- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-4993-271/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04391-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- V. K.
- Nukentėjusysis
- K. R.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui D.Sauliūnui, nukentėjusiajam K. R. (2014-05-19 teismo posėdyje), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas R. P. surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-10585969-14 už tai, kad jis 2014-02-18, apie 18.05 val., Vilniuje, M.Daukšos g. - Žiupronių g., vairuodamas automobilį SAAB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, pradėjo važiuoti į priekį ir atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Vairavo automobilį neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 232, 238 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str.1 d.
Šalies argumentai
V. K. pripažino protokole nurodytas faktines aplinkybes dėl galimo eismo įvykio aplinkybių ir paaiškino teismui, kad ne iš karto, tačiau po apsilankymo kelių policijoje, atmintyje atgaivino tos dienos įvykius: važiavo juodos spalvos automobiliu SAAB 9-5 iš vaikų darželio, vežė vaikus. Daukšos gatvėje, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, sustojo, nes pagrindine Žiupronių gatve vyko pakankamai intensyvus automobilių judėjimas, automobilis (tai galėjo būti VW Golf) darė posūkį į Daukšos gatvę. Jokio automobilių kontakto jis nepajuto, garso taip pat negirdėjo. Kad jo automobilis numeriu kontaktavo su darančiu posūkį automobiliu, nesuprato. Pagalvojo, kad stovi per arti kito automobilio, dėl to atitraukė savo automobilį - pavažiavo atgal apie metrą, kad kitas automobilis posūkio metu saugiai pravažiuotų. Po ko pamatė, kad tarp sukančio ir kito automobilio yra pakankamas tarpas, kuriuo apvažiavo šį automobilį (VW Golf) ir pratęsė judėjimą su vaikais link namų. Automobilio salone buvo pakankamas triukšmas, nes jame važiavo du mažamečiai vaikai. Vėliau gavo pranešimą iš kelių policijos apie tai, kad tapo eismo įvykio kaltininku ir išvažiavo iš įvykio vietos. Pripažįsta, kad eismo įvykis galėjo būti, nors tą vakarą to ir nesuvokė. Policijos įstaigoje matė kito dalyvio automobilį ir durelių įbrėžimą. Teigiama, kad jo automobilis galėjo kontaktuoti su kito automobilio durelėmis valstybiniu numeriu. Jokių žymių ant numerio nematė, pats valstybinis numeris buvo stipriai aplaužytas dar prieš 1,5 metų iki įvykio, vėliau autoservise pakeistas nauju. Pripažįsta iš dalies kaltę dėl eismo įvykio, visiškai prisipažįsta kaltu dėl to, kad buvo neapdairus ir eismo įvykio metu neturėjo galiojančio privalomojo transporto priemonės draudimo, nes nekontroliavo sutarties terminų, o draudimo įstaigos atstovas jam nepaskambino. Vėliau tokia sutartis buvo sudaryta. Kadangi nesuvokė, kad padarė eismo įvykį, nepripažįsta fakto, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš byloje aptariamo eismo įvykio vietos išvyko objektyviai nesuvokęs, kad buvo jo dalyviu, automobilių susidūrimo (susilietimo) nepastebėjo ir nepajuto, pagaliau vėliau paaiškėjo, kad ir kito eismo dalyvio automobilio apgadinimai buvo itin nežymūs. Prašo neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemones, nes negalės atlikti darbinių funkcijų, turi tris mažamečius vaikus, kuriuos reikia vežioti į mokyklą ir darželį.
Nukentėjusysis K. R. teismui paaiškino, kad eismo įvykio dieną su dukra automobiliu VW Golf važiavo į namus. Suko iš Žiupronių gatvės į Daukšos gatvę, t.y. iš pagrindinio kelio į šalutinį. Iš Daukšos gatvės važiavo automobilis SAAB, praleido pagrindiniu keliu važiuojantį į priešingą liudytojui puse automobilį. Tuomet jis pradėjo daryti posūkį (jam reikėjo į kairę). SAAB automobilis išlindo į priekį, jis gi važiavo pro šį automobilį. Atstumas buvo labai nedidelis, automobilius skyrė gal apie 10 cm. Galimai vairuotojui SAAB nuslydo koja nuo pedalo, gal sutrukdė sėdintys automobilyje du vaikai, nes jis pajudėjo į priekį, automobilis kontaktavo su jo vairuojamu automobiliu. Smūgis nebuvo didelis, eismo įvykis smulkus. Po to kontakto automobilio SAAB vairuotojas pavažiavo atgal, po to apvažiavo jo automobilį iš galo ir nuvažiavo. Tik tuomet jis išlipo iš automobilio ir skambino 112, pranešė apie įvykį. Pripažįsta, kad vairuotojo garsiniu signalu ar kitais būdais nestabdė. Eismo įvykio metu buvo subraižytos jo automobilio durelės. Automobilis apdraustas. Sunku spręsti, ar automobilio SAAB vairuotojas, kuomet salone du vaikai, girdėjo automobilių kontaktą.
Liudytojas D. P. parodė, kad V. K. UAB „DP servisas“ remontuoja savo automobilį SAAB 9-5. Eilinis automobilio remontas buvo atliktas 2014 m. kovo 10-26 d. Tuomet buvo keičiamas ir valstybinis numeris, kuris aplamdytas buvo daugiau negu prieš metus.
- eismo įvykio vietos apžiūros schema, kurioje 2014-02-18 18.15 val. policijos pareigūnas A. S. užfiksavo M.Daukšos-Žiupronių gt. sankryžą, atstumus, vietą, kur buvo rastas automobilis VW Golf (pažymėta, kad jis patrauktas po susidūrimo) (b.l.6);
- automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apgadintos priekinės ir galinės kairės pusės durys (b.l.7);
- automobilių VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei senojo valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) nuotraukos, iš kurių matyti, kad VW Golf automobilyje yra įbrėžtos priekinės ir galinės durelės iš kairės pusės, įbrėžimai 38 cm ir 48 cm aukštyje, apgadintas senas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 11, 16).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus daro išvadą, kad yra įrodyta, jog vairuotojas V. K. pažeidė KET 238 p. reikalavimus, kadangi 2014-02-18 apie 18.05 val. jis vairavo automobilį SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d.
Vairuotojas V. K. nurodo, kad M.Daukšos–Žiupronių gatvių sankryžoje praleidinėjo sukantį į Daukšos gatvę automobilį VW Golf, kurį vairavo K. R.. Nepajuto ir nesuprato, kad jo automobilis, pavažiavęs į priekį, kontaktavo su minėtu automobiliu, kad jis tapo eismo įvykio dalyviu. Apie tai jis nurodė ir rašytiniame paaiškinime policijai. Teismo proceso metu, įvertinęs visas aplinkybes ir atkūręs atsiminimus apie tos dienos važiavimą, V. K. nurodė, kad eismo įvykis galėjo būti, o jis galėjo jo nepastebėti dėl itin nežymaus automobilių kontakto. Todėl iš dalies pripažįsta kaltę dėl šio įvykio.
Iš nukentėjusiojo K. R. parodymų, jo telefoninio pranešimo bendrajam pagalbos centrui 112, įvykio vietos apžiūros rezultatų, automobilių apžiūros teismas daro išvadą, kad 2014-02-18 apie 18.05 val. vairuotojas V. K. pažeidė KET 106 p. reikalavimus, nes įvažiavo į sankryžą, nebuvo pakankamai atsargus, atsitrenkė automobilio prekine dalimi į ketinantį sukti link Daukšos gatvės iš pagrindinės gatvės automobilį VW Golf. Eismo įvykio metu automobiliui VW Golf buvo padaryti įbrėžimai dviejų durelių iš kairės pusės. Kaip parodė vairuotojas R. R., po susidūrimo SAAB 9-5 vairuotojas pavažiavo atgal ir apvažiavo jo automobilį iš galo. Iš karto po įvykio apie tai jis pranešė telefonu 112, kviesdamas policijos pareigūnus. Teismas koreguoja eismo įvykio laiką iš 18.15 val. į 18.05 val., nes nustatyta, jog 18.09 val. K. R. skambino 112 ir pranešė apie įvykį. Taigi, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad V. K. 2014-02-18 apie 18.05 val. pažeidė KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala K. R. automobiliui. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Taip pat V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (232 p.), t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes V. K. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.
KET 232 punktas numato, kad jei nebuvo sužeistas ir nežuvo eismo įvykio metu žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių, jie surašo deklaraciją. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. V. K. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino nepaisant kito eismo dalyvio ar liudininkų reikalavimų likti vietoje ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą, darytina išvada, kad V. K. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė jį padaręs. V. K. įvykio tyrimo eigoje ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, jog nepastebėjo, kad jis nukentėjusiojo automobilį apgadino. Teismas atsižvelgia ir į automobilių apgadinimų pobūdį, kurie nėra labai dideli ir liudija, kad kontaktas nebuvo intensyvus (automobilyje VW Golf nėra įlenkimų, tik įbrėžimai, o automobilyje SAAB 9-5 galėjo būti įbrėžimai tik ant valstybinio ženklo), todėl laiko tikėtina, kad V. K. galėjo nepastebėti transporto priemonių kontakto pasekmių ir nesuvokti padaręs eismo įvykį. Pažymėtina, kad V. K. automobilyje buvo du mažamečiai vaikai. Nukentėjusysis K. R. teismo proceso metu nurodė, kad po automobilių kontakto garsinio signalo jis nenaudojo, kitaip ženklų kaltininkui nerodė. Pripažįsta, kad automobilio SAAB 9-5 salone buvo du vaikai, ir jis „bijotų dabar spręsti, ar jis (vairuotojas) girdėjo kontaktą“ (b.l.63). Šie įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad vairuotojas V. K. galėjo nesuvokti, kad jis buvo eismo įvykio dalyviu ir kad jam buvo pareiga likti įvykio vietoje. Todėl jo išvažiavimo negalima traktuoti kaip pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Lietuvos ATPK 130 str.1d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko V. K. veikoje nenustatyta. Veikoje nėra pažeidimo subjektyviojo požymio- kaltės ir asmens atsakomybė negalima. Todėl byla šioje dalyje nutrauktina nesant jo veikoje pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sudėties ( Lietuvos Respublikos ATPK 250 str.1d.1p.).
.
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kuris dirba, itin teigiamai charakterizuojamas darbdavio. Turi 3 mažamečius vaikus. Lengvina jo atsakomybę tai, kad jis gailisi dėl padarytų pažeidimų. Sunkina V. K. atsakomybę tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2013-07-30 buvo baustas už leistino greičio viršijimą. Skirtinos įstatymo sankcijoje už padarytus pažeidimus numatytos baudos, kurių dydis viršija vidurkį. Taikytini Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas
nutarė:
V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., ir nubausti 110 Lt bauda.
V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 180 Lt bauda.
Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu subendrinti nuobaudas ir galutinę nuobaudą V. K. nustatyti – 180 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimties litų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d., V. K. veikoje nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukti.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.