikrintojams nebuvo pateiktas, nes avanso žiniaraštį aš paduodu asmeniškai darbuotojams ir Dūdienė neturi teisės jo turėti. Tą dieną, kai buvo patikrinimas aš buvau komandiruotėje ir grįžau iš komandiruotės ir grįžau namo tik po 2016-03-11, todėl pateikti jų negalėjau. 2016-03-07 po pietų VMI buvo nunešti tam tikri dokumentai. Tiksliai pasakyti kada buvo išmokėtas vasario mėnesio avanso išmokėjimo žiniaraštis.Daugiau prašymų nepareikšta.Baigiamas administracinės bylos nagrinėjimas iš esmės.Skelbiamos baigiamosios kalbos.Atstovas-advokatas A. N.:-gerbiamas teisme, savo baigiamąją klabą aš turiu, todėl ją pateiksiu. Norėčiau ją greitai pagarsinti.Teismas nutaria pridėti prie bylos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo-advokato A. N. baigiamąją kalbą.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. D.:-neturiu ką pasakyti.Suteikiama pastabų ir atsikirtimų teisė.Atstovas-advokatas A. N.:-vis tik, kad patikrinimo metu pas G. D. buvo rasta tik dalis išgrynintų pinigų, turint omenyje, kad nei vienas iš liudytojais apklaustų darbuotojų nepatvirtino, kad jie gavo pinigus, turi būti laikoma kaip teisinės reikšmės neturinti aplinkybė. Pati Dūdienė nurodė, kad ji tuos pinigus panaudoti asmeniniams reikalams. Kodėl buvo tik vėliau sudaromi žiniaraščiai, tai norime pasakyti, kad įtakojo pats mokesčių administratorius, kuris poėmio metu paėmėm avanso išmokėjimo žiniaraščiui reikalingus dokumentus.Institucijos atstovas V. J.:-norėčiau pabrėžti, kad avanso mokėjimo žiniaraštis 2016 m. vasario mėnesį pagal buhalterės paaiškinimus jau buvo sudarytas 2016-02-22 ir mokesčių administratorius tam neturėjo jokios įtakos. Taip pat noriu paminėti, kad darbuotojai Tolkačiovienė ir Petnyčia nurodė, kad už 2016 m. vasario mėnesį gavo tik 200 Eur. avanso, o algos negavo, šių darbuotojų parašų lapeliuose taip pat nebuvo.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. birželio 15 d. Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-599-365/2016+Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.+Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 671 redakcija) 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.+Atsižvelgus į pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o šios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį.Iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų bei skundžiamo nutarimo matyti, kad šis pažeidimas nebuvo nustatytas VMI darbuotojams apsilankius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, kas pažymėta ir 2015-11-09 faktų fiksavimo pažymoje. Joje pažymėta, kad bendrovės direktorius A. O. nurodė, kad pinigai, saugumo sumetimais, saugomi kitoje vietoje, tačiau patikrinimą atlikę Inspekcijos pareigūnai į kitą vietą nevažiavo ir galimai į buhalterinę apskaitą neįtrauktų pinigų neieškojo, apsiribojo į Inspekciją pakviesdami buvusius bendrovės darbuotojus E. T., M. R., R. R., kurie rašytuose paaiškinimuose nurodė, kad kiekvieną jų darbo savaitės penktadienį A. O. ar jo brolis jiems išmokėdavo po 100 eurų. Taigi galimas darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas Inspekcijos buvo įrodinėjamas E. T., M. R. ir R. R. paaiškinimais. Būdami įspėti už melagingų parodymų davimą teismo posėdyje E. T., M. R. ir R. R. nepatvirtino pirminiuose paaiškinimuose nurodytų faktinių aplinkybių. Teismo posėdžio metu apklausti Inspekcijos pareigūnai patvirtino, kad pagal E. T., M. R. ir R. R. paaiškinimus ir buvo nustatyta, kad šiems asmenims buvo išmokėtas atlyginimas, kurio dalis nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą.Įvertinus šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos padaryta išvada, kad A. O. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas buvo išsiaiškintas matematiniais paskaičiavimais į Inspekciją iškviestus E. T., M. R., R. R. ir jų rašytuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis dėl gautinų sumų, kurios buvo matematiškai sudėtos neva jiems išmokėtos ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktos pinigų sumos ir sulygintos su darbo užmokesčių žiniaraščiuose nurodytomis sumomis, o gautas skirtumas buvo įvertintas kaip neapskaitytas darbo užmokestis. Tokio užmokesčio dydis R. R. sudarė – 94.94 eurai, E. T. – 51.25 eurai, M. R. – 296.39 eurai. Daugiau objektyvių įrodymų dėl realiai mokėto didesnio darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas įmonės apskaitą, nėra.Pagal teismų formuojamą praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas), šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-1449/2010).A. O. nepripažino mokėjęs E. T., M. R. ir R. R. neapskaitytą darbo užmokestį, teisme apklausti liudytojai E. T., M. R. ir R. R. pirminiuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Vertinant tokius liudytojų parodymus, teismui išreikalavus rašytinius paaiškinimus ir kitų asmenų (R. R., V. R.), kurie buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir, kurie Inspekcijoje davė paaiškinimus, iš kurių turinio seka, kad Bendrovėje jokių pažeidimų (nelegalaus darbo, išmokėtų sumų, didesnių nei nurodyta žiniaraščiuose ir pan.) nebuvo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis ir teismų praktiką pagrįstai nustatė, kad byloje neginčytinų įrodymų, jog A. O. išmokėjo darbo užmokestį, kuris neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, nėra.+Laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-08-25 bendrovės direktorė R. B. neužtikrino, kad bendrovės veiklos vykdymo vietoje – „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, kurioje vykdoma ir mažmeninė prekyba čeburekais, iš prekybos gautoms pajamoms apskaityti būtų įrengtas ir naudojamas kasos aparatas.+Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283, 4 punkte numatyta, kad kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje (išskyrus šio aprašo 10–12 punktuose nurodytus atvejus), kurioje asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis; asmenims už perkamas iš jų prekes mokama grynaisiais pinigais, kai neišduodamas kitoks (ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas. Nutarimo 10.3 punkte numatyta, kad nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų ūkio subjektams, kurie asmenų įmokų grynaisiais pinigais priėmimą įformina įmonės kasoje kasos pajamų orderiu, vadovaudamiesi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (Žin., 2000, Nr. 15-398). Nutarimo 12.3 punte numatyta, kad nereikalaujama, kad kasos aparatai būtų naudojami atsiskaitymui tarp ūkio subjektų.4.KEISTA:1. 2003 10 29 nutarimu Nr. 1345 (nuo 2003 11 01)(Žin., 2003, Nr. 102-4606)2. 2005 08 08 nutarimu Nr. 844 (nuo 2005 09 01)(Žin., 2005, Nr. 97-3654)Kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje (išskyrus šio Aprašo 10–12 punktuose nurodytus atvejus), kurioje:4.1. asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis;4.2. asmenims už perkamas iš jų prekes mokama grynaisiais pinigais, kai neišduodamas kitoks (ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas.Nereikalaujama, kad kasos aparatai būtų naudojami:12.1. gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085), ir teikia paslaugas arba parduoda savo gamybos ne maisto prekes;KEISTA:1. 2011 01 12 nutarimu Nr. 5 (nuo 2011 05 01)(Žin., 2011, Nr. 6-215)2. 2011 10 27 nutarimu Nr. 1262 (nuo 2012 05 01)(Žin., 2011, Nr. 133-6317)3. 2012 05 23 nutarimu Nr. 566 (nuo 2012 05 27)(Žin., 2012, Nr. 60-3024)12.2. organizuojant lošimus B kategorijos lošimo automatais arba žaidimus žaidimo automatais, kai į lošimo arba žaidimo automatą įmetami ir laimėjimams išmokėti per lošimo automatą naudojami metaliniai pinigai;12.3. atsiskaitymui tarp ūkio subjektų;12.4. NETEKO GALIOS:2012 07 11 nutarimu Nr. 852 (nuo 2012 07 15)(Žin., 2012, Nr. 83-4375)Atstovas-advokatas A. N.:Mokesčių inspekcija G. D. darbo kalendoriuje nurodytas sumas laikė išmokėtomis, tuomet jas lyginimo su apskaitos žiniaraščiu ir skirtumą laikė kaip neoficialiai išmokėtą. Nebuvo taip, kad ten tie pinigai buvo mokami, tos sumos nebuvo mokamos, tai yra tik skirtumas tarp to ką mokesčių administratorius rado apskaitos žiniaraštyje ir darbo kalendoriuje.protokole nurodytos sumos yra, kuomet mokesčių administratorius darbo kalendoriaus sumas laikė kaip išmokėtomis, tuomet jas lyginimo su apskaitos žiniaraščiu ir skirtumą laikė kaip neoficialiai išmokėtą. Nebuvo taip, kad ten tie pinigai buvo mokami, tos sumos nebuvo mokamos, tai yra tik skirtumas tarp to ką mokesčių administratorius rado apskaitos žiniaraštyje ir darbo kalendoriuje.. Atstovas-advokatas A. N.:-gerbiamas teisme, noriu pasakyti, kad protokole nurodytos sumos yra, kuomet mokesčių administratorius darbo kalendoriaus sumas laikė kaip išmokėtomis, tuomet jas lyginimo su apskaitos žiniaraščiu ir skirtumą laiką kaip neoficialiai išmokėtą. Nebuvo taip, kad ten tie pinigai buvo mokami, tos sumos nebuvo mokamos, tai yra tik skirtumas tarp to ką mokesčių administratorius rado apskaitos žiniaraštyje ir darbo kalendoriuje.Iš K. G. vasario mėnesio darbo užmokesčio lapelio matyti, kad jam buvo apskaityta darbo suma 519,93 Eur, pagal algalapį bei avanso lapą. Vasario mėnesio žiniaraštyje Gudzevičius yra 7 eilutėje (b. l. 64), kur nurodyta 519,93 Eur, tačiau pagal įstatymą jis tiek išmokėti negali, išskaičiuoja mokestį ir avansą 300 Eur, ir asmeniui išmokama tik 124,07 Eur, prie šios pinigų sumos yra asmens parašas. Jis gavo tą mėnesį 300 Eur avanso ir 124,07 atlyginimą, iš viso jis gavo 424,07 Eur.ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.Formuojamoje teismų praktikoje nagrinėjant analogiškus pažeidimus, yra ne kartą pabrėžta, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas yra ne trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1196/2011; 2007 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-965/2007). Taigi, pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už 41⁴ straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius, nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas. Nagrinėjamu atveju, Š. G. inkriminuojami teisės pažeidimai padaryti 2014 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais, tikslių datų darbuotojai nurodyti negalėjo, banko pavedimas darbo užmokesčio už liepos mėnesį padarytas 2014-08-22. Teismas, pasinaudodamas ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta teise dėl svarbių priežasčių pratęsti nuobaudos skyrimo terminą iki 1 metų ir nesuėjus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminui, 2015-02-12 nutartimi nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki 2015-06-01. Nutarimas, kuriuo Š. G. nubaustas pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį priimtas 2015-04-07. Vilniaus apygardos teismas 2015-05-25 nutartimi panaikino apylinkės teismo nutarimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalį, kai <...> pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo <...> apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš naujo išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė 2015-06-18, t. y. nepažeisdamas įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų.IKIToliau iš kitų Teismų sprendimų žr. ATPJ -161-616/2015??????????????????????????Administracinė byla Nr. ATP-564-149/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00796-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.3;79.1.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 5 d.Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl šiuo konkrečiu atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš J. K. § 62 ir kt.).Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti teisingai būtinas aplinkybes ir pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad D. M. būdamas UAB „X PRO grupė“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. Pramonės pr. 15, Kaune, direktoriumi, neužtikrino, kad mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, byloje nėra.Gal pats tinkamiausias variantas:Administracinė byla Nr. ATP-161-616/2015ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 21 d.Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas netenkinamas.Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). ATPK 9 straipsnyje taip pat nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-7339/2010).ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant analogiškus pažeidimus, yra ne kartą pabrėžęs, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-308/2012).Kaip matyti iš R. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad bendrovėje neapskaityti pinigai niekam nebuvo mokami. Paaiškino, kad darbuotojams atlyginimai mokami kiekvieno mėnesio 10 dieną, tiek atlyginimai, tiek avansai vedami per banką, tačiau tąkart buvo kitaip, nes keitėsi pinigai, žmonės dėl asmeninių priežasčių norėjo grynųjų pinigų, juolab, kad artėjo šventės. Taip pat nurodė, kad darbuotojų prašymai buvo jo kabinete, tačiau mokesčių inspekcijos pareigūnai jo nieko neprašė, avansus, kuriuos prašė išmokėti darbuotojai, jis buvo pasakęs išmokėti savo sūnui, kuris už tai yra atsakingas. Prašymams išmokėti avansus neprieštaravo, nes litus būtų reikėję nešti į bankus pakeisti, o ten buvo susidariusios spūstys. Jo sūnus nunešė pinigus į buhalterės kabinetą, pats juos ir būtų išmokėjęs, nes visi vyrai per buhalterės kabinetą eina į persirengimo kambarį, jų nebūtų reikėję ieškoti garaže. Jo sūnus pinigus prisegė prie buhalterės išrašytų atlyginimų lapelių, kad nesusimaišytų sumos, buhalterė apie tai nieko nežinojo, ji tik buvo pasidėjusi lapelius, kuriuose nurodyta, kokias sumas pervesti per banką (109-110, 121 b. l.). Minėtus R. S. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo.Liudytoja, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė L. Ž. parodė, kad patikrinimo metu jos kabinete ant stalo buvo rasti darbuotojų atsiskaitymo lapeliai, kurie jiems duodami kiekvieną mėnesį. Kadangi jau nuo penktadienio buvo sugedęs serveris, ji negalėjo tuo momentu atspausdinti įsakymų ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių. Apie prisegtus prie lapelių pinigus ji tuo momentu nieko nežinojo. Vėliau sužinojo, kad darbuotojai prašė avanso, vadovas davė nurodymą kasininkui avansus išmokėti (113-114 b. l.).Liudytojas S. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad keičiantis litams į eurus jam prireikė grynųjų pinigų – jis kaip ūkininkas perka degalus, todėl bendrovės direktoriaus paprašė 1100 Lt avanso. Nurodė, kad darbo užmokestis pervedamas per banką kiekvieną mėnesį, apie 10 d. (114 b. l.).Liudytojas M. S. nurodė, kad atlyginimas bendrovėje mokamas kiekvieno mėnesio 10 d., avansas – 25 d. Pinigai pervedami į kortelę. Tąkart prieš gaudamas atlyginimą jis parašė prašymą išmokėti avansą. Jam reikėjo grynųjų pinigų, nes artėjo šventės, reikėjo pasirūpinti dovanomis (114-115 b. l.).Liudytojas M. G. teismo posėdyje parodė, kad darbo užmokestis yra mokamas du kartus per mėnesį – kiekvieno mėnesio 10 d. jis gauna atlyginimą, o 25 d. – avansą. Gruodžio 10 d. jis paprašė daugiau avanso, nes artėjo šventės, reikėjo pirkti dovanas. Prašymą išmokėti avansą parašė raštu atlyginimo išmokėjimo dieną (115 b. l.).Kaip liudytojas apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintojas A. V. taip pat patvirtino, kad bendrovėje atlyginimai pervedami kiekvieno mėnesio 10 d., taip buvo ir 2014 m. gruodžio 10 d. Tąkart jis norėjo gauti grynų pinigų, nes buvo sugedęs automobilis, be to, artėjo šventės, Naujieji Metai, todėl prašė direktoriaus avanso. Tą pačią dieną avanso negavo, nes viską „sumaišė“ mokesčių inspekcija, pinigus gavo vėliau. Į teisėjos klausimą atsakė, kad mokesčių inspekcijos pareigūnams apie avansą nepasakė todėl, kad buvo pasimetęs (115-116 b. l.).Tai, kad bendrovėje atlyginimai mokami vieną kartą per mėnesį – 10 d., o avansas mokamas 25 d., patvirtino ir liudytojas D. P.. Jis taip pat nurodė, kad dar prieš išmokant atlyginimus buvo prašęs avansą išmokėti anksčiau, nes reikėjo sumokėti už kompiuterį (116 b. l.).Minėtus liudytojų parodymus, t. y. tai, kad jie rašė prašymus išmokėti avansus grynais pinigais už 2014 m. gruodžio mėnesį, patvirtina byloje esančios prašymų kopijos (79-84 b. l.). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nė vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų savo paaiškinimuose nenurodė, jog bendrovėje būtų mokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, priešingai, M. S., M. G., P. P., D. P. savo paaiškinimuose nurodė, kad jie neapskaityto darbo užmokesčio nėra gavę, nėra girdėję, kad bendrovėje kam nors atlyginimas būtų mokamas vokeliuose (29, 30, 31, 33 b. l.). S. D. ir A. V., papildydami savo paaiškinimus nurodė, kad prašė išmokėti avansus grynais pinigais ir juos gavo 2014 m. gruodžio 11 d. (27, 28 b. l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas T. S. savo 2014 m. gruodžio 10 d. paaiškinime nurodė, kad bendrovės kasoje nustatytas trūkumas galėjo susidaryti dėl galbūt atlikto atsiskaitymo su tiekėjais (25 b. l.). Bendrovės vyr. buhalterė 2014 m. gruodžio 10 d. paaiškinime nurodė, kad atlyginimai darbuotojams mokami bankiniais pavedimais, o darbuotojų pageidavimu – grynais pinigais (26 b. l.). Taigi, nei T. S., nei L. Ž. nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas manyti, kad bendrovėje galėjo būti mokamas į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtrauktas darbo užmokestis. Byloje esanti kasos išlaidų orderio kopija (85 b. l.) patvirtina, kad T. S. bendrovė išdavė 3 200,00 Lt darbuotojų avansams už 2014 m. gruodžio mėnesį išmokėti, tai, kad minėta suma buvo išmokėta, patvirtina atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio kopijoje užfiksuoti duomenys (86 b. l.). Byloje esantis UAB „A.“ raštas patvirtina liudytojos L. Ž. nurodytą aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sugedęs serveris, todėl ji negalėjo atspausdinti įsakymų ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių. Minėtame rašte nurodyti duomenys liudija, kad pašalinus gedimus serveris klientui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo grąžintas 2014 m. gruodžio 11 d. (93 b. l.).Nors liudytojas A. E. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis kiekvieną mėnesį pasirašydavo įsakymus dėl priedų prie atlyginimo jam skyrimo, būtent šie pinigai ir buvo vadinami „juodi“ pinigai, tų pinigų bendrovė „niekur nerodydavo“, šių A. E. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys (116-117 b. l.). Kartu atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas A. E. patvirtino kitų liudytojų parodymus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimai buvo mokami kiekvieno mėnesio 10 d., o avansai – 25 d., pinigai būdavo pervedami į kortelę. Be to, nors A. E. nurodė, kad grynais pinigais jis gaudavo įvairias sumas, jis negalėjo nurodyti, kokias sumas kiekvieną mėnesį jis gaudavo nelegaliai. Pastebėtina, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pagal patikrinimui pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, bankinius išrašus nustatyta, kad bendrovės darbuotojui A. E. į jo asmeninę sąskaitą banke buvo pravestas darbo užmokestis, kuris įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą (7-14 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu Klaipėdos AVMI specialistė nurodė, jog be A. E. buvo bendrauta ir su kitais iš bendrovės atleistais darbuotojais, tačiau nė vienas iš jų nepatvirtino, kad gaudavo neapskaitytą darbo užmokestį, A. E. neatsiminė, kokias pinigų sumas kiekvieną mėnesį gavo, tik paminėjo, kad neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas kiekvieno mėnesio 10 d. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo mokami neapskaityti pinigai, mokesčių inspekcijos pareigūnai nerado (111-112 b. l.).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinęs minėtų įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje neįrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Kaip jau minėta, asmens kaltė gali būti konstatuota tik tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mokesčių inspekcijos pareigūnų nurodyta aplinkybė, kad bendrovės buhalterės kabinete rasti pinigai buvo paruošti išmokėjimui, taip pat nepatvirtina R. S. kaltės galėjus padaryti jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pastebėjo R. S. atstovas, net ir darant prielaidą, kad galėjo būti pasikėsinta padaryti ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė nei už rengimąsi, nei už pasikėsinimą padaryti administracinį teisės pažeidimą negali kilti, nes tai administracinių teisės pažeidimų kodekse nenumatyta.Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas nebuvo apklaustas T. S., pažymima, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surinkta tiek, kad jų pagrindu būtų galima išspręsti asmens kaltės klausimą. Akivaizdu, kad šiuo atveju teismui pakako įrodymų R. S. kaltės klausimui išspręsti.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog R. S. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties.Ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad šioje byloje lieka per daug pagrįstų abejonių, kad būtų galima O. K. inkriminuoti administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas veikas. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn šios prielaidos turi būti paneigtos pakankamais įrodymais. Įrodinėjant pažeidimo sudėtį, kuri aprašyta protokole, reikalinga patvirtinti faktus, kad O. K. pinigus paėmė ir jų neapskaitė iš 3 klientų.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-14 nutartis byloje Nr. N-62-631/2010).Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-45/2008 konstatavo, kad siekiant pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, jog: 1) duotas nurodymas (gali būti tiek žodinis, tiek rašytinis) neišduoti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gyventojams; 2) toks nurodymas duotas specialaus subjekto – pareigūno, t. y. asmens, kuris nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kuris valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą (ATPK 14 str. 1 d.).Teismo posėdyje B. B. patvirtino, kad padavėjos gali naudotis administratorės kortele, kuri yra laikoma prie kasos aparato, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti pakankamai įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti faktą, jog nurodymas buvo duotas iš klientų gautus pinigus neapskaityti kasos aparatu ir neišduoti kasos kvitų. Toks nurodymas turi būti įrodytas visiems atvejams, kurie yra inkriminuojami pagal nurodymą veikusiam asmeniui.Iš teismo posėdyje liudytoja apklaustos G. D. parodymų nustatyta, kad klientai atvyksta į ofisą derinti sutarčių ir iškilusių klausimų. Ofise būna paruošiami kasos kvitai, kiti reikalingi dokumentai, o atsiskaitoma pagrinde pavedimais į įmonės banko sąskaitą. Kartais būna vienas ar du kvitai, kuomet įmonė juos išrašo, užsakovui paduodant pinigus. Atsiskaičius grynais ant pinigų priėmimo kvito pasirašoma susitikimo vietose, bendrovės patalpose tai būna labai retai. Jeigu įmonės ofiso patalpose būna sumokami pinigai, tuomet įmonė išrašo klientui kasos pajamų orderį.Iš teismo posėdyje liudytoju apklausto R. B. parodymų nustatyta, kad UAB „Laiptų karalystė“, neturėdama kasos aparato, grynųjų pinigų priėmimo operacijos neatlieka. Buhalterė iš kompiuterio surašo kasos pajamų orderius iš kasos pinigų priėmimo kvitų. Tai yra fiziškai neįmanoma. Buvo pasiūlyta vadovui registruoti biurą adresu Romainių g. 69, kas suteiktų galimybę toje vietoje pakeitus išrašymo tvarką ir dirbant buhalterei išrašyti kasos pajamų orderį, tačiau įmonė registruota adresu Nemakščių g., tai šiuo atveju biuro patalpose išrašyti pinigų pajamų orderio negalima. Ūkio subjektas gali nenaudoti kasos aparato, jeigu savo įmonės patalpose nepriima grynų pinigų. Jis turi išrašyti kasos pajamų orderį, atiduoti kasos kvito šaknelę, kai vykdo prekybą. Ž. D. leido naudotis kasos pajamų orderiu be kasos aparatų.Taigi, byloje esantys duomenys patviritina, kad įmonės direktorius Ž. D. neužtikrino, kad bendrovės “Laiptų karalystė” veiklos vykdymo vietoje – Romainių g. 69, Kaune, kurioje už pagamintą produkciją klientams atsiskaitant grynais pinigais, iš prekybos gautoms pajamoms apskaityti būtų įrengtas ir naudojamas kasos aparatas.Dėl nuobaudos skyrimo.Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad Ž. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163³ str. 1 d., todėl yra baustinas.Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Duomenų apie Ž. D. administracines nuobaudas nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Ž. D. skirtinos minimalaus dydžio baudos, numatytos ATPK 41⁴ str. 3 d., 163³ str. 1 d., sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).