- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- 1S-151-810/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02150-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramūnas Antanavičius, Edita Dambrauskienė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. (S.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. gruodžio 21 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 19 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų.Nuteistasis A. S. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis, nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais, nurodo, kad pagal „OASys“ vertinimo sistemą teismas, vertindamas rizikos dydį ar jos pokyčius, turi atsižvelgti tik į balus ar jų kitimą. Nėra jokių įstatymų, kurie leistų teismui, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vadovautis tokiomis aplinkybėmis kaip drausminės nuobaudos ir jų kiekis, ankstesnis teistumas, nusikaltimo padarymo priežastys ar jo sunkumo laipsnis. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas, savavališkai nustatęs šias perteklines, įstatyme nenumatytas lygtinio paleidimo sąlygas, priėmė neteisėtą sprendimą. Pagal šiuo metu galiojančias teisės nuostatas vertinti aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu, jo charakterio savybėmis, išskyrus pagal „OASys“ vertinimo sistemą nustatytą rizikos balų dydį ir jo mažėjimą, yra ne teismo kompetencija.Nuteistojo A. S. skunde taip pat nesutinkama su teismo argumentais dėl jo baustumo pataisos įstaigoje. Pagal BVK 143 straipsnio 9 dalies nuostatas, jis laikomas nebaustu, kadangi per vienerius metus nepadarė jokio nusižengimo ir jam anksčiau paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja. Kaip nepagrįsti laikytini ir teismo argumentai dėl nusikaltimų, už kuriuos jis šiuo metu atlieka bausmę, sunkumo bei likusios neatliktos bausmės dalies. Pažymėtina, kad teismo nuosprendžiu jam skiriant atitinkamo dydžio laisvo atėmimo bausmę jau buvo atsižvelgta į nusikaltimo kategoriją pagal sunkumą. Todėl teismo argumentavimas dėl per didelės neatliktos bausmės dalies, yra nepagrįstas ir prieštarauja tiek BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatytam draudimui asmenį bausti už tą pačią veiką antrą kartą.A. S. yra įsitikinęs, kad jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, be to, jis yra skatintas, nebaustas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, laisvėje turi gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius ir sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 22 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti vertinama ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, šiuo atveju atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Nors skunde A. S. teigia, kad jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, buvo skatintas, pasižymi teigiama darbine motyvacija ir turi realias galimybes įsidarbinti, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, A. S. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Darant šią išvadą įvertintini socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojantys duomenys. Nors skunde nurodoma, kad šie duomenys neturėtų būti sureikšminami, kadangi teismas turi atsižvelgti tik į nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą balais, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat vadovaujamasi BVK 8 straipsnio įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, pagal kurį pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos be kita ko atsižvelgiant į jų asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.Byloje nustatyta, kad A. S. bausmės atlikimo metu buvo net 15 kartų baustas drausmine tvarka ir tik vieną kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį. Svarbu tai, kad daugelis padarytų pažeidimų itin šiurkštūs (disponavimas mobiliojo ryšio telefonu, narkotinių medžiagų vartojimas, nevykdymas nurodymų ir kt.), o paskutinis pažeidimas užfiksuotas tik 2015 m. lapkričio 6 d. Šie duomenys verčia abejoti Komisijos nutarime padarytomis išvadomis dėl nuteistojo elgesio pokyčių į gerą. Teisėjų kolegija abejoja ir Komisijos išvadų dėl nuteistojo teigiamos darbinės motyvacijos pagrįstumu. A. S. pataisos įstaigoje per beveik septynerius bausmės atlikimo metus nedirbo, laikėsi nuteistųjų subkultūros tradicijų, nors yra pateikęs pažymą apie galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju, tačiau įvertinus jo požiūrį į darbą bausmės atlikimo metu, taip pat menką darbinę patirtį laisvėje (kriminogeninis veiksnys pagal socialinio tyrimo išvadą), vien tik minėtos pažymos pateikimas dar nepatvirtina jo teigiamos darbinės motyvacijos buvimo. Be to, pastebėtina, kad duomenys apie galimą įdarbinimą, taip pat vienas turimas paskatinimas yra užfiksuotas 2016 m. rugsėjo 30 d., A. S. atlikus tam tikrą bausmės dalį, kai pagal įstatymą galimas lygtinio paleidimo taikymo svarstymas. Taigi visiškai sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo elgesio pasikeitimas teigiama linkme labiau sietinas ne su noru pasitaisyti ir efektyviai pasiekti bausmės tikslus, o su siekiu save teigiamai charakterizuoti prieš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks per paskutinius pusę metų stebimas paviršutiniškas nuteistojo elgesio pasikeitimas tikrai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti apie esminius jo elgesio pokyčius ir tinkamo elgesio garantijas laisvėje.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis A. S. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. S. (S.) skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.