Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atmestas A. K. skundas dėl 2007 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. rugsėjo 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto su žmona H. K. metu, grasindamas ir pargriaudamas ant grindų, smaugdamas ir daužydamas jos galvą į grindis, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip sudarydamas pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nukentėjusiąją nužudyti.

Taip pat A. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. lapkričio 20 d., apie 17.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini)., garaže konflikto su žmona H. K. metu tyčia dūrė jai užaštrintu atsuktuvo galu septynis kartus į įvairias kūno vietas. Nuo krūtinės ir nugaros sužalojimų, atsiradus komplikacijoms, H. K. mirė.

2007-10-02 Generalinėje R. B. gautas nuteistojo A. K. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

Generalinio prokuroro 2007-10-29 nutarimu buvo atsisakyta atnaujinti A. K. baudžiamąją bylą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis nepateikė naujų duomenų, kurie nebuvo žinomi ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme.

2007-11-08 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. K. skundas dėl 2007-10-29 Generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo nutartyje esančiomis išvadomis, kad nuteistojo A. K. skunde nurodytos aplinkybės žinomos teismams ir buvo išsamiai ištirtos, todėl jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis.

Byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama tik tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatomi faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios. BPK 447 str. 3 d. nurodyta, kad prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 444 str. numatytų aplinkybių, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis šio kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Nuteistasis skunde teigia, kad žmonos Druskininkų viešbutyje nemušė, iš jo H. K. išėjo sveika ir be jokių sumušimo požymių. Jis nežino, kokiomis aplinkybėmis žmonai buvo padaryti sužalojimai. Žmona H. K. galėjo jį apkalbėti. A. K. mano, kad jo nurodyti faktai yra nepatikrinti - neapklaustas liudytojas R. B. ir kiti viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, o visi įrodymai įvertinti tik kaltinimo naudai.

Apeliacinis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytomis išvadomis, kad H. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo bei grasinimo nužudyti aplinkybės yra ištirtos pakankamai išsamiai, o A. K. parodymai, jog jis Druskininkuose nesutrikdė H. K. sveikatos, yra paneigti byloje surinktais ir skundžiamoje nutartyje išvardintais ir aptartais duomenimis. Pažymėtina, kad iš tikrųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu A. K. skunde nurodytas taksi vairuotojas R. B. bei kiti viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nebuvo apklausti. Tačiau iš bylos medžiagos ir nužudytosios H. K. parodymų matyti, kad iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ po kivirčo su vyru (nuteistuoju) ji išvyko taksi automobiliu. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teismui pateiktoje medžiagoje esančios UAB „Paieškos biuras“ pažymos matyti, kad Druskininkų viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, galėję dirbti 2004-09-25 dieną viešbutyje, negalėjo prisiminti atvejo, kad 2004 m. jų darbo metu būtų vykęs šeimos konfliktas, kurio metu būtų sužalota moteris. Viešbučio direktorė A. M. taip pat nieko nėra girdėjusi apie tokį atvejį. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad taksi vairuotojas R. B. nurodė, kad jis iš tikrųjų vežė moterį iš Druskininkų į Vilniaus rajoną, moteris paaiškino, kad susipyko su vyru, todėl išvažiavo namo, o vyras liko viešbutyje. Moters sumušimo žymių nematė, bendraujant moteris nebuvo susinervinusi, apie sumušimą nepasakojo, kūno sužalojimų ant veido nebuvo. Tokiu būdu nė vienas iš nurodytų asmenų apie įvykį nieko negalėjo pasakyti, todėl jų nurodytos aplinkybės neprieštarauja byloje esantiems duomenims, nes jie nepaneigia nei byloje esančių kitų įrodymų visuma nustatyto konflikto Druskininkų viešbutyje tarp A. K. ir H. K. fakto, nei nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo bei grasinimo nužudyti. Atvirkščiai, iš R. B. nurodytų aplinkybių matyti, kad jis tikrai 2004 m. rugsėjo mėnesį naktį vežė moterį iš Druskininkų į Vilniaus rajoną ir ji jam nurodė apie konfliktą su vyru, kuris pasiliko viešbutyje. Atsižvelgiant į visa tai, A. K. nurodomos aplinkybės negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis, kadangi nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos metu, taip pat ir kasacinėje instancijoje nepripažino to fakto, kad Druskininkų viešbutyje nežymiai sužalojo savo žmonos H. K. sveikatą ir grasino ją nužudyti. Dėl šių priežasčių minėtų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismuose buvo išsamiai ištirtos ir išvadas teismai padarė remdamiesi byloje esančių įrodymų visuma, o ne vien tik H. K. ir jos giminaičių parodymais. Kitaip vertinti šias aplinkybės nėra jokio pagrindo. Nors nuteistojo A. K. nurodyti asmenys ir nebuvo žinomi ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, tačiau šių asmenų - taksi vairuotojo R. B. ir viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų po įvykio praėjus beveik trejiems metams nurodytos aplinkybės nei paneigia, nei patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, todėl šias aplinkybes vertinti kaip naujai paaiškėjusias nėra jokio pagrindo. Teismų išvados yra pagrįstos konkrečiais įrodymais, dėl kurių leistinumo ir liečiamumo kasacinės instancijos teisėjų kolegijai nekilo abejonių. Teismai visus bylos įrodymus išanalizavo ir įvertino visų bylos aplinkybių kontekste, savo sprendimus pagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Nėra jokio pagrindo teigti, kad tiek ikiteisminis bylos tyrimas, tiek teisminis nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismuose buvo atliktas neišsamiai bei neobjektyviai, o įrodymai įvertinti vien kaltinimo aspektu. Būtent nuteistasis A. K. bylos aplinkybes bei įrodymus traktuoja savaip, sau naudinga linkme. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. nuostatos, kad kaltinamasis turi teisę pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir galimybę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams, nepažeistos. Nuteistojo skundo teiginiai, kad buvo grubiai pažeistos jo teisės, teisingumo ir rungimosi principai, įtvirtinti BPK 7 straipsnyje, bei nekaltumo principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, yra deklaratyvūs. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog aukščiau nurodyti principai buvo pažeisti. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.