Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-01-12 · Byla Nr. A2.6.-364-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
A2.6.-364-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14542-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
F. G.
Advokatai
Julija Žukienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-364-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14542-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui F. G., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Julijai Žukienei, vertėjui Audriui Krušnai, išnagrinėjusi F. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. G. 2014 m. gruodžio 4 d., apie 3.30 val., Volungės g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 220 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas F. G. paaiškino pilnai pripažįstantis savo kaltę. Parodė įvykio naktį, t. y. 2014-12-04, grįžęs iš kelionės, buvo visai netoli namų. Važiavo Volungės g., gatvelė nedidelė, pakildamas į kalną, pamatė ant kelio stovintį taksi automobilį, kuris trukdė pravažiuoti. Jis pamirksėjo šviesomis, tačiau vairuotojas nereagavo. Privažiavo arčiau, pasižiūrėjo, kad yra tarpas pravažiavimui (iš šono stovėjo „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir važiavo į priekį. Važiuodamas pajuto, kad galine dešine automobilio dalimi kliudė „Ford Focus“. Jis išlipo, pašvietė turėtu žibintuvėliu, bet ženklių apgadinimų nepastebėjo. Matė, kad ant „Ford Focus“ galinio bamperio yra kažkokie įbrėžimai. Ant savo automobilio taip pat matė įbrėžimus, tačiau labai nesigilino, nes buvo tamsu, automobilis purvinas. Tuomet priėjo prie taksi vairuotojo, paklausė, kam šis stovi ant kelio ir trukdo pravažiuoti, tačiau šis jam atrėžė, kad jis yra senas ir nemoka važiuoti. Abu apsibarė, tuomet, matyt, pamatęs kilusį konfliktą, iš namo laiptinės išėjo taksi keleivis, kurį taksistas ir buvo parvežęs. Jie susibarė. Jis buvo susijaudinęs, pajuto, kad blogai su širdimi. Turi rimtų kardiologinių problemų, jam įdėtas širdies stimuliatorius. Kadangi buvo visai šalia namų, nuėjo į namus išgerti vaistų. Suprato, kad padarė eismo įvykį, tačiau dėl sveikatos būsenos nusprendė iš pradžių nueiti namo, išgerti tabletes, pagulėti, o tuomet ateiti atgal. Be to, nuvažiavo visai netoli, prie savo namo, automobilį pastatė matomoje vietoje, taip pat pabrėžė tą aplinkybę, kad automobilis, kurį jis apgadino, buvo jo kaimyno, dėl ko žinojo, kur ryte gali jo ieškoti, susitiks ir viską išsiaiškins. Iš pačio ryto išėjo į lauką, iš pradžių norėjo apžiūrėti „Ford Focus“, tačiau automobilio jau nebebuvo. Matyt, kaimynas jau buvo išvažiavęs į darbą. Tada grįžo prie savo automobilio ir pamatė lapelį su nurodymu atvykti į policijos įstaigą. Labai gailisi dėl kilusio įvykio. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemonę, kuri yra puse jo gyvenimo. Neturėdamas tokios teisės, tiek jis, tiek jo sutuoktinė prarastų darbus, dėl ko finansinė padėtis taptų sudėtinga, be automobilio gyvenimas ženkliai pablogėtų (b. l. 46-47).

F. G. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio F. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-22820843-14 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. F. G. kaltę įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. M. 2014-12-04 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2014-12-04, apie 3.50 val., atvyko į įvykio vietą, Volungės g. 9, kur buvo apgadintas automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadinimus padarė automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Liudininkas E. G. paaiškino, kad vairuoja taksi automobilį ir atvažiavęs į minėtą kiemą sustojo išleisti keleivio, iš paskos atvažiavo automobilis. E. G. parodė, kad po kelių minučių išvažiuos. Automobilis „Toyota“ pradėjo apvažinėti ir kliudė automobilį „Ford“, po ko išlipęs „Toyota“ vairuotojas priėjo prie E. G. ir grasino, tada atsisėdo į automobilį ir išvažiavo (b. l. 4). A. K. 2014-12-04 paaiškinimo duomenimis, jis 2014-12-03 paliko automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namų Volungės g. 9-72. Kitą rytą ant automobilio rado kvietimą atvykti į Kelių policiją, automobilio galinis bamperis ir sparnas buvo apgadinti kito automobilio. Pats įvykio nematė (b. l. 8). T. A. 2014-12-04 paaiškinimo duomenimis, jį taksi parvežė namo, lipant iš automobilio pamatė, kad važiuoja kitas automobilis „Toyota“ (toje vietoje labai mažai vietos), kuris bandė pravažiuoti. Pravažiuodamas „signalino“ ir piktai grūmojo pirštu. Paskui „Toyota“ vairuotojas išlipo iš automobilio ir, pasišviesdamas prožektoriumi, apžiūrinėjo savo ir kito automobilio – „Ford Focus“ galą. Paskui „Toyota“ vairuojas užsipuolė taksi vairuotoją, garsiai rėkė, keikėsi, kad taksi vairuotojas jam sukėlė eismo įvykį. Jis (T. A.) pamatė, kad „Ford“ bamperis yra nubrozdintas, pats „Toyota“ vairuotojas sakė, kad sukėlė eismo įvykį, apibraižė kitą automobilį ir dėl to kaltino taksi. Taksi vairuotojas iškvietė policiją, „Toyota“ vairuotojas padarė kelias nuotraukas, įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo (b. l. 10). E. G. paaiškinimo duomenimis, 2014-12-04, apie 3.20 val., jis atvežė klientą į Volungės g. 9, sustojo, neišjungęs variklio pildė kuponą. Tada pamatė, kad į kalną kylą „Toyota“ automobilis, jis sustojo, piktai pažiūrėjo ir nuvažiavo toliau, kliudė šalia stovintį automobilį „Ford“, pavažiavo apie 20 – 30 m ir sustojo. Iš automobilio išlipo apie 50-60 metų vyras, pradėjo ant jo, t. y. E. G., rėkti, kad jis kaltas jog kliudė „Ford“ automobilį. „Toyota“ vairuotojas pradėjo fotografuoti jo, t. y. E. G., automobilį, po to nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo (b. l. 12). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta įvykio vieta – Volungės g. 9, Vilnius, ir automobilių apgadinimai – automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis (b. l. 6-7).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad F. G., vairuodamas automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi ši transporto priemonė F. G. priklauso nuosavybės teise ir nelaikytina svetimu turtu.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančias aplinkybes - prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), į tai, kad nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinama F. G. asmenybė (69 metų amžiaus, nustatytas neįgalumas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus F. G. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad F. G. padarytas eismo įvykis nesukėlė ženklių pasekmių, automobilio „Ford Focus“ apgadinimai nėra esminiai (padaryti nubrozdinimai). Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Eismo įvykis padarytas netoli pažeidėjo namų, pastarasis automobilį pastatė netoliese. Taip pat neatmestina, kad sukeltas eismo įvykis, įvertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių bei pastarajam nustatytus širdies sutrikimus, ką patvirtina objektyvūs bylos duomenys (b. l. 34-35), išties galėjo turėti įtakos jo būsenai. Byloje nustatytos dvi F. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybė – jis yra sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 10 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, pastarojo asmenybė vertinama kaip teigiama (praeityje administracine tvarka baustas vieną kartą, jam paskirtą baudą sumokėjo iš karto, nuobauda nebegaliojanti, darbe apibūdinamas itin teigiamai), atsižvelgiama į tai, kad F. G. neterminuotam laikotarpiui nustatytas neįgalumas.

Tad teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį F. G. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos jam neskirti. Be to, teismas mano esant tikslinga skirti mažesnę baudą, nei numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir paskirti F. G. šešių šimtų eurų dydžio baudą. Teismo įsitikinimu, tokia bausme bus pilnai pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 33 straipsniu,

nutaria:

F. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam dvidešimt aštuonių (28) eurų dydžio baudą.

F. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam šešių šimtų (600) eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, F. G. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – šešių šimtų (600) eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė