Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-170-278/2017 Teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01414-2016-9

2017 m. kovo 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) Z. P. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1730-266/2016 pagal pareiškėjos Z. P. pareiškimą skolininkui V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė Z. P. pareiškimu kreipėsi į teismą ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 431 straipsniu prašė teismo priteisti iš skolininko V. V. 928,28 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 5 Eur žyminį mokestį ir 50 Eur teisinės pagalbos išlaidaas.

2. Nurodė, kad reikalavimo faktinis pagrindas, kuriuo grindžia savo reikalavimą priteisti papildomas išlaidas vaiko išlaikymui yra tai, kad sūnaus išlaikymui buvo priteistas minimalus dydis. Papildomos nepilnamečio sūnaus išlaidos iki pilnametystės sudarė 1 856,56 Eur, todėl pusė sumos – 928,28 Eur priteistina iš skolininko. Be to, nurodė, jog buvo papildomų išlaidų gydymui ir transportui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės Z. P. pareiškimą skolininkui V. V. dėl papildomų išlaidų vaiko išlaikymui priteisimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.).

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas grindžiamas Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą bei Civilinio kodekso 3.192 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis tėvų pareigas išlaikyti nepilnametį vaiką. Darė išvadą, kad iš pareiškimo faktinio pagrindo matyti, jog papildomos 1 856,56 Eur išlaidos atsirado iki vaiko pilnametystės, nors vaiko vardas, pavardė, gimimo metai, asmens kodas, gyvenamoji vieta pareiškime nėra nurodyti. Iš faktinio reikalavimo pagrindo teismas sprendė, jog pareiškimo padavimo teismui dieną sūnus yra pilnametis, turintis civilinį subjektiškumą bei teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Teismas pažymėjo, jog Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko pagal pareiškime nurodytus kreditorės ir skolininko asmens duomenis, nėra duomenų apie priteistą išlaikymą vaikui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja Z. P. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

6. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino įstatymą, pažeidė materialinės teisės normas. Teigia, jog į teismą ji kreipėsi dėl skolos priteisimo supaprastinta tvarka, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 431 straipsniu. Įstatymas numato galimybę kreiptis į teismą, kai netinkamai vykdomas įstatymas dėl papildomų lėšų vaiko poreikiams. Civilinio proceso kodekso 431 straipsnio 2 dalis numato sąlygas, pagal kurias pareiškimai negali būti nagrinėjami, tačiau šioje dalyje nurodyti punktai nesudaro pagrindo jos ieškinį atmesti. Apeliantės teigimu, atsakovas vaiko tėvas V. V. beveik neprisidėjo prie vaiko V. V. išlaikymo. Papildomas išlaidas pagal kvitus, sąskaitas – faktūras patyrė būtent ji, todėl ieškove gali būti tik ji, kuriai ir padaryta žala.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Byloje nustatyta, kad kreditorė Z. P. kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti iš skolininko V. V. 928,28 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo įvykdymo, 5 Eur žyminį mokestį ir 50 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškime nurodytos papildomos 1 856,56 Eur išlaidos atsirado iki vaiko pilnametystės, nors vaiko vardas, pavardė, gimimo metai, asmens kodas, gyvenamoji vieta pareiškime nėra nurodyta, spręsdamas, kad pareiškimo padavimo teismui dieną Z. P. sūnus yra pilnametis, turintis civilinį subjektiškumą bei teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, be to, pagal pareiškime nurodytus kreditoriaus ir skolininko asmens duomenis, duomenų apie priteistą išlaikymą vaikui nėra, atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.). Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog įstatymas numato galimybę kreiptis į teismą, kai netinkamai vykdomas įstatymas dėl papildomų lėšų vaiko poreikiams ir dėl skolos priteisimo kreiptis supaprastinta tvarka.

10. Civilinio proceso kodekso XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

11. Pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 435 str. 2 ir 4 d.). Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį materialinį reikalavimą ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. Kaip minėta, CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.

12. Nagrinėjamu atveju pareiškime kreditorė Z. P. nurodė, kad sūnaus išlaikymo dydis buvo priteistas minimalus; papildomos nepilnamečio vaiko išlaidos iki pilnametystės sudarė 1 856,56 Eur, todėl pusė sumos 928,28 Eur priteistina iš skolininko. Atskirajame skunde apeliantė papildomai nurodo, jog atsakovas, vaiko tėvas, beveik neprisidėjo prie sūnaus V. V. išlaikymo; jos teigimu, papildomas išlaidas patvirtina kvitai, sąskaitos – faktūros ir šias išlaidas patyrė ji, o ne sūnus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškime dėl išlaidų iš V. V. priteisimo nėra aišku ar sūnui, kurio pavardė, vardas, asmens kodas nurodyti tik atskirajame skunde, buvo priteistas išlaikymas, kada ir dėl kokių priežasčių susidarė pareiškime nurodomos 1 856,56 Eur išlaidos sūnui, kuris šiuo metu jau yra pilnametis, tačiau šie pareiškimo trūkumai gali būti pašalinti nustačius terminą trūkumams pašalinti. Kaip minėta 11 punkte, pareiškimo priėmimo stadijoje teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo, todėl nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes ir ištirti įrodymus, kad būtų galima konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju reikalavimas akivaizdžiai (aiškiai, matomai) neapgrįstas. Pažymėtina, kad šie klausimai galėtų būti sprendžiamai tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkui yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo. Akivaizdu, kad skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suvaržytų kreditoriaus teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su piniginiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka, tai nepagrįstai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išlaidas ir pažeistų CPK 435 straipsnio 3 dalies nuostatas.

13.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui nebuvo pakankamo pagrindo vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalies nuostatomis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 str. 6 d.), todėl 2016-12-07 nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.