Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų Virginija Breskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo A. I. pareiškimą, suinteresuoti asmenys T. I., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

5. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. V. I., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos biure. Pareiškėjas A. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusios J. V. I., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. I., gimusio (duomenys neskelbtini), įstatyminis įpėdinis ir pirmos eilės paveldėtojas. Testamentų registro duomenimis, J. V. I. vardu nėra įregistruotų testamentų, palikimo priėmimo ir atsisakymo priimti palikimą faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, G. I. ir J. V. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 20 d. sudarytu testamentu G. I. ½ dalį minėto buto po savo mirties paliko suinteresuotam asmeniui T. I., o visą kitą turtą – pareiškėjui A. I.. Testamentų registro duomenimis, pagal 2025 m. sausio 20 d. sudarytą ir notaro patvirtintą testamentą palikėjo G. I., kurio paskutinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė A. I. ir T. I., palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2025 m. gegužės 22 d.

7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių.

8. Byloje pateikti rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad G. I., mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinės gyvenamosios vietos adresas buvo (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, šis butas G. I. ir J. V. I. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini) mirus J. V. I., G. I. iki mirties liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, mokėjo mokesčius už tiektą elektrą, vandenį bei kitas paslaugas nurodytu adresu. Tai reiškia, kad palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos J. V. I. turto savininku faktiškai valdydamas jį po palikėjos mirties. Atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, esančius byloje, į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, teismas laiko įrodytu, kad miręs pareiškėjo tėvas G. I. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo.

9. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. I. per įstatyme nustatytą terminą atliko veiksmus, kurie patvirtina palikimo priėmimo nuosavybėn faktą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

10. Pareiškėjas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-04576 yra atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteisiamos ir padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. I., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po J. V. I., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą įstatymo nustatytu terminu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.