Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-92-963/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-13
Bylos Nr.
1-92-963/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55636-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
R. F., E. J., A. I., T. L.
Nukentėjusysis
A. G., K. K., R. D.
Kategorijos
  • 1.2.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-92-963/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55636-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.1.8.10.3.; 2.1.15.3.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 13 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Violetai Žalienei, Vaivai Virkutytei, Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,kaltinamajam R. F. (R. F.),kaltinamajam E. J.,kaltinamajam A. I.,kaltinamajam T. L.,nukentėjusiajam A. G. (A. G.),nukentėjusiajai K. K.,nukentėjusiajai R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. F. (R. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Klaipėdos m. sav., faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, devynių klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlių valytoju, teistas:

1) 2008. m rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos (toliau-BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti mokytis arba dirbti, 6 mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. 2009 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

2) 2010 m. sausio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvė atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalim, 3 dalimi 2010 m. sausio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams;

Žemesnės instancijos teismas

3) 2010 m. balandžio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalim, 4 dalimi paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi 2010 m. balandžio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. sausio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams;

4) 2010 m. balandžio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 264 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) 2010 m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi 2010 m. sausio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. 2010 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2010 m. balandžio 20 d., 2010 m. balandžio 28 d. ir 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams. 2015 m. balandžio 24 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos;

6) 2017 m. vasario 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu,11 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per šį laikotarpį neturėti, nenaudoti ir neįsigyti psichotropinių ar narkotinių medžiagų, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlių valytoju, teistas:

1) 2012 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui;

2) 2013 m. balandžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinus su 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, taikant BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2013 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 64 straipsniu subendrinus su 2013 m. balandžio 8 d., 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiais, paskirta bausmė 1 metai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs;

4) 2016 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei gydytis nuo alkoholizmo, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2005 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti mokslą bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val. 2006 m. balandžio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi 2005 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Išnagrinėjęs bylą teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. F. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

R. F. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu visuomenės priimtų moralės normų nesilaikymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: veikdamas bendrininkų grupėje su A. I., E. J., T. L. 2015 m. spalio 4 d. apie 2.00 val. viešoje vietoje – prie įėjimo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, K. K. paprašius leisti praeiti, elgdamasis neadekvačiai konfliktiškai, K. K. ir R. D. pavadino įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais bei tyčia kliudęs petimi K. K. ją pastūmė, o A. G. pareikalavus atsiprašyti merginų, A. I. smogus A. G. į galvą, jis kumščiu smogė A. G. į galvą, po ko, veikdamas bendrai su A. I., E. J., T. L. kumščiais ne mažiau penkiolikos kartų smogė A. G. į viršutinę kūno dalį, į galvą, o nukentėjusiajam nukritus ant pilvo, veikdamas bendrai su A. I., E. J., T. L. ne mažiau penkiolikos kartų kojomis smogė A. G. į nugarą, galvą, veidą, po ko nukentėjusiajam atsistojus jis- kumščiu du-tris kartus smogė A. G. į veidą, o nukentėjusiajam nukritus ant nugaros bei susitrenkus galvą, jis veikdamas bendrai su A. I., E. J., T. L. kojomis ne mažiau penkiolikos kartų smogė A. G. į vairias kūno vietas, į galvą, o R. D. bandant ginti A. G., jis kumščiu po vieną kartą smogė pastarajai į veidą, dešinį šoną, į pilvą, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. K. K. iškvietus policijos pareigūnus, jis kumščiu vieną kartą smogė pastarajai į galvą, kas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei smogė į K. K. rankoje laikomą mobilųjį telefoną „iPhone6“, ko pasėkoje telefonas, 200 Eur vertės, iškrito ir sudužo. Tokiu būdu bendrais veiksmais padarė A. G. galvos sumušimą su odos nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje, virš ausies, kraujosruvomis lūpų gleivinėje iš kairės su muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus kryžkaulio projekcijoje, virš dešiniosios girnelės su poodine kraujosruva žemiau dešiniosios girnelės, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, laterialiau kairiosios girnelės bei kairės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis E. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: E. J. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu visuomenės priimtų moralės normų nesilaikymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: veikdamas bendrininkų grupėje su A. I., T. L., R. F., 2015 m. spalio 4 d. apie 2.00 val. viešoje vietoje – prie įėjimo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra K. K. paprašius leisti praeiti, R. F. elgiantis neadekvačiai konfliktiškai, K. K. ir R. D. pavadinus įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais bei tyčia kliudžius petimi K. K. ir ją pastūmus, o A. G. pareikalavus atsiprašyti merginų, A. I. smogus A. G. į galvą, po to ir R. F. kumščiu smogus A. G. į galvą, jis - E. J., veikdamas bendrai su A. I., T. L., R. F., kumščiais ne mažiau penkiolikos kartų smogė A. G. į viršutinę kūno dalį, į galvą, o nukentėjusiajam nukritus ant pilvo, veikdamas bendrai ne mažiau 15 kartų kojomis smogė A. G. į nugarą, galvą, veidą, po ko nukentėjusiajam atsistojus, R. F. kumščiu du-tris kartus smogus A. G. į veidą ir nukentėjusiajam nukritus ant nugaros bei susitrenkus galvą, jis- E. J. kartu su A. I., T. L., R. F. kojomis ne mažiau penkiolikos kartų smogė A. G. į vairias kūno vietas, į galvą. Tokiu būdu bendrais veiksmais padarė A. G. galvos sumušimą su odos nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje, virš ausies, kraujosruvomis lūpų gleivinėje iš kairės su muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus kryžkaulio projekcijoje, virš dešiniosios girnelės su poodine kraujosruva žemiau dešiniosios girnelės, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, lateraliau kairiosios girnelės bei kairės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis A. I. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: A. I. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu visuomenės priimtų moralės normų nesilaikymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: veikdamas bendrininkų grupėje su E. J., T. L., R. F., 2015 m. spalio 4 d. apie 2.00 val. viešoje vietoje – prie įėjimo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra K. K. paprašius leisti praeiti, R. F. elgiantis neadekvačiai konfliktiškai, K. K. ir R. D. pavadinus įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais bei tyčia kliudžius petimi K. K. ir ją pastūmus, o A. G. pareikalavus atsiprašyti merginų, jis - A. I. smogė A. G. į galvą, po to R. F. kumščiu smogus A. G. į galvą, jis - A. I., veikdamas bendrai su E. J., T. L., R. F., kumščiais ne mažiau penkiolikos kartų smogė A. G. į viršutinę kūno dalį, į galvą, o nukentėjusiajam nukritus ant pilvo, veikdamas bendrai ne mažiau penkiolikos kartų kojomis smogė A. G. į nugarą, galvą, veidą, po ko nukentėjusiajam atsistojus, R. F. kumščiais du-tris kartus smogus A. G. į veidą ir nukentėjusiajam nukritus ant nugaros bei susitrenkus galvą, jis- A. I. bendrai su E. J., T. L., R. F. kojomis ne mažiau penkiolikos kartų smogė A. G. į vairias kūno vietas, galvą. Tokiu būdu bendrais veiksmais padarė A. G. galvos sumušimą su odos nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje, virš ausies, kraujosruvomis lūpų gleivinėje iš kairės su muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus kryžkaulio projekcijoje, virš dešiniosios girnelės su poodine kraujosruva žemiau dešiniosios girnelės, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, lateraliau kairiosios girnelės bei kairės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis T. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: T. L. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu visuomenės priimtų moralės normų nesilaikymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: veikdamas bendrininkų grupėje su A. I., E. J., R. F., 2015 m. spalio 4 d. apie 2.00 val. viešoje vietoje – prie įėjimo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra K. K. paprašius leisti praeiti, R. F. elgiantis neadekvačiai konfliktiškai, K. K. ir R. D. pavadinus įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais bei tyčia kliudžius petimi K. K. ir ją pastūmus, o A. G. pareikalavus atsiprašyti merginų, A. I. smogus A. G. į galvą, po to ir R. F. kumščiu smogus A. G. į galvą, jis - T. L., veikdamas bendrai su A. I., E. J., R. F., kumščiais ne mažiau penkiolikos kartų smogė A. G. į viršutinę kūno dalį, į galvą, o nukentėjusiajam nukritus ant pilvo, veikdamas bendrai ne mažiau penkiolikos kartų kojomis smogė A. G. į nugarą, galvą, veidą, po ko nukentėjusiajam atsistojus ir R. F. kumščiu du-tris kartus smogus A. G. į veidą ir nukentėjusiajam nukritus ant nugaros bei susitrenkus galvą, jis - T. L. bendrai su A. I., E. J., R. F. kojomis ne mažiau penkiolikos kartų smogė A. G. į vairias kūno vietas, į galvą. Tokiu būdu bendrais veiksmais padarė A. G. galvos sumušimą su odos nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje, virš ausies, kraujosruvomis lūpų gleivinėje iš kairės su muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus kryžkaulio projekcijoje, virš dešiniosios girnelės su poodine kraujosruva žemiau dešiniosios girnelės, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, laterialiau kairiosios girnelės bei kairės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis R. F. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad A. G. trenkė 2-3 kartus, bet nesutiko su nukentėjusiojo parodymais. Paaiškino, kad ne tik jis, bet ir A. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. A. G. juos provokavo. Paaiškino, kad jis su draugais šventė gimtadienį ir pritrūkę gėrimų jie, t.y. jis, E. J., A. I. ir T. L., nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę nusipirkti dar alaus. Į parduotuvę užėjo E. J. su A. I., o jis stovėjo už jų, T. L. kieme rūkė. Išeidamas iš parduotuvės, jis pamatė, kad T. L. kalba su A. G., šalia kurio stovėjo K. K. ir R. D., nors gal viena mergina buvo įėjusi į parduotuvę. Jis, atsistojęs ant laiptukų, gindamas T. L. paklausė „Kas yra?“, kilo konfliktas. Nesuprato, ar A. G. trenkė jam koja ar ranka į smakrą, žymių nebuvo, jis į medikus nesikreipė. Nurodė, kad pirmas trenkė A. G.. Kai jis atsikėlė nuo žemės, pamatė mušamą A. G.. Jis atsikėlė, pribėgo prie A. G., kuris buvo prie tvorelės iš krūmų kitoje gatvės pusėje, ir du ar tris kartus trenkė jam į pakaušį, atsilygindamas A. G. už tai, kad smogė jam į smakrą. Tuo metu atvažiavo pareigūnai, jis bandė kalbėti su A. G. gražiuoju, bet merginos pradėjo rėkti, kad parašys pareiškimą. Nurodė, kad matė kaip A. G. mušė kiti žmonės, kurių negali nurodyti, nes buvo daug žmonių, jis tiksliai jų nematė. Pareigūnai kitų žmonių neapklausė, nes merginos parodė į juos, gal norėjo pasipelnyti iš jų. Pripažįsta, kad trenkė tik A. G. du ar tris kartus, gulinčio nukentėjusiojo nespardė, pažymėjo, kad pats gulėjo ant žemės. K. K. smūgių nesudavė. Jokių įžeidžiančių žodžių merginoms jis nesakė. Su K. K. civiliniu ieškiniu dėl telefono ir su A. G. civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka.

Kaltinamasis E. J. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad sutinka su tuo, kad buvo girtas viešoje vietoje, su viešosios tvarkos pažeidimu sutinka, tačiau nesutiko su tuo, kad sužalojo žmogų. Paaiškino, kad tą dieną gėrė, nuėjo nusipirkti dar alkoholio. Iš parduotuvės pirmas į lauką išėjo T. L., po to išėjo R. F. ir paskutiniai išėjo jis ir A. I.. Nurodė, kad įvykio metu jis buvo parduotuvėje. Jis pats nesimušė, A. G. gulinčio nespardė, jokių veiksmų A. G. nedarė. Tiksliai viską atsimena. Kai išėjo į lauką, pamatė, kad T. L. ir R. F. ginčijasi su A. G. ir merginomis, jokių muštynių nematė. Mano, kad policija juos išvežė, nes visi buvo girti. Su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka, nes suma yra per didelė. Prašo skirti mažesnę bausmę. Paaiškino, kad kol vyko ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas, jis negalėjo išvykti į užsienį dirbti. Pažymėjo, kad augina du vaikus, dirba vienas. Gailisi dėl įvykio.

Kaltinamasis A. I. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Pripažino kaltę dėl muštynių, bet ne dėl visų smūgių. Pripažino, kad sudavė porą kartų gulinčiam A. G. rankomis, bet kojomis nespardė. Paaiškino, kad jis ėjo į naktinę parduotuvę su E. J., už jų ėjo R. F., T. L. pasiliko rūkyti. A. G. pradėjo tyčiotis iš T. L., tai išgirdo R. F. ir tada R. su A. G. susiginčijo. Patikslino, kad paties fakto, kaip A. G. tyčiojosi iš T., jis nematė. Išgirdęs triukšmą, jis su E. J. išbėgo į kiemą ir pamatė, kad kilo ginčas, prasidėjo grumtynės, konfliktas vidury gatvės. R. F. ir A. G. buvo nukritę. Jis, pribėgo ir gindamas draugą trenkė du kartus A. G., o po to ėmė skirti besigrumiančius. Nematė, ar A. G. trenkė R. F.. Tada atvažiavo pareigūnai ir juos sulaikė, nes jie viešoje vietoje triukšmavo. Neprisimena, kaip atrodė nukentėjusieji, kiek buvo žmonių. Nurodė, kad gali daug ko neprisiminti. Su nukentėjusiųjų A. G. ir K. K. pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Gailisi dėl įvykio.

Kaltinamasis T. L. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Prisipažino, kad buvo girtas viešoje vietoje. Nepripažino, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nurodė, kad nesudavė smūgių. Paaiškino, kad jie ėjo į naktinę parduotuvę keturiese, ten gėrė, jis išėjo parūkyti, tada atėjo A. G. su merginomis. Jiems nepatiko jo akiniai, pradėjo tyčiotis, išvadino jį „ačkariku“. Viena mergina įėjo į parduotuvę. Tada R. F. išėjo į kiemą ir gynė jį žodžiu, R. F. pradėjo stumdytis su A. G.. A. G. trenkė R. F. į galvą iš rankos ir nuėjo tolyn. R. F. nukrito, iš karto atsistojo ir trenkė pora kartų atgal į veidą A. G.. A. G. nukrito. Paskui E. J. su A. I. išėjo iš parduotuvės ir ėmė juos skirti. Merginos tuo metu buvo parduotuvėje. Jis nieko nedarė ir kiti draugai nieko nedarė A. G., tik skyrė besimušančius. Smūgių daugiau niekas nesudavė. Nematė, ar dalyvavo kiti asmenys. Pažymėjo, kad buvo pašalinių asmenų, bet nematė, ar jie davė smūgius. Su nukentėjusiųjų A. G. ir K. K. pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Gailisi dėl įvykio, prašo skirti švelnesnę bausmę.

Nukentėjusioji K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tą naktį ėjo į parduotuvę ji, R. D. ir A. G. nusipirkti dar alkoholio. R. D. ir A. G. buvo išgėrę, o ji buvo blaivi. R. F. stovėjo prie durų, ji norėjo praeiti, o jis nepraleido jos ir pastūmė ją, prieš tai išvadinęs ją ir R. D. negražiai. A. G. paprašė atsiprašyti. R. F. trenkė A. G. ir visi supuolė. Pradėjo mušti A. G., parvertė ir spardė kojomis. Ji bandė juos išskirti, patraukti A. G. nuo jų, tuo metu R. F. jai trenkė vieną kartą į galvą, tada ji telefonu kvietė policiją ir tuo metu jis trenkė antrą kartą per rankas, tada iškrito ir sudužo jos telefonas, kurį ji už 200,00 eurų neseniai buvo įsigijusi. Parodė, kad buvo dar vienas jų draugas, kuris nesimušė ir bandė juos išskirti. Matė, kad R. D. trenkė į pilvą, nes R. D. taip pat skyrė besimušančius, kuris trenkė nematė. Pašalinių žmonių nebuvo. Parodė, kad konfliktas įvyko prie laiptų, nusitęsė iki gatvės, tada vėl tęsėsi prie parduotuvės. R. F. prašė taikytis, kai atvyko policija. Pažymėjo, kad A. G. niekada nėra sakęs tokio žodžio kaip „ačkarikas“, jis tokio žodžio net nežino. Jis yra jos draugas, jie kartu gyvena. Nurodė, kad A. G. veidas buvo ištinęs, lūpa praskelta, ausis mėlyna. Kitą dieną kreipėsi medicinos įstaigą. Palaiko savo civilinį ieškinį dėl telefono.

Nukentėjusysis A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pusę dviejų nakties jis, K. K. ir R. D. ėjo į parduotuvę. Jis stovėjo prie parduotuvės, rūkė, o merginos nuėjo į parduotuvę. Šalia stovėjo kita kompanija. R. F. buvo su šortais ir šlepetėmis. T. L. buvo šalia R. F.. Priešais stovėjo E. J. su juoda striuke ir A. I. su balta kepure. Visi buvo gerai nusiteikę, visi kartu bendravo, jis sužinojo, kad jie švenčia gimtadienį. R. F. stovėjo prie įėjimo į parduotuvę, kai K. K. ėjo iš parduotuvės, R. F. davė iš alkūnės jai. K. K. iš rankų iškrito gėrimai. R. F. pasakė: „kurvos, nachui eikite iš čia“. Jis paprašė R. F. atsiprašyti jo draugių ir tuo metu jis gavo smūgį, spyrį į veidą. Įtarė, kad pirmą smūgį sudavė A. I.. Jis nukrito, K. K. šaukė. R. F. pribėgo prie K. K. ir trenkė jai. Nematė, ar kas trenkė R. D.. Tada jį mušė visi keturi, gavo 10-15 smūgių kojomis, jį spardė, o jis gulėjo, bandė atsikelti, atsiklaupė, o tada atsistojo, tada gavo smūgių ir rankomis. Kai jis stovėjo, jį mušė kumščiais, o kai buvo nukritęs – spardė kojomis. Su jais buvo dar vienas vaikinas, kuris traukė juos nuo jo. Tam vaikinui pretenzijų nereiškė, nes jis nemušė. Iš parduotuvės niekas daugiau nebuvo išėjęs. Pašalinių gal buvo, bet jie stovėjo toliau. Muštynės truko apie 5 minutes. Atvažiavo pareigūnai. R. F. prašė nerašyti pareiškimo. Jis kitą dieną nuvažiavo į ligoninę, ten prabuvo septynias valandas, jam susiuvo lūpą, ausį ir išleido namo. Dvi savaites valgė tik košes ir jogurtą, viską labai skaudėjo dvi savaites, gydėsi namuose. Tuo metu nedirbo. Pirmą savaitę negalėjo išeiti į lauką. Po įvykio bijo visur vaikščioti į parduotuves, nebepasitiki žmonėmis. Raminančių vaistų negėrė. Palaikė savo civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad vyko muštynės. Ją ir K. K. pavadino storomis. Nuo to prasidėjo incidentas. A. G. paprašė atsiprašyti ir prasidėjo muštynės, kurios įvyko prie naktinės parduotuvės išeinant. Iš parduotuvės išėjo A. G. pirmas, o iš paskos išėjo ji su K. K.. Joms išeinant kažkas pasakė, kad jos storos, nepratelpa, užstojo kelią ir nepraleido jų. A. G. jas užstojo. Negirdėjo, kad A. G. vartotų įžeidinėjimus. Įvyko muštynės. Pirmas trenkė žemesnis vaikinas, t. y. R. F., kuris jas įžeidinėjo, jis trenkė A. G. į veidą labai daug kartų. Pradžioje mušėsi prie parduotuvės, po to – kitoje gatvės pusėje. Neatsimena, ar tik jų kompanija mušėsi. Ji bėgo ginti A. G., nes jį užpuolė visi keturi. Traukė nuo A. G. vaikinus, stūmė juos. Kai A. G. gulėjo, tai jie spyrė jam, jeigu jis stovėjo, tai mušė jį kumščiais. Mušė keturiese ar trise, bet žmonių buvo daugiau. Tų vaikinų buvo 4-5, bet ne visi mušė A. G.. Ji taip pat gavo porą smūgių į krūtinę ir į pilvą, bet neatsimena, kas jai sudavė. Skaudėjo, bet žymių neliko. Norėjo suduoti jai ir į veidą, bet nepataikė. Policija sulaikė būtent tuos vaikinus, kurie mušė A. G., ji tiksliai juos nurodė. Parodė, kad ikiteisminio metu jos duoti parodymai buvo tikslesni. K. K. turėjo telefoną, kuris po įvykio buvo sudaužytas, nors iki įvykio telefoną buvo sveikas. Ji į policiją nevažiavo, nes namuose turėjo svečių, kurių negalėjo palikti. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas policijos pareigūnas D. K. (D. K.) teismo posėdžio metu parodė, kad jie į įvykio vietą atvažiavo po įvykio. Pačių muštynių nematė. Parodė, kad jis iš karto po įvykio surašė tarnybinį pranešimą, kuris yra tikslus, patvirtina jį. Atvykę į įvykio vietą, jie priėjo prie asmenų, vaikinai ir merginos buvo neblaivūs. Kiek prisimena, konfliktas kilo dėl merginos, kažkas kažką gynė. Neprisimena, ar liudytojai buvo. Niekas iš nurodytų asmenų neneigė, kad konfliktavo. Kiek sugebėjo vietoje išsiaiškinti, kiek galėjo apklausti, taip ir buvo. Nukentėjusysis nurodė, kad visi keturi mušė, todėl visus ir sulaikė. Paaiškino, kad jie negali iš karto paimti vaizdo įrašo iš parduotuvės, jį galima paimti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas ir yra oficialus užklausimas.

Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo naktiniame bare. Pamena agresyvų vaikiną, t. y. A. G. ir dvi merginas. A. G. buvo labai girtas, merginos taip pat buvo neblaivios. Kas vyko lauke ji nematė. Taip pat nematė, kas vyko prie durų. Kartais gali girdėti, nes muzika groja negarsiai. Pamena, kad kaltinamieji gėrė alų, išėjo parūkyti. Įėjo labai girtas A. G.. Išeidamos merginos kažką sakė, A. G. išėjo labai agresyvus, kaltinamieji tuo metu rūkė. A. G. kažką labai negražiai sakė kaltinamiesiems. Ji paprašė išeiti, nekelti konflikto. Kaltinamieji rūkė lauke prie durų, bet ji jų nematė. Po to išeidinėjo dvi merginos ir vaikinas. Tada ji išgirdo merginų klyksmą. Konflikto negirdėjo. Pažymėjo, kad bare yra vaizdo stebėjimas, bet įrašas nedaromas. Stebimas baro įėjimas, durys. Vaizdas lauke nestebimas. Ji policijos pareigūnų nematė, tik toli nuo baro matė kelis policijos ekipažus. Pažymėjo, kad baro teritorijoje nieko neįvyko, todėl ji nekvietė policijos, kai nukentėjusioji K. K. įbėgo į barą ir šaukdama prašė iškviesti policiją.

Iš 2015 spalio 7 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas A. G. parodė, kad 2015 m. spalio 4 d. apie 2.00 val. jis kartu su drauge K. K. ir jos drauge R. D. užėjo į naktinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirkti cigarečių ir alaus. Draugės užėjo į parduotuvę, o jis liko lauke, kur prie įėjimo į parduotuvę buvo keli vaikinai. Kai jo draugės išėjo iš parduotuvės, vienas iš vaikinų neleido praeiti K. K. ir ją pastūmė. Jis užstojo draugę, tada vaikinai pradėjo jį mušti. K. K. bandė jį apginti, bei jai vienas iš vaikinų trenkė ranka į galvą, todėl ji rankomis užsidengė galvą. Kai jai trenkė antrą kartą, sudaužė jos telefoną. Tada K. K. iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė vaikinus. Už sudaužytą telefoną padaryta žala 80 Eur. (t. 1, b. l. 1-2).

Iš 2015 spalio 5 d. pareiškimo matyti, kad pareiškėjas A. G. parodė, kad 2015 m. spalio 4 d. apie 2.00 val. (duomenys neskelbtini), prie naktinės gėrimų parduotuvės jį ir jo drauges K. K. ir R. D. užpuolė nepažįstami asmenys, kurie įžeidinėjo jo drauges, o jam užstojus jas, asmenys ėmė jį mušti kojomis ir rankomis. Draugės gynė jį. Sugebėjo iškviesti policiją, kuri sulaikė įtariamuosius. Jis apie 11.00 val. kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, jam buvo suteikta pagalba ir nustatyti kūno sužalojimai. Jis patyrė psichologinę ir fizinę traumą. (t. 1, b. l. 14).

Iš 2015 m. spalio 5 d. ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. spalio 4 d. 1.50 val. užfiksuotas pranešimas, kad „Prie lombardo, šalia „načnyko“ 4 asmenys muša 1 asmenį. Ginklų nenaudoja.“. (t. 1, b. l. 15-18).

Iš 2015 m. spalio 5 d. ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. spalio 5 d. 7.55 val. užfiksuotas pranešimas, kad A. G. 2015 m. spalio 4 d. greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę 12.23 val., kurį 2015 m. spalio 4 d. apie 2.00 val. sumušė nepažįstami asmenys. Diagnozė: lūpos žaizda, veido sumušimas. Gydomas ambulatoriškai. (t. 1, b. l. 19-20).

Alkotesterio parodymų kvite užfiksuota, kad 2015 m. spalio 4 d. 2.21 val. A. G. nustatytas 1,31 promilių girtumas. (t. 1, b. l. 24).

2015 m. spalio 12 d. Specialisto išvadoje Nr. G1901/15 (03) pateikta išvada, kad A. G. padarytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje virš ausies, kraujosruvomis lūpų gleivinėje iš kairės su muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai kryžkaulio projekcijoje, virš dešiniosios girnelės su poodine kraujosruva žemiau dešiniosios girnelės, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, lateraliau kairiosios girnelės bei kairės alkūnės tiesiamajame paviršiuje. Sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant. Pagal sužalojimų išsidėstymą A. G. kūne išskiriama mažiausiai septynios trauminio poveikio vietos: dešinė ausis, lūpų kairysis kampas, kryžkaulis, dešinė girnelė, dešinė blauzda, kairė girnelė, kairė alkūnė. Apžiūros metu stebėta poodinių kraujosruvų spalva, odos nubrozdinimų, žaizdos gijimo laipsnis, įrašai pateiktuose med. Dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytus sužalojimus A. G. galėjo patirti teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015 m. spalio 4 d. paros pirmoje pusėje. A. G. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 26-27).

2016 m. vasario 29 d. Akistatos protokole užfiksuoti A. G. parodymai apie tai, kaip 2015 m. spalio 4 d. naktį jį sumušė keturi vaikinai prie naktinės gėrimų parduotuvės (duomenys neskelbtini), bei užfiksuoti T. L. parodymai apie tai, kad R. F. užkliuvo iš parduotuvės išeinančią merginą, prasidėjo muštynės, tačiau jis nemušė A. G., jis bandė skirti besimušančius R. F. ir A. G., policijos pareigūnai jį, sulaikė, nes jis buvo girtas. (t. 1, b. l. 51-53).

2016 m. vasario 29 d. Akistatos protokole užfiksuoti A. G. parodymai apie tai, kaip 2015 m. spalio 4 d. naktį jį sumušė keturi vaikinai prie naktinės gėrimų parduotuvės (duomenys neskelbtini), bei užfiksuoti R. F. parodymai apie tai, kad A. G. smogė jam į nosį, nuo smūgio jis nukrito, o atsistojęs smogė A. G. ranka du kartus į galvą, buvo muštynės, kai atvyko policija, jis su A. G. kalbėjosi, muštynės jau buvo pasibaigusios. (t. 1, b. l. 56-58).

2016 m. gegužės 13 d. Akistatos protokole užfiksuoti A. G. parodymai apie tai, kaip 2015 m. spalio 4 d. naktį jį sumušė keturi vaikinai prie naktinės gėrimų parduotuvės (duomenys neskelbtini), bei užfiksuoti E. J. parodymai apie tai, kad R. F. mušėsi su A. G., jis į konfliktą nesikišo, niekam jokių smūgių nesudavė, stovėjo, o policijos pareigūnai jį sulaikė, nes jis buvo neblaivus. (t. 1, b. l. 61-63).

2016 m. birželio 30 d. Akistatos protokole užfiksuoti A. G. parodymai apie tai, kaip 2015 m. spalio 4 d. naktį jį sumušė keturi vaikinai prie naktinės gėrimų parduotuvės (duomenys neskelbtini), bei užfiksuoti A. I. parodymai apie tai, kad R. F. mušėsi su A. G., jis niekam jokių smūgių nesudavė, bandė skirti besimušančius, mano, kad policijos pareigūnai jį sulaikė, nes jis buvo įvykio vietoje. (t. 1, b. l. 66-68).

2016 m. gegužės 13 d. Akistatos protokole užfiksuoti K. K. parodymai apie tai, kaip 2015 m. spalio 4 d. apie 2.00 val. R. F. mušė A. G., po to prisijungė kiti vaikinai ir A. G. mušė keturi vaikinai, mušė rankomis ir spardė kojomis, parvertė ant žemės, be to, R. F. sudavė jai smūgį į galvą, po to policija sulaikė visus keturis vaikinus, mušusius A. G., bei užfiksuoti E. J. parodymai apie tai, kad R. F. mušėsi su A. G., jis niekam jokių smūgių nesudavė, nematė, kad dar kas nors muštų A. G., mano, kad policijos pareigūnai jį sulaikė, nes jis buvo neblaivus. (t. 1, b. l. 81-83).

2016 m. gegužės 13 d. Akistatos protokole užfiksuoti K. K. parodymai apie tai, kaip 2015 m. spalio 4 d. apie 2.00 val. R. F. pirmas puolė mušti A. G., po to prisijungė kiti vaikinai ir A. G. mušė keturi vaikinai, mušė kumščiais ir spardė kojomis, parvertė ant žemės, be to, R. F. sudavė jai smūgį į galvą, kai ji pakėlė rankas, kad apsiginti, vienoje rankoje laikė telefoną, R. F. trenkė jai per rankas ir iš jos rankų iškrito ir sudužo telefonas, po to policija sulaikė visus keturis vaikinus, mušusius A. G., bei užfiksuoti R. F. parodymai apie tai, kad A. G. pirmas smogė jam, jis nukrito, o kai atsikėlė jau buvo parsidėjusios muštynės, jis K. K. nesmogė ir jos telefono nesudaužė. (t. 1, b. l. 86-87).

2016 m. gegužės 16 d. Akistatos protokole užfiksuoti K. K. parodymai apie tai, kaip 2015 m. spalio 4 d. apie 2.00 val. R. F. pirmas puolė mušti A. G., po to prisijungė kiti vaikinai ir A. G. mušė keturi vaikinai, mušė rankomis ir spardė kojomis, parvertė ant žemės, be to, R. F. sudavė jai smūgį į galvą, kai ji pakėlė rankas, kad apsiginti, vienoje rankoje laikė telefoną, R. F. trenkė jai per rankas ir iš jos rankų iškrito ir sudužo telefonas, po to policija sulaikė visus keturis vaikinus, mušusius A. G., bei užfiksuoti T. L. parodymai apie tai, kad A. G. pirmas smogė R. F., R. F. sudavė A. G. atgal, R. F. su A. G. mušėsi dviese, jis niekam jokių smūgių nesudavė, nematė, kad dar kas nors muštų A. G., mano, kad policijos pareigūnai jį sulaikė, nes jis buvo neblaivus. (t. 1, b. l. 90-92).

2016 m. birželio 30 d. Akistatos protokole užfiksuoti K. K. parodymai apie tai, kaip 2015 m. spalio 4 d. apie 2.00 val. R. F. pirmas puolė mušti A. G., po to prisijungė kiti vaikinai ir A. G. mušė keturi vaikinai, A. I. mušė rankomis ir spardė kojomis, vaikinai parvertė A. G. ant žemės, po to policija sulaikė visus keturis vaikinus, mušusius A. G., bei užfiksuoti A. I. parodymai apie tai, kad jis nieko nemušė, jis skyrė besimušančius A. G. ir R. F.. (t. 1, b. l. 95-97).

2016 m. gegužės 13 d. Akistatos protokole užfiksuoti R. D. parodymai apie tai, kaip 2015 m. spalio 4 d. apie 2.00 val. A. G. už puolė ir mušė du vaikinai, po to prisijungė dar du vaikinai, po to ji nuo R. F. gavo smūgį į veidą, į pilvą, į šoną, bei užfiksuoti R. F. parodymai apie tai, kad A. G. pirmas smogė jam, jis nukrito, o kai atsikėlė A. G. kažkas buvo užpuolę, jis A. G. ranka smogė du kartus į galvą, merginų jis nemušė. (t. 1, b. l. 107-109).

2016 m. gegužės 13 d. Akistatos protokole užfiksuoti R. D. parodymai apie tai, kaip 2015 m. spalio 4 d. apie 2.00 val. A. G. už puolė ir mušė du vaikinai, po to prisijungė dar du vaikinai, po to ji nuo R. F. gavo smūgį į veidą, į pilvą, į šoną, po to policija sulaikė visus keturis vaikinus, mušusius A. G., bei užfiksuoti E. J. parodymai apie tai, kad R. F. mušėsi su A. G., jis į konfliktą nesikišo, niekam jokių smūgių nesudavė, mano, kad policijos pareigūnai jį sulaikė, nes jis buvo neblaivus. (t. 1, b. l. 112-114).

2016 m. kovo 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone6“ (neoriginalus). (t. 1, b. l. 121-122).

2016 m. kovo 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad mobiliojo ryšio telefonas „iPhone6“ (neoriginalus), baltos-bronzinės spalvos korpusu, telefono ekranas viršutinėje dalyje suskilęs, kairės pusės šoninė dalis pažeista, kairės pusės viršutinėje dalyje esantys mygtukai deformuoti, sulindę į vidų. Fotolentelėse užfiksuotas telefono vaizdas. (t. 1, b. l. 123-126).

2016 m. kovo 2 d. nutarimu grąžinti daiktus mobiliojo ryšio telefonas „iPhone6“ grąžintas K. K.. (t. 1, b. l. 127-128).

Alkotesterio parodymų kvite užfiksuota, kad 2015 m. spalio 4 d. 2.12 val. R. F. nustatytas 1,64 promilių girtumas. (t. 1, b. l. 138).

Alkotesterio parodymų kvite užfiksuota, kad 2015 m. spalio 4 d. 2.26 val. A. I. nustatytas 2,33 promilių girtumas. (t. 2, b. l. 11).

2016 m. liepos 14 d. Akistatos protokole užfiksuoti T. L. parodymai apie tai, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad A. G. nepatiko jo išvaizda, jį užstojo R. F., A. G. pirmas smogė R. F. ir jie abu mušėsi, o jis ir kartu buvę A. I., E. J. juos skyrė, paneigė savo ankstesnius parodymus apie tai, kad R. F. užkliuvo merginas, nurodė, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad A. G. įžeidė jį, t. y. T. L.. Taip pat užfiksuoti R. F. parodymai apie tai, kad A. G. pirmas smogė jam, jis nukrito, prarado sąmonę, o kai atsikėlė A. G. mušė nepažįstami žmonės iš baro, jis A. G. ranka smogė du kartus į galvą. (t. 2, b. l. 39-40).

Alkotesterio parodymų kvite užfiksuota, kad 2015 m. spalio 4 d. 2.29 val. T. L. nustatytas 2,08 promilių girtumas. (t. 2, b. l. 45).

Alkotesterio parodymų kvite užfiksuota, kad 2015 m. spalio 4 d. 2.23 val. E. J. nustatytas 2,03 promilių girtumas. (t. 2, b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamųjų paaiškinimus, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamieji R. F., A. I., T. L. ir E. J. veikdami bendrininkų grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. A. I. smogus A. G. į galvą, R. F. kumščiu smogus A. G. į galvą, po ko R. F., A. I., E. J. ir T. L. kumščiais ne mažiau penkiolikos kartų smogė A. G. į viršutinę kūno dalį, į galvą, o nukentėjusiajam nukritus ant pilvo, ne mažiau penkiolikos kartų kojomis smogė A. G. į nugarą, galvą, veidą, po ko nukentėjusiajam atsistojus R. F. kumščiu du-tris kartus smogė A. G. į veidą, o nukentėjusiajam nukritus ant nugaros bei susitrenkus galvą, R. F., A. I., E. J., T. L. kojomis ne mažiau penkiolikos kartų smogė A. G. į vairias kūno vietas, į galvą, be to, R. F. elgdamasis neadekvačiai konfliktiškai, K. K. ir R. D. pavadino įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais bei tyčia kliudęs petimi K. K. ją pastūmė, kumščiu vieną kartą smogė jai į galvą, kas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei smogė į jos rankoje laikomą mobilųjį telefoną „iPhone6“, ko pasėkoje telefonas iškrito ir sudužo, taip pat R. F. R. D. kumščiu po vieną kartą smogė į veidą, į dešinį šoną, į pilvą, kas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokiu būdu R. F., A. I., T. L. ir E. J. bendrais veiksmais padarė A. G. galvos sumušimą su odos nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje, virš ausies, kraujosruvomis lūpų gleivinėje iš kairės su muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus kryžkaulio projekcijoje, virš dešiniosios girnelės su poodine kraujosruva žemiau dešiniosios girnelės, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, laterialiau kairiosios girnelės bei kairės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šie kaltinamųjų R. F., A. I., T. L. ir E. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis R. F. savo kaltę dėl A. G. sumušimo pripažino tik iš dalies, nurodė, kad A. G. pirmas jam trenkė, o tada jis trenkė atgal 2-3 kartus A. G., nepripažino, kad trenkė K. K., neigė išvadinęs K. K. ir R. D. necenzūriniais žodžiais. Nurodė, kad A. G. sumušė nepažįstami asmenys, neprisiminė, kas galėjo sumušti A. G., nurodė, kad A. G. galėjo sumušti jo draugai. Kaltinamasis A. I. savo kaltę pripažino iš dalies. Prisipažino, kad buvo muštynės, kad jis porą kartų rankomis sudavė gulinčiam A. G., tačiau nespardė A. G.. Kaltinamasis E. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Sutiko su tuo, kad viešoje vietoje buvo girtas, tačiau nesutiko su tuo, kad sužalojo asmenį. Nurodė, kad jis nesimušė, A. G. gulinčio nespardė, jokių veiksmų nedarė, iš viso nematė jokių muštynių, tačiau dėl įvykio gailėjosi. Kaltinamasis T. L. savo kaltę pripažino iš dalies. Sutiko, kad pasirodė išgėręs viešoje vietoje. Nesutiko, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nurodė, kad jis nesudavė smūgių. Parodė, kad A. G. trenkė R. F., šis trenkė A. G. atgal, kad mušėsi tik A. G. ir R. F., o jis ir A. I., E. J. skyrė besimušančius.

Nors kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies – visi pripažino, kad buvo neblaivūs, R. F. ir A. I. pripažino, kad sudavė po porą kartų nukentėjusiajam A. G., o E. J. ir T. L. – nepripažino sudavę smūgių A. G., R. F. nepripažino, kad įžeidžiančiai pavadino ir sudavė smūgius nukentėjusiosioms K. K. ir R. D., bet jų kaltė įrodyta byloje ištirtais ir išnagrinėtais įrodymais. Kaltinamųjų kaltė iš dalies yra įrodyta nukentėjusiųjų A. G., K. K. ir R. D. parodymais, kurių parodymai yra nuoseklūs ir sutampa. Nukentėjusiosios K. K. ir R. D. teigė mačiusios, kad A. G. mušė rankomis ir kojomis visi keturi kaltinamieji. Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir pačių kaltinamųjų duotais parodymais teismo posėdžio metu – tiek R. F., tiek A. I. nurodė, kad jie pripažįsta sudavę po porą smūgių A. G., bet abu neigė, kad spardė jį kojomis. Tai, kad kaltinamieji mušė A. G. nurodė ir kaltinamasis T. L. – parodydamas, kad R. F., neva gindamas jį, trenkė A. G. pora kartų į veidą, po ko A. G. nukrito. Be to, pačių kaltinamųjų porodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems – E. J. nurodė, kad jis ne tik nemušė nukentėjusiojo, bet ir nematė muštynių, o T. L. parodė, kad E. J. su A. I. išėję iš parduotuvės pradėjo skirti R. F. su A. G.. E. J. nurodo, kad įvykio jis nematė, nes tuo metu buvo parduotuvėje, bet jo parodymus paneigia, tiek kaltinamojo T. L. parodymai, kad E. J. su A. I. skyrė R. F. ir A. G., tiek liudytojos I. R., kuri tą naktį dirbo naktinėje parduotuvėje –bare, parodymai apie tai, kad visi kaltinamieji prieš įvykį buvo išėję iš parduotuvės parūkyti, o nukentėjusieji išėjo iš parduotuvės po jų. Nors visi kaltinamieji neigė smūgiavę kojomis nukentėjusiajam A. G., bet šiuos jų teiginius paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. G. patirti sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant; pagal sužalojimų išsidėstymą A. G. kūne išskiriama mažiausiai septynios trauminio poveikio vietos: dešinė ausis, lūpų kairysis kampas, kryžkaulis, dešinė girnelė, dešinė blauzda, kairė girnelė, kairė alkūnė – taigi, pagal A. G. patirtų sužalojimų kiekį, pobūdį, išsidėstymą (sužalota galva, kryžkaulis ir kojos blauzda), pagrįstai darytina išvada, kad šiuos sužalojimus jis patyrė dėl sumušimų, kuriuos patyrė tiek nuo smūgių rankomis, tiek nuo smūgių kojomis. Nors nei vienas kaltinamųjų negalėjo nurodyti, kas sudavė smūgius K. K. ir R. D., bet tai, kad R. F. sudavė smūgius nukentėjusiosioms K. K. ir R. D. patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai apie tai, kad R. D. mėginant apginti A. G., R. F. smogė jai į dešinį šoną ir pilvą, bandė smogti į veidą, bet smūgis vos ją kliudė, o K. K. iškvietus policiją, R. F. smogė jai į galvą ir trenkė per jos rankose laikomą mobilaus ryšio telefoną, dėl ko šis iškrito iš K. K. rankų ir sudužo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų parodymai yra nenuoseklūs, nesutampa, prieštarauja vieni kitiems, jų parodymai vertintini kritiškai ir laikytini gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamieji R. F., E. J., A. I. ir T. L. nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia: jie suvokė, kad mušdami žmogų gali sukelti jam sveikatos sutrikdymą, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi nukentėjusiajam A. G. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiosioms K. K. ir R. D. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie naktinės parduotuvės –baro, kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininkų veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002).

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo R. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas jo gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Kaltinamojo A. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas jo gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Kaltinamasis R. F. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. R. F. anksčiau teistas penkis kartus, po veikos padarymo teistas vieną kartą, nusikalto atlikęs bausmes, tačiau neišnykus teistumui ir praėjus keik daugiau nei 6 mėnesiams po ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jis yra laikytinas recidyvistu, padarytos turtinės žalos nėra atlyginęs ir nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais, be to, yra ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su svetimo turto pagrobimu ir viešosios rimties trikdymu, neblaivaus pasirodymu viešoje vietoje, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, visa tai jį apibudina kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti R. F. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis.

Kaltinamasis R. F. dirba, yra jauno amžiaus – jam 26 metai, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo pusantrų metų, nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu jis yra nuteistas už neteisėtą įgijimą ir laikymą psichotropinių medžiagų neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, bet dėl šios nusikalstamos veikos jis prisipažino kaltu, gailėjosi. Kaltinamojo R. F. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, R. F. prarastų darbą ir negalėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą moralinę žalą, taip būtų pažeisti ir nukentėjusiojo interesai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo R. F. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, jam skiriami įpareigojimai: toliau dirbti, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Šią nusikalstamą veiką, R. F. padarė prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendį, kuriuo jis yra nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, 11 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant R. F. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per šį laikotarpį neturėti, nenaudoti ir neįsigyti psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas.

Kaltinamasis E. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. E. J. anksčiau teistas tris kartus, po veikos padarymo teistas vieną kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, yra ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su neblaivaus pasirodymu viešoje vietoje, visa tai jį apibudina kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Be to, sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. J. dirba, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Atsižvelgtina ir į tai, kad paskyrus E. J. su laisvės atėmimu susijusią bausmę, E. J. prarastų darbą ir negalėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą moralinę žalą, taip būtų pažeisti ir nukentėjusiojo interesai. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti E. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui. Siekiant padėti kaltinamajam E. J. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai – per visą bausmės laikotarpį tęsti dirbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Šią nusikalstamą veiką E. J. padarė prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu dvylikai mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos būti namuose bei gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Kaltinamasis A. I. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. A. I. anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, yra ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su svetimo turto pagrobimu, neblaivaus pasirodymu viešoje vietoje, visa tai jį apibudina kaip asmenį, linkusį nusikalsti. A. I. nedirba, nevedęs. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti A. I. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam A. I. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai - būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kaltinamasis T. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. T. L. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, nevedęs. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti T. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam T. L. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai - būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir toliau tęsti darbą.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje pareikštas nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys dėl 1000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 47). BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis A. G. nurodo, kad dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų, kuriomis jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė moralinę žalą ir nepatogumus, nes dvi savaites valgė tik košes ir jogurtą, nes buvo išmušti dantys, patyrė fizinį skausmą, nes buvo atviras danties nervas, dvi savaites jautė skausmą, po užpuolimo bijo vaikščioti vienas, bijo vaikščioti naktį, nebepasitiki žmonėmis, nes galima net nespėti sureaguoti, kai gali būti sumuštas, taip pat patyrė išgąstį, stresą, išgyveno morališkai. Šią savo patirtą moralinę žalą jis įvertina 1000 eurų. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusysis A. G. patyrė moralinę žalą, nes jis buvo sumuštas be jokio pagrindo, jam buvo padarytas galvos sumušimą su odos nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje, virš ausies, kraujosruvomis lūpų gleivinėje iš kairės su muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus kryžkaulio projekcijoje, virš dešiniosios girnelės su poodine kraujosruva žemiau dešiniosios girnelės, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, laterialiau kairiosios girnelės bei kairės alkūnės tiesiamajame paviršiuje. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, į tai, kad byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiojo šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama ir kaltinamųjų turtinę padėtį – R. F., T. L. dirba, yra nevedę, išlaikytinių neturi, o A. I. nedirba, bet taip pat yra nevedęs, išlaikytinių neturi, E. J. dirba, tačiau yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, yra vienintelis šeimos maitintojas. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros, A. G. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam solidariai iš kaltinamųjų 600,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas. Teismo vertinimu, priteisiant nukentėjusiajam 600,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai).

Nukentėjusioji K. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo R. F. nusikalstamų veiksmų patirtą 200,00 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 76). Nurodė, kad 2015 m. spalio 4 d. įvykio metu prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, R. F. vieną kartą kumščiu smogė K. K. į galvą bei smogė per ranką, pataikydamas į telefoną „iPhone6“ (neoriginalus), kuris nuo smūgio nukrito ant žemės ir sudužo, telefono vertė 200,00 eurų. Nukentėjusioji K. K. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių telefono įsigijimą ir vertę. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 3 dalį civilinis ieškovas privalo teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu. K. K. 2017 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu buvo įpareigota pateikti dokumentus, tačiau 2017 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu nepateikė jokių dokumentų, susijusių su civiliniu ieškiniu. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Aptartos nukentėjusiosios patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamojo R. F. padaryta nusikalstama veika, tačiau K. K. nepateikė jokių telefono įsigijimo ir vertės dokumentų, todėl tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, teismas negali, todėl pripažįsta nukentėjusiosios K. K. teisę į 200 Eur ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 100,44 eurų dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 31-34), kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų, nes kaltinamieji neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

Kaltinamiesiems R. F., A. I., T. L. ir E. J. paskirtos kardomosios priemonės –– rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (t. 1, b. l. 136-137, t. 2, b. l. 8-9, 41-43, b. l. 61-62).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. F. (R. F.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, jam skiriami įpareigojimai: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį toliau dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir R. F. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams dvejiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 10, 11 punktais, R. F. paskirtos subendrintos vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams ir įpareigoti R. F. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį toliau dirbti, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti, nenaudoti ir neįsigyti psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendį.

E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, bei tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 2016 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos dvylikos mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir paskirti E. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams devyneriems mėnesiams, įpareigoti E. J. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei gydytis nuo alkoholizmo. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamąjį įsakymą.

A. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį visą laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, ir toliau tęsti darbą.

Kaltinamiesiems R. F., A. I., T. L. ir E. J. paskirtas kardomąsias priemones –– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš kaltinamųjų R. F., A. I., T. L. ir E. J. solidariai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 100,44 (vieną šimtą eurų 44 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. G. (A. G.) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų R. F., A. I., T. L. ir E. J. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Pripažinti nukentėjusiosios K. K. teisę į 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Stonkuvienė