- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-296-449/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- I. K.
- Nukentėjusysis
- D. Ž., D. J.
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus Arūno Saunoriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Nukentėjusiųjų D. Ž. ir D. J. civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. I. K. (I. K.) buvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. liepos 22 d., apie 23 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tarpusavio konflikto su J. Ž. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šešis kartus dūrė peiliu J. Ž. į įvairias kūno vietas ir padarė du kiaurinius durtinius – pjautinius sužalojimus krūtinės kairėje pusėje su kairiojo plaučio pažeidimu, kiaurinį durtinį – pjautinį sužalojimą su širdies pažeidimu, kiaurinį durtinį – pjautinį pilvo pokrūtinkaulinės srities sužalojimą su kepenų pažeidimu, dvi pavienes durtines – pjautines krūtinės kairės ir krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus pusės žaizdas. Dėl to, tai yra, dėl penkių kiaurinių durtinių – pjautinių krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimų su krūtinės ląstos ertmės ir pilvaplėvės ertmės kiauriniais sužalojimais su vidaus organų – kairio plaučio, širdies ir kepenų – pažeidimu, sukėlusių kairės pusės pneumohemotoraksą, dešinės pusės hemotoraksą, hemoperitoneumą, ūmų nukraujavimą į išorę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, J. Ž. įvykio vietoje mirė. I. K. buvo kaltinamas, kad taip nužudė J. Ž..
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas I. K. pagal 129 straipsnio 1 dalį išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
2.1. Įvertinęs I. K. parodymus, liudytojų V. A. A., N. J. bei D. J. parodymus, teismas nurodė, kad nepaneigta versija, jog ieškodamas išsinuomoti gyvenamąją patalpą I. K. galėjo užeiti į J. Ž. namą ir jo nurodomu laikotarpiu bei tada palikti rankų pėdsakus. Įvertinęs dar ir Lietuvos teismo ekspertizės centro raštą, teismas nurodė, kad I. K. nurodomas buvimo J. Ž. name laikas patenka į rašte nurodomą laikotarpį, todėl daryti kategorišką, abejonių nekeliančią išvadą, kad jo rankų pėdsakai palikti įvykio vietoje 2017 m. liepos 22 d., negalima.
2.2. Teismas suabejojo liudytojo S. K. parodymų objektyvumu. Nurodė, kad jo parodymai visiškai neatitinka vaizdo kamerų užfiksuotų duomenų, be to, iš vaizdo įrašų matosi, jog jis buvo labai girtas, todėl jo galimybės atsiminti įvykio aplinkybes irgi abejotinos.
2.3. Liudytojų M. M. ir R. M. parodymus apie tai, kad I. K. apie 22 val. 36 min. nuėjo į J. Ž. sodybą, teismas įvertino rezervuotai, nes liudytojai buvo girti. Iš šių liudytojų tarpusavio pokalbių įrašų turinio, teismo nuomone, matosi, kad R. M. nieko neatsimena, be to, jie derina savo parodymus.
2.4. Teismas patikėjo I. K. parodymais, kad jis į UAB „X“ grįžo jo nurodytu maršrutu, nes kitokių objektyvių duomenų apie jo maršrutą nėra.
2.5. Nuosprendyje nurodyta, kad nėra jokių duomenų, jog ant peilio ir polietileninio maišelio, kuris buvo užmautas ant J. Ž. galvos, būtų I. K. pėdsakai, taip pat ant I. K. marškinių, batų, kelnių nerasta sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui bei ant paties jo kūno jokių sužalojimų nenustatyta. Nuosprendyje teismas nurodė, kad nenustatytas ir J. Ž. nužudymo motyvas.
2.6. Įvertinęs šias ir kitas nuosprendyje aptartas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad kaltinimas grindžiamas prielaidomis, o byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad I. K. nužudė J. Ž.. Todėl teismas, vadovaudamasis tuo, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai bei atsižvelgęs į tai, jog šioms abejonėms pašalinti buvo išnaudotos visos galimybės, I. K. pagal 129 straipsnio 1 dalį išteisino.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. Saunorius apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. I. K. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 11 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuoti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. sausio 18 d. Prokuroras taip pat prašo patenkinti civilinius ieškinius, o daiktus, saugomus X apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Be to, prokuroras prašo kardomąsias priemones iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti pakeisti į suėmimą.
3.1. Prokuroro nuomone, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neįvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų, tarpusavyje susijusių ir vienas kitą patvirtinančių įrodymų visumos, nepagrįstai suabejojo liudytojų M. M. ir R. M. parodymų patikimumu, rėmėsi teisme netirtais bylos duomenimis, neteisingai interpretavo ir suabejojo S. K. teisme duotais parodymais, taip pat neanalizavo I. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jų ryšio su kitais bylos duomenimis ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl nuosprendis nepagrįstas ir naikintinas.
3.2. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai suabejojo liudytojo S. K. parodymų patikimumu. Teismo išvados apie šio liudytojo abejotiną parodymų patikimumą, pasak prokuroro, yra nepagrįstos. Skunde nurodoma, kad iš teismo posėdžio 2018 m. liepos 10 d. protokolo matosi, jog liudytojas parodė, kad „tas vyras daugiau nieko nekalbėjo, pradėjo eiti į namą. Aš pasakiau, kad einame atgal, bet jis sakė, kad palaukčiau, uždarinėjo vartus ir klausinėjo. Aš dar kartą jį pakviečiau, bet jis kalbėjosi su tuo vyru, tai aš apsisukau ir nuėjau į viešbutį“. Kitaip, nei nurodyta nuosprendyje, iš šio protokolo, pasak prokuroro, matosi, kad S. K. apie išsiskyrimą su I. K. prie vartų nekalba. Tikslinant šias aplinkybes buvo perklausytas 2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio garso įrašas, taip pat buvo padarytas šio teismo posėdžio dalies garso įrašo stenograma rusų kalba bei vertimas į lietuvių kalbą. Skunde pažodžiui rusų kalba dėstomi liudytojo parodymai, taip pat šie parodymai išdėstomi ir lietuvių kalba. Nurodoma, jog S. K. parodė, kad „mes nuėjome tenai, aš to namo nežinojau, nežinau. Kai užėjome į kiemą, ten pabeldžiau į duris, išėjo vyras, ir aš jo klausinėjau apie merginas, o jis nenorėjo su mumis kalbėtis, jis lietuviškai kalbėjo, ne rusiškai. Aš I. paklausiau, gal suklydom, ne ten užėjom. I. sako, ne, ir kažko vėl klausinėjo, kažkokius merginų vardus vardino. Na, tas vyras taip ir nieko nekalbėjo, pradėjo įeidinėti į namą. Na, aš ir pasakiau, einam iš čia, I. sako, dar kartą palauk, dabar dar ten uždavinėjo klausimus, stovėjo prie prieangio, tam vyrui. Aš jį dar kartą pakviečiau, jis kalbėjosi su juo, aš apsisukau ir nuėjau“. Iš šio garso įrašo stenogramos prokurorui akivaizdu, kad liudytojas S. K. apie kiemo vartus visiškai nekalbėjo. Atsižvelgiant į tai, prokuroro nuomone, teismas netinkamai interpretavo šio liudytojo parodymus. Skunde nurodoma, kad ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą ir dalyvaujant vertėjui perklausant 2018 m. liepos 10 d. posėdžio garso įrašą.
3.2.1. Skunde nurodoma, kad liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 2017 m. rugpjūčio 17 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei pagal nuotraukas atpažino J. Ž. kaip panašų asmenį, su kuriuo kieme bendravo I. K., taip pat buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir bylą nagrinėjant teisme. Pasak prokuroro, visų šių apklausų metu liudytojas davė tokius pat parodymus. Be to, S. K. parodymus patvirtina ir kiti duomenys.
3.2.2. Ikiteisminio tyrimo teisėjui liudytojas parodė, kad nuo žemės iki namo durų buvo laiptai apie 1 metrą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esančios foto nuotraukos bei liudytojos D. J. parodymai. Liudytoja teisme parodė, kad norint įeiti į namą reikėjo užlipti 4-5 laiptukus. Atsižvelgiant į tai, prokuroro nuomone, liudytojo S. K. parodymai yra nuoseklūs ir juos patvirtina kiti bylos duomenys, todėl jais abejoti nėra pagrindo.
3.3. Nuosprendyje nurodyta, kad parduotuvės vaizdo kamerose užfiksuota, jog I. K. ir S. K. nuo parduotuvės nueina apie 21 val. 20 min. Vaizdo įraše matosi, kad S. K. apsirengęs tamsiais rūbais. Liudytoja S. Š. parodė, kad ji J. Ž. namo kieme matė tamsiais rūbais apsirengusį vyrą. Teismas nurodė, kad liudytoja S. Š. parodė, kad 2018 m. liepos 22 d. apie 20 val. 30 min. kaimyno J. Ž. kieme matė tamsiais rūbais apsirengusį vyrą. Tačiau pasak teismo, tai negalėjo būti S. K..
3.3.1. Tuo tarpu 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio protokole nurodyta, kad liudytoja S. Š. parodė, jog išvakarėse, kai buvo nužudytas kaimynas, vakare nuėjusi pasiimti skalbinius ji matė, kad kažkas stovėjo prie laiptų, lygtai šnekėjosi, bet su kuo, nematė. Ji susirinko skalbinius ir nuėjo, tai buvo apie 19 val. – 20 val. Žmogus stovėjo apačioje prie laiptų, šone. Prokuroras nurodo, kad protokole šios liudytojos parodymai užfiksuoti labai lakoniškai, todėl buvo perklausytas posėdžio garso įrašas. Garso įraše girdisi, kad liudytoja S. Š. nežino tikslaus laiko, kada matė J. Ž. kieme tamsiais rūbais apsirengusį vyrą, o laiką nurodo kaip tikėtiną, galėjo būti 19 val. ar 20 val. Skunde nurodoma, kad siekiant išsamiai ištirti šią aplinkybę, prokuroro nuomone, būtina atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme perklausyti garso įrašą ir taip patikrinti liudytojos S. Š. parodymus.
3.4. Prokuroro nuomone, vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetą galima daryti logišką išvadą, kad I. K. kartu su S. K. buvo užėję į J. Ž. namo kiemą supainioję liudytojos V. A. A. ir J. Ž. gyvenamąsias vietas. Liudytoja V. A. A. parodė, kad I. K. pas ją buvo du kartus ir jos sklypas ribojasi su J. Ž. sklypu. Iš bylos medžiagos matosi, kad J. Ž. namas yra arčiau parduotuvės ir I. K. su S. K. einant pas V. A. A. reikėjo praeiti gatvę, kurioje gyveno J. Ž.. Tokias išvadas patvirtina ir S. K. parodymai. Jis parodė, kad iš namo išėjusio vyriškio I. K. klausinėjo merginų ar moterų vardų.
3.5. Nuosprendyje teismas nurodė, kad liudytojų M. M. ir R. M. parodymus vertina rezervuotai, nes jie buvo neblaivūs, bei, pasak teismo, iš pokalbių įrašų akivaizdu, jog šie liudytojai derina parodymus. Su tokiomis teismo išvadomis prokuroras irgi nesutinka.
3.5.1. Skunde prokuroras nurodo, kad iš tikrųjų vaizdo įrašuose matosi, kad I. K., M. M. ir R. M. prie parduotuvės vartoja alkoholį ir iš jų elgesio akivaizdu, jog jie yra neblaivūs. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai M. M. ir R. M. davė nuoseklius parodymus, kuriuos iš dalies patvirtina ir kiti bylos duomenys, tai yra parduotuvės saugos kamerų vaizdo įrašai. Prokuroro nuomone, abejoti R. M. parodymais, kad jiems einant nuo parduotuvės I. K. nuėjo į J. Ž. namo kiemą, nėra pagrindo. Tuo tarpu teismas tik deklaratyviai nurodė, kad šie liudytojai savo parodymus derina, o plačiau tokios išvados nemotyvavo, nenurodė kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą.
3.5.2. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad garso įrašas teisme perklausytas nebuvo ir dėl šio garso įrašo turinio nebuvo apklausti liudytojai M. M. ir R. M.. Todėl, prokuroro nuomone, šių aplinkybių patikslinimui atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme reikia perklausyti garso įrašą dalyvaujant liudytojams M. M. ir R. M. ir juos apklausti.
3.6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įvykio vietos apžiūros metu 2017 m. liepos 23 d. kambaryje, kuriame buvo nukentėjusiojo J. Ž. kūnas, užfiksuotas avalynės pėdsakas, o ant durų, tarp koridoriaus ir laiptinės (schemoje 53) bei tarp kambario ir koridoriaus (schemoje 51), užfiksuoti rankų pėdsakai. Atliekant daktiloskopinį ir trasologinį tyrimą nustatyta, kad rankų pėdsakai palikti I. K. bei nustatyta rūšinė priklausomybė, nustatyta, jog avalynės pėdsakas taip pat galėjo būti paliktas iš I. K. paimtais batais. Pasak teismo, I. K. rankų pėdsakus J. Ž. namuose galėjo palikti laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 4 d., kai jis buvo užėjęs išsinuomoti buto. Teismo nuomone, tai patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro raštas, kuriame nurodyta, kad milteliais gali būti išryškinti iki 30 parų senumo pėdsakai.
3.6.1. Prokuroro nuomone, šios teismo išvados yra nepagrįstos ir prieštarauja bylos duomenims. Lietuvos teismo ekspertizės centro rašte nurodyta, kad metodikos, leidžiančios nustatyti pėdsako palikimo laiką, nėra. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas specialistas R. M.. Specialistas R. M. paaiškino, kad nėra tyrimo, kurio pagalba būtų galima nustatyti prieš kiek laiko palikti rankų pėdsakai. Specialistas taip pat nurodė, jog rankų pėdsakai yra palikti šviežiai. Tuo tarpu seniai palikti pėdsakai ryškinant nebesudaro kontrasto, nes prie jų prilimpa dulkės ir jie išdžiūsta. Tokias aplinkybes patvirtino dar kartą teisme apklausti įvykio vietą tyrę specialistai, tačiau šių specialistų parodymų teismas nevertino ir apie juos nepasisakė. Prokuroro nuomone, siekiant patikrinti šiuos duomenis, tai yra patikslinti kaip nuo pėdsakų palikimo laiko priklauso jų išryškinimas daktiloskopiniais milteliais, reikalinga atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme apklausti įvykio vietos tyrimą atlikusius specialistus ir Lietuvos teismo ekspertizės centro raštą rengusį ekspertą.
3.6.2. Teismo išvada, kad I. K. rankų pėdsakus J. Ž. namuose galėjo palikti laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 4 d., kai jis buvo užėjęs išsinuomoti buto, pasak prokuroro, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos duomenims. Nors ikiteisminio tyrimo metu I. K. parodė, kad ieškodamas kur apsistoti buvo užėjęs beveik į kiekvieną kiemą X gyvenvietėje, tačiau tokius jo parodymus paneigia bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog apklausti X gyvenvietės gyventojai parodė, kad niekas neieškojo buto ar kambario nuomai. Teisiamajame posėdyje I. K. jau konkrečiai parodė, kad jis buvo užėjęs į namą, apžiūrėjo kambarius, o kadangi buvo didelė betvarkė, išėjo. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad tokius parodymus I. K. davė išklausęs visų liudytojų parodymų ir specialistų paaiškinimus bei ištyrus kitą bylos medžiagą. Be to, tokius I. K. parodymus paneigia ir liudytojų S. Š. ir D. J. parodymai. Jos parodė, kad kuriuose nurodė, kad J. Ž. niekam kambario nenuomojo ir iš viso pašalinių asmenų į namus neįsileisdavo. Liudytoja D. J. parodė ir tai, kad J. Ž. ruošėsi gimtadieniui ir buvo susitvarkęs namus (J. Ž. gim. (duomenys neskelbtini)). D. J. parodė dar ir tai, kad ji su J. Ž. bendravo dažnai ir jis jai sakė, jog prie parduotuvės ukrainiečiai jo klausė dėl nuomos. Prokuroro nuomone, akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu J. Ž. pasakojo, jog prie parduotuvės jo klausė dėl nuomos, tai būtų pasakęs ir apie tai, kad į namus buvo įėję pašaliniai asmenys pažiūrėti kambarių dėl nuomos. I. K. parodymus apie tai, kad J. Ž. jį įleido apžiūrėti namus, prokuroras vertina kaip prieštaraujančius ir elementariai logikai. Pasak prokuroro, neįtikėtina, kad patalpų savininkas, neklausęs kas bute gyvens, kiek laiko, neaptaręs nuomos kainos ir kitų sąlygų, įleistų apžiūrėti visus namus, o ne nuomai skirtą būstą. Atsižvelgiant į tai, prokuroro nuomone, I. K. parodymai, kad jis rankų pėdsakus paliko tuo metu, kai ieškojo gyvenamų patalpų nuomai, vertintini kritiškai, kaip gynybinė versija.
3.6.3. Nors teismas pagrįstai konstatavo, kad įvykio vietos apžiūros metu 2017 m. liepos 23 d. kambaryje, kuriame buvo žuvusiojo J. Ž. kūnas, užfiksuotas avalynės pėdsakas, kaip nustatyta rūšinė priklausomybė, galėjo būti paliktas iš kaltinamojo paimtais batais, tačiau, pasak prokuroro, šios aplinkybės teismas neįvertino ir nesusiejo į visumą su kitais bylos duomenimis. Prokuroras nurodo, kad iš specialisto išvados Nr. 11K-347(17) matosi, kad I. K. avėjo tirti pateiktus batus, tai yra tuos batus, kurie pas jį buvo paimti ir nustatyta įvykio vietoje palikto pėdsako rūšinė priklausomybė. Teisme apklaustas specialistas R. M. paaiškino, kad bato pėdsakas buvo paliktas ant grindų toje vietoje, kurią dengią kilimas. Jeigu kilimas vėl būtų užverstas ir pajudintas, pėdsakas būtų nuvalytas, susinaikinęs. Atsižvelgiant į tai, prokurorui akivaizdu, kad avalynės pėdsakas paliktas nusikaltimo padarymo metu.
3.7. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad byloje nenustatytas nusikaltimo motyvas. Pasak teismo, kaltinimas motyvu laikė tarp nužudytojo ir I. K. kilusį ginčą ir to ginčo buvimo faktą grindė liudytojo S. K. parodymais, kuriais, teismo nuomone, remtis negalima.
3.7.1. Su tuo prokuroras nesutinka ir nurodo, kad šioje byloje įvykio liudytojų nėra. Kaip ir I. K. dalyvavimas padarant nusikaltimą, nusikaltimo motyvas įrodinėjamas netiesioginiais įrodymais, bet ne vien liudytojo S. K. parodymais, o ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu. Tai – įvykio vietoje rasti I. K. rankų pėdsakai, avalynės pėdsakas, kas patvirtina, kad įvykio vietoje buvo I. K., svarbūs yra nenuoseklūs bei prieštaringi ikiteisminio tyrimo ir teisme duoti paties I. K. parodymai, jo negalėjimas įtikinamai paaiškinti rastų pėdsakų atsiradimo aplinkybių, taip pat reikšmingi liudytojų S. K., M. M. ir R. M. parodymai, parduotuvės kamerų vaizdo įrašai, kurie paneigia ar patvirtina tarpinius faktus. Vertinant šių duomenų visetą, prokuroro nuomone, galima daryti logišką išvadą, kad J. Ž. nužudymas buvo tarp nukentėjusiojo ir I. K. kilusio konflikto tęsinys ir pasekmė.
3.8. Skunde nurodoma, kad išteisindamas I. K. teismas rėmėsi gynėjo pateiktu atstumo ir laiko skaičiavimu, kiek turėjo užtrukti I. K. eidamas nuo J. Ž. namų iki UAB „X“. Teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti gynėjo pateiktu laiko skaičiavimu ir nurodytu laiku, kad I. K. eidamas užtruko 24 min. Pasak teismo, kaltinimas, skaičiuodamas šį laiką, nurodė trumpiausią kelią. Prokuroro nuomone, tokios teismo išvados neatitinka bylos medžiagos, todėl yra nepagrįstos. Gynėjas su I. K. atstumą bei laiką matavo vedantis dviratį. Iš pateiktų duomenų neaišku, koks tokio matavimo tikslumas, kokiu greičiu ėjo I. K.. Pasak prokuroro, gynėjo ir I. K. sumodeliuota situacija yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.
3.8.1. Tuo tarpu prokuroras nurodo, kad iš byloje esančių schemų matosi, jog nuo J. Ž. namų iki tos vietos, kur UAB „X“ kamerų buvo užfiksuotas I. K., atstumas išmatuotas trimis būdais. Trumpiausias atstumas yra 711 metrų, ilgesnis 731 metras, o ilgiausias, einat taku palei mišką, – 826 metrai. Iš viešų šaltinių žinoma, kad einant vidutiniu tempu, per vieną valandą nueinama apie 5 kilometrus, tai nueiti vieną kilometrą užtruktų apie 12 minučių. Ilgiausias atstumas nuo J. Ž. namų iki tos vietos, kur vaizdo kameros užfiksavo I. K., yra 826 metrai, tai yra mažiau nei kilometras. Atsižvelgiant į tai, prokuroras nurodo, kad priešingai, nei nurodė teismas, I. K. palankiausiu būdu skaičiuojant laiką ir atstumą, eidamas išteisintasis užtruktų apie 10 minučių. Parduotuvės vaizdo kameros užfiksavo, kad M. M., R. M. ir I. K. nueina 22 val. 32 min. Nuo parduotuvės iki nukentėjusiojo namų yra 280 metrų. Iš schemos matosi, kad tai nueiti užtrunka 3 minutes. Tai patvirtino ir liudytojas R. M., kuris nurodė, kad nuo parduotuvės iki J. Ž. namų reikia eiti 3-4 minutes. Skaičiuojant išteisintajam palankiausiu būdu, į J. Ž. namo kiemą jis įėjo apie 22 val. 37 min., tai yra jeigu eidamas užtruko 5 minutes. UAB „X“ vaizdo kameros I. K. užfiksavo 23 val. 06 min. Kaip jau nurodyta, I. K. šį atstumą nueiti truko iki 10 min. Todėl iš J. Ž. namų jis turėjo išeiti 22 val. 56 min. Pasak prokuroro, tokiu būdu J. Ž. namuose I. K. galėjo praleisti apie 20 min., o eidamas vidutiniu tempu iki 23 val. 06 min. nueiti iki tos vietos, kur buvo užfiksuotas UAB „X“ vaizdo kamerų.
3.8.2. Įvertinęs šiuos duomenis, prokuroras daro išvadą, kad I. K. J. Ž. namuose buvo nuo 22 val. 37 min. iki 22 val. 56 min. ir nužudė J. Ž.. Prokuroro nuomone, šiuos duomenis svarbu sugretinti su specialisto išvada ir eksperto paaiškinimais apie mirties laiką. Specialisto išvadoje konstatuota, o šiuos duomenis patvirtino teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas, kad J. Ž. mirė prieš 19 +- 2,8 val. iki lavoninių reiškinių fiksavimo įvykio vietoje liepos 23 d. 19 val., tai yra J. Ž. mirė laikotarpyje nuo 22 d. 21 val. 30 min. iki 23 d. 2 val. 30 min. Tokiu būdu, pasak prokuroro, eksperto paaiškinimas ir išvada neprieštarauja, kad J. Ž. galėjo būti nužudytas tuo metu, kai pas jį buvo I. K., laikotarpyje nuo 22 val. 37 min. iki 22 val. 55 min. Atsižvelgiant į tai, prokuroro nuomone, I. K. kaltė nužudžius J. Ž. yra įrodyta, o jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
3.9. Skunde dėstomi argumentai dėl bausmės ir kitų klausimų.
3.9.1. Prokuroras nurodo, kad I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nors I. K. girtumas po įvykio objektyviai nenustatytas, tačiau iš vaizdo įrašo matosi, kaip jis vartoja alkoholį, ką patvirtina ir liudytojai, be to, jo koordinacija sutrikusi, todėl, pasak prokuroro, ši aplinkybė yra įrodyta. Atsižvelgiant į tai, kad apie I. K. ankstesnius teistumus duomenų nėra, jis dirbo, taip pat ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, prokuroro nuomone, I. K. skirtina bausmė, artima BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui.
3.9.2. Prokuroro nuomone, nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini, o daiktai, saugomi X apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kaip mažaverčiai, sunaikintini.
3.9.3. Skunde nurodoma ir tai, kad atsižvelgiant į tai, jog I. K. yra užsienio valstybės pilietis ir su Lietuvos Respublika jokiais socialiniais ryšiais nesaistomas, jis kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, taip pat ir į tai, kad po nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio pradėjimas vykdyti užtrunka, todėl, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio vykdymą, prokuroro nuomone, I. K. paskirtos kardomosios priemonės keistinos į suėmimą.
Teismo posėdyje prokurorė prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintasis I. K. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nukentėjusioji D. J. prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusysis D. Ž. prašymų dėl paduoto skundo nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai I. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
6. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka prokuroras. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo savo bylos įrodymų vertinimo versiją ir remiantis ja prašo I. K. pripažinti kaltu ir nuteisti už tai, kad jis nužudė J. Ž..
7. Šioje byloje nesurinka jokių tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų I. K. pareikštą kaltinimą, o, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kaltinimas nužudžius J. Ž. grindžiamas tik netiesioginiais įrodymais – liudytojų S. K., R. M., M. M. parodymais, kad 2017 m. liepos 22 d. I. K. buvo nužudyto J. Ž. sodybos kieme, specialistų išvadomis, iš kurių matyti, jog įvykio vietoje rasti I. K. rankų pėdsakai bei avalynės pėdsakas, kuris galėjo būti paliktas tirti pateiktu dešinės kojos batu, paimtu iš I. K.. Kaltinimas I. K. grindžiamas ir vaizdo kamerų duomenimis.
8. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo netiesioginiais įrodymais, nes šie įrodymai nepagrindžia ir nesuteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad I. K. nužudė J. Ž.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų tarpinių faktų nepakanka nuosekliai ir neabejotinai išvadai dėl I. K. kaltės nužudžius nukentėjusįjį.
10. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į objektyviais duomenimis nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 15-18, 19-20, 21-58, 59-61 b.l.), teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 398/2017(03) (4 t., 122-125 b.l.) ir eksperto G. P. paaiškinimais nustatyta, kad savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rastas J. Ž. lavonas. Nustatyta, kad J. Ž. mirė nuo kiaurinių durtinių – pjautinių krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimų su krūtinės ląstos ertmės ir pilvaplėvės ertmės kiauriniais sužalojimais su vidaus organų – kairio plaučio, širdies ir kepenų – pažeidimu. Tai sukėlė kairės pusės pneumohemotoraksą, dešinės pusės hemotoraksą, hemoperitoneumą, ūmų nukraujavimą į išorę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką. J. Ž. mirė prieš 19 val. plius/minus 2,8 val. iki lavoninių reiškinių fiksavimo įvykio vietoje (2017 m. liepos 23 d. 19.00 val.). Ekspertas paaiškino, kad J. Ž. sužalojimų laikas ir jo mirties laikas yra tas pats, nes nukentėjusysis galėjo išgyventi tik keletą minučių.
11. Vaizdo stebėjimo kamerų prie parduotuvės ir gretimų gatvių aplinkos bei vaizdo kamerų, įrengtų UAB „X“ teritorijoje, įrašų apžiūros protokolais (4 t., 61-64, 66-90, 103-104, 106-115 b.l., 7 t., 78 b.l.) nustatyta, kad 22 val. 32 min. R. M., M. M. ir I. K. nueina link A. gatvės, 22 val. 35 min. visi trys užfiksuojami A. gatvėje ties trečiu namu einantys link K. gatvės. O 23 val. 06 min. I. K. užfiksuotas įmonės „X“ aikštelėje.
12. Šios aplinkybės nustatytos objektyviais duomenimis ir nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu svarbu nustatyti, kur buvo ir ką veikė I. K. nuo 22 val. 35 min. iki 23 val. 06 min., t. y. kai jis A. gatve nuėjo link gatvės, kurioje stovi nužudytojo J. Ž. namas, ir sugrįžo į darbovietės teritoriją, kurioje paliktame automobilyje jis permiegojo.
13. Pats išteisintasis I. K. kaltu nužudžius J. Ž. neprisipažino ikiteisminio tyrimo metu ir viso teisminio proceso metu. Teisiamojo posėdžio metu I. K. parodė, kad įvykio dieną jis buvo viešbutyje, kuriame buvo apsistoję jo bendradarbiai. Su S. K. apie 16 val. nuėjo į parduotuvę ir ten nusipirko alaus bei grįžo į viešbučio teritoriją. Po to, apie 19 val. 30 min. – 40 min., į parduotuvę jis ėjo su P. ir nusipirkę alkoholio vėl grįžo į viešbutį. Tą dieną S. K. skundėsi nugaros skausmais, jie buvo nuėję pas viešbučio šeimininką, bet vaistų neturėjo. S. K. jis papasakojo, kad ieškodamas gyvenamosios vietos du kartus buvo užėjęs pas moterį, kuri dirba ligoninėje, svarstė galbūt ji turėtų vaistų. S. K. paprašė pakalbėti su ja dėl pagalbos, jis sutiko. Apie 21 val. – 22 val. jie nuėjo link parduotuvės. Prie parduotuvės susitiko du vietinius gyventojus. Su jais pakalbėjo gan aštriai apie politiką ir darbą. Po to su jais susitaikymo proga išgėrė. Jis kvietė S. K. eiti kartu, nes norėjo parodyti namą, kuriame gyvena ta moteris, sakė, kad S. K. galės užeiti iš karto arba vėliau. Jie nuėjo A. gatve. Priėję maždaug iki L. gatvės, kurioje stovi namas, kuriame gyvena ta moteris, S. K. nuėjo į tualetą ten, kur buvo aptverta tujomis. Jis net į jos kiemą buvo įėjęs, o jis, I. K., stovėjo gatvėje. Po kelių minučių pamatė, kad S. K. vemia. Jis S. K. išvedė į gatvę. Kaip tik tuo metu gatve ėjo pardavėja, kuri perėjo į kitą gatvės pusę ir susitiko su vyru. Tada jie nuėjo iki L. gatvės ir jis ranka parodė antrą namą iš dešinės, tai buvo paskutinis namas, kieme augo aukštos tujos. Jis nuėjo už tujų irgi į tualetą ir netrukus pasigedo S. K.. Apsidairė, bet niekur jo nebuvo, tada nuėjo į tą vietą, kurioje jam buvo pasidarę negera, ten irgi jo nebuvo, taip pat nuėjo pasižiūrėti iki skersgatvio. Tada jis nuėjo atgal link parduotuvės ir ten sutiko tuos pačius du vietinius gyventojus, jų klausė apie S. K.. Su jais pakalbėjo apie 30-35 min. ir ieškodamas S. K. nuėjo A. gatve link L. gatvės, užsukęs į šią gatvę pamatė, kad name, kuriame gyveno moteris, šviesa nedega, suprato, kad ten S. K. nėra. Tada jis nuėjo į UAB „X“. Iš esmės tokio paties turinio parodymus I. K. davė dar kartą apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teisme I. K. parodė, kad po žodinio konflikto su M. M. ir R. M., kurie nuėjo savo reikalais, o jis A. gatve nuėjo ieškoti S. K., nuėjo iki gatvės pabaigos ir pamatęs, kad draugo nėra, nuėjo į darbą. Iš pirmos ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokolo matosi, kad I. K. apie tos dienos įvykio aplinkybes parodė kiek kitaip. Jis parodė, kad su S. K. su kartus buvo parduotuvėje, paskutinį kartą jie ėjo apie 21 val. Nusipirkę alkoholio prie parduotuvės sutiko du vietinius gyventojus, su kuriais jie vartojo alkoholį apie 1 val. 30 min. Po kurio laiko jis pasigedo S. K., apėjo aplink parduotuvę, bet nesutikęs draugo nuėjo į automobilį miegoti (5 t., 149-151 b.l.). Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme jis aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu sunku susikoncentruoti, dėl pareikšto įtarimo jam buvo didelis šokas, o paleistas iš suėmimo jis nuvažiavo į tą kaimą ir vaikščiojo gatvėmis bandydamas prisiminti tos dienos aplinkybes, išmoko gatvių pavadinimus.
Žemesnės instancijos teismas
14. Siekiant nustatyti asmenį, nurodomą I. K. parodymuose, apeliacinės instancijos teisme prokurorė buvo įpareigota imtis priemonių nustatyti asmenį vardu P.. X apygardos prokuratūra pateikė duomenis, kad UAB „X“ patikrino 2017-2018 m. bendrovėje dirbusių darbuotojų sąrašą, bet jame nerado darbuotojo P. V., taip pat nerado ir P. su panašia pavarde (8 t., 36-38 b.l.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, iš I. K. parodymų matosi, kad išteisintojo parodymai nėra itin nuoseklūs, su kiekviena apklausa jis papildė savo parodymus. I. K. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu tam tikrų aplinkybių nenurodė, nes patyrė sukrėtimą dėl pareikšto kaltinimo, jam buvo sunku susikoncentruoti, be to, pirmos apklausos metu į klausimą, ką jis veikė, jis trumpai ir atsakė, teisėjų kolegijos nuomone, išteisintojo parodymams įtakos turėjo ir jo girtumas įvykio dieną. Nepaisant to, visų apklausų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio nagrinėjimo metu išteisintasis tvirtino, kad J. Ž. nužudymo dieną jo namuose nesilankė, su juo nekalbėjo ir nekonfliktavo.
15. Tuo tarpu įvykio dieną kartu su I. K. buvęs liudytojas S. K. nurodo priešingai. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad liudytojas parodė, jog pasipasakojus apie nugaros skausmus I. K. nuvedė pas moterį, kuri galėjo padėti su vaistais. Įėjo į kiemą, I. K. pasibeldė į duris ir iš namo išėjo vyras. Jis (S. K.) klausinėjo apie merginas, bet vyras nenorėjo bendrauti ir kalbėjo lietuviškai. Jis (S. K.) paklausė, galbūt jie suklydo, gal ne ten atėjo, bet I. K. sakė, kad nesuklydo ir vardino merginų vardus. Tas vyras daugiau nieko nekalbėjo ir pradėjo eiti į namą. Jis sakė eiti iš ten, bet I. K. sakė palaukti, uždarinėjo vartus ir klausinėjo. Jis dar kartą pakvietė I. K., bet šis kalbėjosi su tuo vyru, kuris stovėjo tarpduryje. Jis apsisuko ir nuėjo į viešbutį. Eidamas į viešbutį jis buvo pasiklydęs, todėl į viešbutį grįžo apie 19 val.
15.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas suabejojo liudytojo S. K. parodymais tuo aspektu, jog apklausos metu parodė, kad išeinant iš kiemo, kuriame jie buvo, reikėjo atidaryti vartelius, kad su I. K. išsiskyrė prie vartelių. Teismas nurodė, kad iš gynėjo pateiktos J. Ž. sodybos nuotraukos matyti, jog jokių vartelių nėra, o šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji D. J.. Tuo tarpu apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad iš teismo posėdžio protokolo matosi, jog liudytojas apie išsiskyrimą su I. K. prie vartų nekalba. Nurodo, kad tokią aplinkybę patvirtina ir teismo posėdžio garso įrašo stenograma. Siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes ir pašalinti abejones apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas ir perklausytas pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 10 d. posėdžio garso įrašas. Išklausius šį garso įrašą teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad duodamas parodymus S. K. parodė, jog I. K. stovėjo prie prieangio, o apie jokius vartelius šis liudytojas nenurodė. Teisėjų kolegija tai vertina kaip vertimo klaidą.
15.2. Nepaisant to, ir ši aplinkybė ir tokia aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui S. K. parodė apie prie namo buvusius laiptus, o tokius jo parodymus patvirtina liudytojos D. J. parodymai ir byloje esančios nuotraukos, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia to, kad teismas pagrįstai suabejojo liudytojo parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, S. K. nurodyta aplinkybė apie laiptus, nors ir gali identifikuoti nužudytojo namus, bet nėra tokia išimtinė ir išskirianti būtent J. Ž. namo iš kitų gyvenvietės namų, tokia aplinkybė nėra pakankama tam, jog būtų galima patikėti ir kitaip vertinti liudytojo parodymus. Juo labiau, kad liudytojo S. K. parodymais teismas suabejojo ir dėl kitų priežasčių.
15.3. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroru, kad liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 6-8, 13-15 b.l.) ir teisiamojo posėdžio metu davė gan vienodus parodymus, tačiau svarbu tai, jog jo parodymuose nurodomos aplinkybės neatitinka kitų duomenų, jo parodymų nepatvirtina kiti įrodymai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors liudytojas atpažino J. Ž., kaip labiausiai panašų į namo šeimininką, su kuriuo bendravo I. K. (2 t., 19-21, 22-23 b.l.), tačiau jis nurodė ir kitą asmenį, kaip lygiai taip pat panašų į namo šeimininką. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad S. K. buvo pateikti šeši asmenys, iš kurių tik du vyresnio amžiaus, nei kiti, ir tik šiuos vyresnio amžiaus vyrus liudytojas atpažino. S. K. atpažino šiuos vyrus, kaip panašiausius į namo šeimininką, iš šukuosenos, plaukų spalvos ir kitų bendrų bruožų, tačiau iš protokolo matosi, kad šie bruožai skiriasi, iš šių dviejų vyrų vienas yra praplikęs, kitas yra visiškai žilas, vienas su barzda, o kitas be, skiriasi ir veido forma ir pan.
15.4. Liudytojo S. K. parodymai abejotini ir jo nurodomo laiko prasme. S. K. aiškino, kad su I. K. nužudytojo kieme buvo apie 16-17 val., o palikęs I. K. kalbėtis su namo šeimininku pats sugrįžo į viešbutį, sugrįžo tik apie 19 val., nes buvo pasiklydęs. Tuo tarpu vaizdo stebėjimo kameros, esančios prie parduotuvės, užfiksavo, kad apie 15 val. 58 min. nuo viešbučio pėsčiųjų gatve į parduotuvę ateina I. K. su S. K., o nusipirkę alkoholio jie nueina tuo pačiu keliu, t. y. grįžta į viešbutį. Tos pačios vaizdo kameros užfiksavo, kad I. K. su kitu asmeniu į parduotuvę ėjo apie 19 val. 41 min., o apie 20 val. 56 min. I. K. dar kartą su S. K. tuo pačiu keliu nuo viešbučio ateina į parduotuvę (4 t., 61-64, 66-90 b.l., 7 t., 78 b.l.). Todėl akivaizdu, kad tiek S. K., tiek ir I. K. negalėjo ir nebuvo J. Ž. namo kieme liudytojo nurodomu laiku. Be to, vaizdo kameros užfiksavo, kad tik apie 21 val. 20 min. I. K. kviečia S. K. eiti A. gatve, t. y. link K. ir L. gatvių, tuo metu jie ir jie nueina. Ties tolimiausiu kameros tašku jie užfiksuoti 21 val. 24 min., o jau 21 val. 36 min. S. K. užfiksuotas grįžtantis link parduotuvės. Jis prasilenkia su parduotuvės pardavėja, kuri susitinka asmenį, kurį nepavyko nustatyti, ar tai I. K., ar kitas asmuo, ir jie nueina kartu. Vis atsisukinėdamas S. K. nueina link svečių namų. A. gatve grįžtantis link parduotuvės I. K. užfiksuotas 21 val. 52 min. Atsižvelgiant į tai, vaizdo įrašai nepatvirtina, o paneigia S. K. parodymus, kad su I. K. nužudytojo kieme buvo apie 16-17 val., taip pat paneigia ir tai, kad grįždamas į viešbutį buvo pasiklydęs net kelioms valandoms.
15.5. Liudytoja S. Š. parodė, kad išvakarėse, kai buvo nužudytas kaimynas J. Ž., matė, jog vakare, apie 19-20 val., kažkoks vyras stovėjo apačioje prie laiptų, lygtais kalbėjosi, bet su kuo nematė. Paties J. Ž. nematė. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad iš teisiamojo posėdžio garso įrašo girdisi, jog S. Š. nurodo tik tikėtiną, o ne tikslų laiką, kai J. Ž. kieme matė tamsiai drabužiais apsirengusį vyrą. Siekiant pašalinti šias abejones apeliacinės instancijos teisme buvo perklausytas 2018 m. balandžio 25 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas. Nors iš tikrųjų liudytoja ir negalėjo nurodyti tikslaus laiko, tačiau ir jos nurodomu laikotarpiu (apie 19-20 val., o teismo nurodytu net ir apie 20 val. 30 min.) I. K. negalėjo būti J. Ž. namo kieme. Iš jau aptartų vaizdo įrašų matosi, kad tuo metu I. K. buvo viešbutyje, nes iš viešbučio į parduotuvę su S. K. jis atėjo 15 val. 58 min. ir nusipirkę alkoholio vėl sugrįžo į viešbutį, lygiai taip pat jis su kitu asmeniu į parduotuvę iš viešbučio atėjo 19 val. 41 min. ir vėl sugrįžo atgal ir tik apie 20 val. 56 min. iš viešbučio atėjo vėl kartu su S. K., su kuriuo A. gatve, t. y. link J. Ž. namo, nuėjo tik apie 21 val. 20 min. Atgal link parduotuvės S. K. grįžo 21 val. 36 min., o I. K. 21 val. 52 min. Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu įvertinti ir tai, kad S. Š. nurodyti asmens, kuris kalbėjo kaimyno kieme, požymiai neatitinka nei I. K., nei S. K. požymių. S. Š. nurodė, kad tas vyras buvo tamsiais, lyg žilstelėjusiais plaukais, apsirengęs irgi buvo tamsiai ir atrodė gan aukštas. Iš tų pačių vaizdo įrašų akivaizdu, kad I. K. yra tamsių plaukų, tą dieną jis buvo apsirengęs šviesiais marškiniais, jo džinsai taip pat buvo šviesiai mėlynos spalvos. Nors O. K. nurodė, kad jis buvo apsirengęs šortus ir ne juodus, o pilkus arba mėlynus marškinėlius, tačiau iš vaizdo įrašų matosi, jog jis vilki tamsius marškinėlius ir mėlynas kelnes, S. K. yra tamsių ir žilstelėjusių plaukų, bet jis žemesnis nei I. K.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, liudytojas M. M. buvo apsirengęs žalsvais marškinėliais. O D. J. parodė, kad jos brolio kaimynė S. Š. pirmą kartą pasakojo apie žilstelėjusį vyrą su žaliais marškinėliais ir kitokios žalios spalvos kelnėmis.
15.6. Be to, svarbu pažymėti, kad liudytoja S. Š. paties J. Ž. nematė, o matė tik jau apibūdintą vyrą. Ji nenurodė ir apie kaimyno kieme buvusią kažkokią konfliktinę situaciją. Priešingai, ji paaiškino, kad jeigu būtų tame kieme kažkas garsiai rėkavęs, ji būtų labiau atkreipusi dėmesį.
15.7. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad S. Š. įvykio vakarą kaimyno J. Ž. kieme matė apskritai ne I. K. ar S. K., o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris prie laiptų mosikavo rankomis ir kažką kalbėjo. O aplinkybė, kad J. Ž. artimieji ir ta pati kaimynė S. Š. nurodė, jog jis buvo itin atsargus, ne visiems atidarydavo namo duris, teisėjų kolegijos nuomone, tik dar labiau sustiprina išvadą, jog ne su I. K. nužudytasis kalbėjo ar konfliktavo jo nužudymo vakarą.
15.8. Taigi liudytojo S. K. parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai suabejojo šio liudytojo parodymais. Be to, vaizdo įrašai patvirtina, kad įvykio dieną liudytojas buvo girtas, o tai irgi sumažina galimybę kuo tiksliau įsiminti, o po to atsiminti įvykio aplinkybes ir taip pat suteikia papildomos abejonės dėl jo parodymų objektyvumo.
15.9. Apeliaciniame skunde vadovaudamasis to paties liudytojo S. K. parodymais ir kitais įrodymais prokuroras kelia versiją, kad I. K. su S. K. buvo užėję į J. Ž. namo kiemą supainioję liudytojos V. A. A. ir J. Ž. gyvenamąsias vietas. Iš bylos matosi, kad iš tikrųjų liudytoja V. A. A. yra medikė, o jos ir J. Ž. namai stovi paralelinėse gatvėse. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu atpažino I. K. (2 t., 50-52 b.l.), o teisminio nagrinėjimo metu ji parodė, kad liepos mėnesį pas ją ieškodamas gyvenamosios vietos I. K. buvo atėjęs du kartus, paskutinį kartą jis buvo atėjęs maždaug dvi savaites iki įvykio. Tuo tarpu, S. K. nurodė, jog su I. K. ėjo pas medikę, tačiau nurodė, kad eidami pagrindine gatve jie pasuko į priešingą pusę, nei stovi liudytojos ir nužudytojo namai. Todėl teisėjų kolegija tokią prokuroro versiją vertina tik kaip prielaida, kaip minėta, jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad prieš nukentėjusiojo nužudymą I. K. su S. K. buvo užėję į J. Ž. kiemą ir su juo konfliktavo. Pats I. K. aiškina, kad S. K. tik parodė namą, esantį L. gatvėje, kuriame gyveno medikė. Išteisintasis nurodo, kad tą vakarą jie buvo užėję tik pas viešbučio savininką, kurio teiravosi vaistų nuo nugaros skausmo. Viešbučio savininkas A. J. nors ir parodė, kad prisimena atvejį, susijusį su medicinine pagalba, bet tai nebuvo susiję su I. K.. Kita vertus, net ir vadovaujantis prokuroro nurodyta versija, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat negalima vienareikšmiška ir abejonių nekelianti išvada, kad su S. K. užėjęs pas J. Ž. I. K. su pastaruoju sukonfliktavo, po to pas nukentėjusįjį sugrįžęs I. K. jį ir nužudė.
16. Kaip minėta, objektyviais duomenimis nustatyta, kad apie 21 val. 52 min. sugrįžęs prie parduotuvės I. K. kurį laiką vartojo alkoholį su vietiniais gyventojais, o 22 val. 32 min. nuo parduotuvės visi nuėjo pagrindine (A.) gatve. Vaizdo stebėjimo kamerų prie parduotuvės įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad 21 val. 52 min. eidamas pagrindine gatve (A. gatve) I. K. sugrįžta prie parduotuvės ir ten susitinka R. M., o prie jų prisijungia ir M. M.. Su jais I. K. vartoja alkoholį ir apie 22 val. 32 min. visi nueina nuo parduotuvės A. gatve (4 t., 61-64, 66-90 b.l., 7 t., 78 b.l.). Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad vaizdo įraše užfiksuotas šias aplinkybes patvirtino liudytojai M. M. ir R. M.. Abu parodė, kad kartu su I. K. prie parduotuvės vartojo alkoholį, o po to nuėjo A. gatve. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek vaizdo įrašų apžiūros protokole, tiek ir liudytojų apklausos protokoluose nurodyta, jog I. K. nuėjo iš paskos M. M. ir R. M., bet iš tikrųjų vaizdo įraše matosi, jog R. M. kalbindamas eiti kartu I. K. ranka jam rodo į A. gatvę, o po to šia gatve jie ir nueina visi kartu, o ne I. K. jiems iš paskos.
16.1. Taigi galima sutikti, kad išgėrę alkoholio apie 22 val. 32 min. I. K. kartu su M. M. ir R. M. nueina A. gatve. Galima sutikti su tuo, kad tokias aplinkybes liudytojai parodė nuosekliai visų apklausų metu, taip pat galima sutikti, jog šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašų apžiūros protokolas. Tačiau kitų liudytojų nurodomų aplinkybių, susijusių su I. K. užsukimu į J. Ž. namo kiemą, nors ir šias nurodė visų apklausų metu, nėra pagrindo vertinti kaip nekeliančių abejonių, tokių jų parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.
16.2. Tiek M. M., tiek ir R. M. visų apklausų, M. M. ir akistatos metu su I. K. (6 t., 4-7 b.l.) bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką (2 t., 184-186, 187-188 b.l.) metu teigė, kad einant nuo parduotuvės I. K. pasuko į J. Ž. kiemą ir nuėjo link namo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojai skirtingai nurodė apie I. K. užsukimo į J. Ž. kiemą aplinkybes. R. M. parodė, kad eidamas į nužudytojo kiemą I. K. sakė, jog tame name gyvena, o M. M. aiškino, jog į nužudytojo kiemą I. K. nuėjo nieko nesakęs. Tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. M. parodė, kad paklausus, ar nuomojasi kambarį pas J. Ž., išteisintasis atsakė, jog gyvena, bet liudytojas parodė ir tai, kad su I. K. nekalbėjo, pastarasis tiesiog nuėjo į J. Ž. kiemą. Tuo tarpu pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu I. K. nurodė, kad gerdamas su vietiniais pasigedo S. K., jo ieškojo aplink parduotuvę, tada nusprendė eiti į automobilį miegoti ir išėjo. Teisme jis parodė, kad ieškodamas S. K. nuėjo A. gatve link L. gatvės, kur gyvena V. A. A., užsukęs į šią gatvę ir įsitikęs, jog name nedega šviesa ir ten nėra S. K., jis nuėjo į darbovietę UAB „X“. Apie išteisintojo parodymus jau buvo pasisakyta, buvo pasisakyta ir apie išgerto alkoholio įtaka jo parodymams.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs ir į liudytojų girtumą, į jų tarpusavio telefoninius pokalbius, M. M. ir R. M. parodymus vertino rezervuotai. Su tuo nesutikdamas prokuroras tik deklaratyviai nurodo, kad nėra pagrindo abejoti R. M. parodymais. Teismas nurodė, kad R. M. iki įvykio dienos R. M. gėrė 3-4 dienas, o apeliacinės instancijos teisme pats liudytojas nurodė, jog ne visas aplinkybes atsimena, nes tuo metu gėrė net 10 dienų. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. M. vartojamo alkoholio laikotarpis turėjo įtakos įsiminti įvykio aplinkybes ir po to jas kuo tiksliau atgaminti duodant parodymus. Tai, kad R. M. tiksliai neatsimena to vakaro aplinkybių patvirtina ir jo pokalbiai su M. M.. Siekiant pašalinti bet kokias abejones apeliacinės instancijos teisme buvo perklausyti M. M. ir R. M. tarpusavio telefoniniai pokalbiai ir apie jų turinį apklausti patys liudytojai. Iš telefoninių pokalbių girdisi ir iš šių telefoninių pokalbių suvestinės Nr. 30-IL-1121 (3 t., 105-116 b.l.) matosi, kad M. M. su R. M. kalbasi po to, kai M. M. buvo paleistas iš sulaikymo. M. M. pasakoja, kad X atpažino pagal fotorobotą ir klausia, ar R. M. atsimena, kad tas ėjo iš jų paskos ir „įšoko“ į J. kiemą. R. M. nurodo, kad atsimena. M. M. teiraujasi „taip buvo juk, teisingai?“. R. M. nurodo, kad anas įsuko į J. kiemą, o jie nuėjo namo. M. M. nurodo, kad teisingai ir toliau pasakojo, jog kažkam sakė, kad jis su R. M. buvo negirti, sakė, jog dar R. M. paklaus, klausia, ar jis tiksliai žino, ar J. išnuomojo ar neišnuomojo kažko. R. M. nurodo, kad jis nežino, jam anas sako „aš čia gyvenu“. Jis ano klausė, kur jis gyvena, o anas parodė į J. namą ir sako „aš čia gyvenu“. M. M. pasakoja, kad jį ištardė, kol jis viską prisiminė, išsiblaivė, o antrą dieną jis turėjo viską, visas detales parodyti. M. M. vėl pasakoja, kad aną atpažino pagal fotorobotą, o R. M. nurodo, kad jis ano veido neatsimena. Pokalbio metu R. M. pasako, kad jis nieko gero neatsimena. Tada M. M. aiškina, kad tokiu atveju ir žmogų gali nužudyti. Jis sakė, kad R. M. nepiktybinis, kaimyno nežudys. M. M. sako, kad „aš sakau juk tu ne, nevaikščioji po to J. kiemą, tau nėra reikalų ten“. Tos pačios dienos kito pokalbio metu M. M. ir R. M. aiškinasi, kada buvo nužudytas Ž.. M. M. sako „ne aš sakau, visi mano rodyti, antrą kartą kartoja, gal šeštadienį tas X ėjo į tą kiemą“. R. M. pasakojo, kad policijos pareigūnui sakė, jog „gaudyk aną X“, sakė, kad jis nužudė. Pokalbio metu M. M. ir R. M. bando prisiminti tos dienos įvykius. M. M. sako, kad svarbiausia tai, jog jis pasakė, kad iš paskos už 5 žingsnių ėjo anas, klausia „kartu juk anas nėjo, ar kartu ėjo?“. R. M. nurodo, kad beveik kartu ėjo, ne kartu, tarpas buvo. M. M. aiškina, kad tyrėjui taip ir sakė, kad anas ėjo atsilikęs 3-5 žingsniais ir dar draugui sakė ano nekalbinti. M. M. nurodo, kad tarpusavyje pasikalbėjo, ar J. nuomoja ir nusuko pas R. M. gerti. R. M. atsako „nu, nu“.
16.4. Šių pokalbių turinį pirmosios instancijos teismas įvertino kaip liudytojų parodymų derinimą. Apeliacinės instancijos teisme po išklausytų pokalbių R. M. ir M. M. paaiškino, kad tarpusavyje parodymų nederino. R. M. nurodė, kad ne visas aplinkybes atsimena, nes tuo metu gėrė 10 dienų, o M. M. aiškino, jog jis pats žino, kaip viskas buvo, o telefonu jie tik norėjo pasitikslinti ir prisiminti aplinkybes tam, kad nesuklaidintų. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šių pokalbio turinio matosi, kad M. M. ir R. M. iš tikrųjų tiksliai neatsimena visų įvykio aplinkybių, jie tarpusavyje pasakoja detales ir tuo pačiu bando prisiminti, stengiasi, jog jų prisiminimai sutaptų. M. M. ir R. M. tarpusavyje vis tikslinasi, ar I. K. ėjo iš jų paskos ir nusuko į J. Ž. kiemą. Kelis kartus R. M. nurodo, kad I. K. veido neatsimena, nelabai ką ir atsimena iš to vakaro.
16.5. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad abejonių kelia ne tik įvykio metu M. M. girtumas, dėl kurio susilpnėjo galimybė atsiminti kuo tikslesnes įvykio aplinkybes, bet ir ikiteisminio tyrimo metu procesinio veiksmo (akistatos) atlikimas. Išteisintasis I. K. nurodė, kad prieš akistatą su juo M. M. atėjo iš operatyvinių darbuotojų kabineto, o po akistatos jis sugrįžo į tą kabinetą. Jo nuomone, M. M. buvo daromas spaudimas. Siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes ir tuo pačiu keliamas abejones dėl pareigūnų elgesio liudytojo atžvilgiu apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ne tik pats M. M. ir R. M., bet ir ikiteisminio tyrimą atlikusi tyrėja D. M.. Abu liudytojai neigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo daromas spaudimas dėl atitinkamų parodymų davimo. M. M. paaiškino, kad kai gavo šaukimą, jam paskambinę pareigūnai pasakė susiruošti, atvažiavo ir jį išsivežė. Prieš akistatą su I. K. jis atėjo iš operatyvininkų kabineto. Ką veikė operatyvininkų kabinete, jis nežino. Jis pats užėjo pas tyrėją ir klausė, ką reikės sakyti akistatos metu. Tyrėja D. M. jam patarė, ką reikės paliudyti. Ji sakė nesakyti nereikalingų žodžių, sakyti tai ką jis matė. Po akistatos nuėjo vėl į šį kabinetą, nes turėjo palaukti operatyvininkų, kurie jį turėjo parvežti į namus. Pati tyrėja D. M. apeliacinės instancijos teisme aiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog M. M. yra vartojantis alkoholį asmuo, į tai, jog jis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl pagal jos žodinį nurodymą pareigūnai jį surasdavo ir pristatydavo į jos kabinetą. Todėl ir akistatai M. M. tarnybiniu automobiliniu policijos pareigūnų buvo pristatytas į jos kabinetą. Prieš M. M. ir I. K. akistatą liudytojas buvo jos kabinete, nes akistata vyko jos kabinete. Tos pačios apklausos metu tyrėja aiškino ir tai, kad iki akistatos pradžios M. M. buvo kriminalistų kabinete. Kadangi M. M. atvežė anksčiau, o ji turėjo kitų darbų, tai gal jis ir buvo kriminalistų kabinete, bet tikrai jis nebuvo nei uždaromas, nei tampomas. Jis tiesiog laukė akistatos. Prieš akistatą galbūt M. M. uždavė kažkokius klausimus, bet ji galėjo jam pasakyti tik tai, kad jis turi sakyti tiesą ir tik tiesą, o patarinėti jam nieko negalėjo. Ji neaiškino liudytojui ką reikia sakyti. To nedarė ir kiti pareigūnai. Akistatos su I. K. M. M. laukė ne neutralioje vietoje, o kriminalistų kabinete, nes tokia praktika. Tam kad jis nesusitiktų su įtariamuoju, jog nebūtų kažkokių konfliktų ir pan.
16.6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į liudytojų girtumą įvykio metu, jų galimybę kuo tiksliau įsiminti aplinkybes, taip pat įvertinus jų tarpusavio pokalbius, bandymą prisiminti itin reikšmingas detales bei M. M. bendravimą su pareigūnais, teisėjų kolegijos nuomone, M. M. ir R. M. parodymus teismas pagrįstai įvertino rezervuotai, t. y. patikėjo tik ta dalimi, kurią patvirtina vaizdo įrašai, nes kiti jų parodymai ir elgesys po įvykio iš tikrųjų kelia pagrįstų abejonių.
17. Nuosprendyje nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu 2017 m. liepos 23 d. kambaryje, kuriame buvo žuvusiojo J. Ž. kūnas, užfiksuotas avalynės pėdsakas, o ant durų, tarp koridoriaus ir laiptinės (schemoje 53) bei tarp kambario ir koridoriaus (schemoje 51), užfiksuoti rankų pėdsakai (1 t., 15-18, 19-20, 21-58, 59-61 b.l.). Specialisto išvada Nr. 30-(409)-IS1-686 patvirtina, kad trys rankų pėdsakai ir vienas delno pėdsakas palikti I. K. (4 t., 151-156, 157-167 b.l.). Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. 30-(729)-IS1-1057 nurodyta, kad avalynės pėdsakas galėjo būti paliktas tirti pateiktu dešinės kojos batu, paimtu iš I. K., arba kita avalyne, kurios padų rašo elementų matmenys, forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pats kaip ir tirti pateikto bato. Konkrečiai atsakyti, ar šis avalynės pėdsako fragmentas yra paliktas pateiktu dešinės kojos batu, paimtu iš I. K., negalima, nes tarp avalynės pėdsako ir su pateiktu I. K. dešinės kojos batu padarytų eksperimentinių atspaudų, kokių nors išskirtinių sutampančių individualiųjų požymių neaptikta (5 t., 4-8 b.l.).
17.1. Įvykio vietos apžiūrą atliko specialistas P. Š., o šioje apžiūroje dalyvavo specialistas R. M.. Šie specialistai buvo apklausti teisiamajame posėdyje. Daktiloskopinių ir trasologinių tyrimo specialistas R. M., kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, paaiškino, kad nėra tyrimo, kurio pagalba būtų galima nustatyti prieš kiek laiko palikti pėdsakai. Jis paaiškino ir tai, kad pirštų pėdsako išsilaikymas priklauso nuo sąlygų toje vietoje, kurioje jie palikti. Nors nurodė, kad esant idealioms sąlygoms, pėdsakas gali išsilaikyti ilgiau, tačiau šiuo atveju, jo nuomone, įvykio vietoje palikti pėdsakai yra švieži, nes seniai palikti pėdsakai nesudarytų tokio kontrasto. Vertindamas pėdsakų palikimo laiką specialistas vadovavosi Lietuvos policijos Kriminalistų tyrimo centro viršininko įsakymu Nr. 140-V-88. Šiame įsakyme nurodoma, kad ryškinama daktiloskopiniais milteliais, kai pėdsakas latentinis, kaip ir nagrinėjamu atveju, nematomas, kai pėdsakas yra šviežias, nuo 1-5 dienų. Tuo atveju, jeigu pėdsakas senesnis, tai objektas paimamas į laboratoriją ir jis tiriamas akrilano metodu. Specialistas paaiškino, kad kai objektas yra didelis, kaip šiuo atveju durys, tokio objekto negali išimti, todėl pėdsakus ryškina su milteliais, o kitu atveju, kai objektas yra mažas, tai tokį veža į laboratoriją. Kitas specialistas P. Š. paaiškino ir patvirtino, kad pirštų pėdsakų išsilaikymas priklauso nuo oro sąlygų ir konkrečios situacijos. Pagal nuotraukas specialistas sprendžia, kad pirštų pėdsakai ant durų buvo palikti neseniai, o dėl kitų pėdsakų jis neatsimena.
17.2. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl pėdsakų atsiradimo laiko, kreipėsi į Lietuvos hidromereorologijos tarnybą ir Lietuvos teismo ekspertizes centrą. Šio centro rašte nurodyta, kad rankų pėdsakų išsilaikymo trukmė įvairi ir svyruoja nuo kelių valandų iki kelių metų. Ant objektų užsifiksavusių rankų pėdsakų išsilaikymą sąlygoja pėdsakų susidarymo mechanizmas – pėdsakų palikusių rankų charakteristika, pėdsakus priimančio objekto paviršiaus charakteristika, paviršiaus struktūra, kontakto pobūdis – ir klimatinės sąlygos. Metodikos, leidžiančios nustatyti pėdsako palikimo laiką, nėra. Remiantis literatūros duomenis, esant vidutiniškai oro temperatūrai (+ 20 laipsnių), 50 proc. drėgnumui bei mažam dulkėtumui, ant dažytų paviršių milteliais gali būti išryškinami iki 30 parų senumo pėdsakai (7 t., 142 b.l.).
17.3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme siekiant pašalinti abejones dėl nužudytojo namuose rastų I. K. pėdsakų palikimo laiko teisėjų kolegija nusprendė dar kartą apklausti specialistus ir aptartą raštą parengusią ekspertę.
17.4. Apeliacinės instancijos teisme specialistas R. M. negalėjo atsakyti, kada palikti pėdsakai ant objektų, nes tokios metodikos nėra. Vadovaudamasis Lietuvos policijos Kriminalistų tyrimo centro viršininko įsakymu Nr. 140-V-88 specialistas ir vėl paaiškino, kad jeigu rankų pėdsakai senesni nei 5 dienų, o objektą galima paimti, tai tokį objektą rekomenduojama paimti. Jo nuomone, įvykio vietoje rasti pėdsakai atrodė švieži, jie buvo ryškūs, todėl jie buvo palikti neseniai. Jo nuomone, pėdsakai nesenesni nei 5 dienos iki apžiūros. Kitas specialistas P. Š. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad jeigu pėdsakas paliktas iki 5 dienų, tai tokie ryškinami milteliais, o kitu atveju, jeigu pėdsakas paliktas seniau, naudoja kitus ryškinimo būdus. Pagal praktiką, atsižvelgiant į pėdsakų spalvą, didesnė tikimybė, kad iki įvykio šie pėdsakai galėjo būti palikti iki 5 dienų, bet ne prieš mėnesį.
17.5. Lietuvos teismo ekspertizes centro ekspertė D. Šiaudinienė apeliacinės instancijos teisme patvirtino savo raštą dėl rankų pėdsakų ekspertizės (7 t., 142 b.l.) ir paaiškino, kad nėra metodikos, kuria vadovaujantis būtų galima nustatyti pėdsako atsiradimo. Literatūroje nurodyta, kad milteliais gali būti išryškinami iki 30 parų senumo pėdsakai, tačiau tokių bandymų ji asmeniškai nedarė. Ji matė įvykio vietoje užfiksuotas pėdsakų nuotraukas, tačiau įvertinant visus nežinomuosius negali pasakyti, kada paliktas pėdsakas. Pėdsako ryškumas nebūtinai priklauso nuo pėdsakų palikimo termino. Tai priklauso nuo aplinkos sąlygų, nuo to, kaip buvo paliktas pėdsakas ir ant kokio paviršiaus. Paliekant pėdsaką lieka prakaito lašeliai, kurie sudaryti iš tam tikrų medžiagų. Ryškinant milteliais, tai milteliai prilimpa prie prakaito. Laikui bėgant prakaitas garuoja. Prakaitas garuota ir jo ryškumas turėtų mažėti, bet yra išimčių. Tuo atveju, jeigu rankos labai sausos, tai tada pėdsakas, nors ir paliktas šiandien, gali neišryškėti. Specialistai, apklausti apeliacinės instancijos teisme, yra praktikai, o ji į įvykio vietas nevažiuoja, jai pateikia pėdsaką ir jį ryškina kitais metodais laboratorinėmis sąlygomis.
17.6. Atsižvelgiant į aptartus specialistų ir ekspertės paaiškinimus, į ekspertės raštą, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad nėra metodikos, kuria vadovaujantis būtų galima nustatyti I. K. pirštų ir delno pėdsakų palikimo laiką J. Ž. namuose. Specialistai ir ekspertė negalėjo vienareikšmiškai nurodyti I. K. pėdsakų palikimo laiko. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ir pagrindo kategoriškai teigti, jog pėdsakus I. K. paliko būtent J. Ž. nužudymo dieną. Kita vertus, nors specialistai R. M. ir P. Š. atmeta ilgesnį laikotarpį, tačiau ir šie specialistai, atsižvelgę į pėdsakų ryškumą, nurodo, kad pėdsakus išteisintasis galėjo palikti ir anksčiau, nei įvykio dieną, t. y. prieš 5 dienas iki įvykio. Specialistai aiškino ir tai, kad delno ir pirštų pėdsakams negalėjo daryti poveikio saulės spinduliai, nes delno pėdsakas rastas koridoriuje, kuriame nėra langų, o kiti pėdsakai rasti kambaryje, kurio langas buvo į šiaurę, o kito lango užuolaidos buvo užtrauktos. Tuo tarpu ekspertė D. Šiaudinienė paneigė ir paaiškino, kad pėdsako ryškumas nebūtinai priklauso nuo jų palikimo laiko. Tai priklauso nuo pėdsakų susidarymo mechanizmo ir klimatinių sąlygų. Nors specialistai teigia, kad milteliais ryškina 1-5 dienų pėdsakus, o senesnius pėdsakus ryškina jau kitais metodais, tačiau ekspertė nurodė, kad milteliais gali būti išryškinami iki 30 parų senumo pėdsakai. Specialistas R. M. nurodė dar ir tai, jog dėl objekto dydžio nusprendė pėdsakus ryškinti milteliais, o kiti atveju, jeigu objektas būtų mažesnis, objektą būtų paėmę ir vežę į laboratoriją. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, specialistų nurodomai nuomonei, kad J. Ž. namuose rasti I. K. pėdsakai buvo palikti šviežiai, įtaką daro ir jų pasirinkta metodika.
17.7. eisminio nagrinėjimo metu I. K. parodė, kad J. Ž. namuose jo rankų pėdsakai liko, kai jis nuo 2017 m. birželio 26 d. iki liepos 4 d. ieškojo gyvenamosios vietos, nes turėjo atvykti jo draugė, su kuria jis gyvena faktinėje santuokoje. Jis buvo nužudytojo namų koridoriuje, virtuvėje ir kitame kambaryje, bet tuose namuose buvo betvarkė, daug butelių nuo alkoholio. Jis ėjo ieškoti vieną kartą su O. L., pravarde Y, kurio auksiniai dantys, o kitą kartą su A. Apie tai, kad ieškodamas gyvenamosios vietos, jis lankėsi D. gyvenvietėje esančiuose namuose, I. K. parodė jau ikiteisminio tyrimo metu. Skunde nurodoma, kad tokius parodymus I. K. davė išklausęs visus liudytojų parodymus ir specialistų paaiškinimus bei ištyrus kitą bylos medžiagą, tačiau iš bylos matosi, kad po jo apklausos teisiamojo posėdžio metu dar kartą buvo apklausti specialistai ir liudytoja D. M. bei gauti kiti duomenys. Apeliacinės instancijos teisme apie šias aplinkybes irgi buvo apklaustas I. K., kuris ir vėl aiškino tokias pačias jo pėdsakų J. Ž. namuose atsiradimo aplinkybes.
17.8. Teismas teisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug kaimo gyventojų, kurie parodė, jog niekas kambarių nuomoti jų neprašė, tačiau liudytojos V. A. A. ir N. J. parodė, kad I. K. domėjosi galimybe išsinuomoti gyvenamąją patalpą. Net ir nukentėjusioji D. J. teisme parodė, kad žuvusysis jai buvo užsiminęs apie tai, kad X prie parduotuvės jo klausė, ar jis nežino, kas gali išnuomoti kambarį. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad I. K. parodymai, jog jis ieškojo gyvenamosios vietos, paneigti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja V. A. A. jau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė apie tokias detales, kurias nurodė ir išteisintasis. Ji patvirtino, kad iš tikrųjų I. K., kurį atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką (2 t., 50-52 b.l.) metu, ieškodamas gyvenamosios vietos pas ją buvo atėjęs du kartus 2017 m. liepos mėnesį, paskutinį kartą maždaug 2 savaites iki įvykio, tuos du kartus jis buvo atėjęs su skirtingais draugais, o vienas iš jų turėjo auksinius dantis. Apie tai, kad jau birželio mėnesį su skirtingais draugais I. K. ieškojo gyvenamosios vietos teisme patvirtino ir pati jo draugė liudytoja N. M., kuri nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. turėjo atvykti į Lietuvą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, kad N. M. yra atvykusi į Lietuvą ir gyvena kartu su I. K. (7 t., 64-65, 66-67, 69 b.l.). Ši aplinkybė suteikia pagrindo manyti, jog išteisintasis realiai ieškojo gyvenamosios vietos sau ir savo draugei.
17.9. Be to, išteisintojo parodymų, teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nepaneigia ir S. Š. bei D. J. parodymai apie tai, kad J. Ž. niekam kambario nenuomojo, pašalinių asmenų į namus neįsileisdavo. Apie tokį J. Ž. požiūrį į pašalinius asmenis nurodė ir jo sūnus D. Ž., sutuoktinė D. Ž. ir liudytoja R. M.. Iš tikrųjų pagal D. J. parodymus 2017 m. liepos 4-6 dienomis J. Ž. tvarkėsi namus, ruošėsi savo gimtadieniui, tačiau nuo liepos 6 d. jo namuose jau galėjo būti netvarka, nes jis pradėjo gerti. Nors ir D. J. parodė ir tai, kad nuo Joninių iki J. Ž. gimtadienio (duomenys neskelbtini) jo namuose betvarkės nematė, nes tuo laikotarpiu jis alkoholio nevartojo, tačiau ir pati liudytoja neatmetė galimybės, jog jos dukra, kuri taip pat aplankydavo J. Ž., nenorėdama jos skaudinti, nieko nesakė apie neblaivų brolį. Iš tikrųjų R. M. nurodė, kad ji bijo girų žmonių, todėl abejoja, ar J. Ž. namuose lankėsi prieš dvi savaites, nes jis buvo girtas. Vadinasi, prieš maždaug dvi savaites iki nužudymo J. Ž. vartojo alkoholį, o iš V. A. A. parodymų matosi, kad šiuo laikotarpiu I. K. dar vis ieškojo gyvenamosios vietos, todėl negalima atmesti išteisintojo parodymų, kad J. Ž. namuose buvo netvarkinga, todėl apžiūrėjęs namus jis išėjo. Be to, kaip minėta, ir pati D. J. parodė, kad prieš nužudymą savaitę ar dvi pats J. Ž. pasakojo, jog prie parduotuvės X jo teiravosi dėl kambarių nuomos. Prokuroras nurodo, kad tuo atveju, jeigu į namus būtų atėję pašaliniai asmenys apžiūrėti kambarių nuomai, apie tai J. Ž. irgi būtų papasakojęs D. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai tik prokuroro prielaida. Kita vertus, tada kiltų klausimas, kad, jei J. Ž., būdamas toks atsargus ir jokių pašalinių asmenų neįsileisdavęs į namus, su jais nevartodavęs alkoholio, kaip nurodė liudytojai, dėl kokių priežasčių jis būtų įsileidęs I. K. vėlų vakarą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, lieka nepaneigti I. K. parodymai, jog jo pėdsakai J. Ž. namuose liko nuo to laiko, kai jis ieškojo nuomotis gyvenamąją vietą.
17.10. Įvykio vietoje, be pirštų ir delno pėdsakų, rastas ir avalynės pėdsakas, kuris pagal specialisto išvadą Nr. 30-(729)-IS1-1057 galėjo būti paliktas tirti pateiktu dešinės kojos batu, paimtu iš I. K., arba kita avalyne, kurios padų rašo elementų matmenys, forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pats kaip ir tirti pateikto bato. Toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad konkrečiai atsakyti, ar šis avalynės pėdsako fragmentas yra paliktas pateiktu dešinės kojos batu, paimtu iš I. K., negalima, nes tarp avalynės pėdsako ir su pateiktu I. K. dešinės kojos batu padarytų eksperimentinių atspaudų, kokių nors išskirtinių sutampančių individualiųjų požymių neaptikta (5 t., 4-8 b.l.). Nors prokuroras nurodo, kad iš specialisto išvados Nr. 11K-347(17) matosi, kad I. K. avėjo tirti pateiktus batus, tai yra tuos batus, kurie pas jį buvo paimti ir nustatyta įvykio vietoje palikto pėdsako rūšinė priklausomybė, tačiau šioje specialisto išvadoje nurodyta, jog dėl skaitmeninių vaizdo bylų fiksavimo ypatumų, vaizduose užfiksuoti batų padų detalės neryškios, pagerinti esamų vaizdų naudojant programinę įrangą ir sulyginti su lyginamajam tyrimui pateiktų batų padų raštais, nėra galimybės (5 t., 13-15 b.l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota tik tai, kad šis avalynės pėdsakas paimtas nuo grindų kambaryje Nr. 2, t. y. tame pačiame, kuriame rastas J. Ž. lavonas, o jau prie protokolo pridėtuose nuotraukose matosi atlenktas kilimo kampas, pažymėta, kurioje vietoje buvo šis pėdsakas. Kitą dieną po nukentėjusiojo lavono suradimo D. J. parodė, kad kilimas buvo sustumtas į vieną pusę. Apie avalynės pėdsaką pirmosios instancijos teisme įvykio vietoje buvęs specialistas R. M. paaiškino, kad šis pėdsakas buvo sudarytas iš dulkių, jo nuomone, grumtynių metu vienas kilimo kampas buvo paspirtas ir toje vietoje buvo perneštas dulkėtas pėdsakas ant tos vietos, kur buvo kilimas. Jeigu kilimas būtų užverstas ir pajudintas, pėdsakas būtų sunaikintas. P. Š. paaiškino, kad avalynės pėdsakas buvo rastas ant grindų po atverstu kilimu. Nors nėra užfiksuota kilimo padėtis, bet nufotografuotas taip, kaip buvo rastas. Apeliacinės instancijos teisme R. M. dėl avalynės pėdsako pažymėjo ir kėlė klausimą, kaip avalynės pėdsakas, tokios pat rūšies kaip ir dešinės kojos I. K. batas, galėjo išsilaikyti kambario viduje, kur gyvena žmogus, be to, kelia klausimą, ar žmogus mėnesį laiko gyvena su atlenktu kilimu.
17.11. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo prieštarauti prokuroro argumentui, kad iš tikrųjų avalynės pėdsakas, kuris buvo sudarytas iš dulkių, paliktas J. Ž. nužudymo dieną, tą aiškina ir specialistai, tačiau nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog šis avalynės pėdsakas būtent paliktas I. K.. Tokios išvados nepatvirtina net ir patys specialistai. Todėl lieka nepaneigtos abejonės, kad šį avalynės pėdsaką, nors ir paliktą tokio paties tipo batu, kaip ir I. K., galėjo palikti ir kitas asmuo.
17.12. Kita vertus, net ir atmetus I. K. parodymus apie paliktus pėdsakus J. Ž. namuose, atmetus, kad jis anksčiau, nei įvykio dieną, ieškodamas gyvenamosios vietos buvo užėjęs ir apžiūrėjo nužudytojo namus, taip pat darant išvadą, jog būtent I. K. bato pėdsakas paimtas įvykio vietoje, teisėjų kolegijos nuomone, vis tiek nėra pagrindo išvadai, kad I. K. prieš J. Ž. atliko kažkokius smurtinius veiksmus, lėmusius jo mirtį.
18. Kaip jau buvo nurodyta, objektyviais duomenimis nustatyta, kad apie 22 val. 32 min. R. M., M. M. ir I. K. nueina link A. gatvės, apie 22 val. 35 min. visi trys užfiksuojami ties A. gatvės trečiu namu einantys link K. gatvės. O 23 val. 06 min. I. K. užfiksuotas įmonės „X“ aikštelėje. Todėl šioje byloje buvo aktualu nustatyti I. K. pasirinktą maršrutą nuo tos vietos, kur vaizdo kamerų įrašais jis užfiksuotas paskutinį kartą (einantis A. gatve), taip pat ir atstumą nuo J. Ž. namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki UAB „X“ apskaičiuoti atstumą ir jo įveikimo laiką.
18.1. Tarnybiniame pranešime analizuojant parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir remiantis interneto puslapių http://www.maps.lt ir http://google.maps.lt duomenimis nurodyta, kad tikėtina, jog nuo (duomenys neskelbtini) I. K. galimai grįžo trumpiausiu maršrutu, kurio atstumas yra maždaug nuo 710 iki 830 m. Šį atstumą I. K. galimai galėjo įveikti maždaug per 8-10 min. (4 t., 92-93, 95-102 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu išteisintojo I. K. gynėjas pateikė tardymo eksperimento protokolą, kuriame nurodoma, kad atstumas nuo J. Ž. namų, einant I. K. nurodytu maršrutu, už UAB „X“ plovyklos, kur jis perėjo skersai autostradą, yra 1 560 m, o šį atstumą I. K. nuėjo per 24 min. (7 t., 96-97, 98 b.l.)
18.2. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išteisintojo gynėjo pateiktais duomenimis. Su tuo nesutinka prokuroras, nes, pasak jo, protokole sumodeliuota situacija yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Apeliaciniame skunde remdamasis tarnybiniu pranešimu prokuroras nurodo, kad palankiausiu būdu skaičiuojant laiką ir atstumą nuo J. Ž. namų iki bendrovės I. K. šį atstumą eidamas vidutiniu tempu nuėjo iki 10 min. O skaičiuojant išteisintajam palankiausiu būdu į J. Ž. namo kiemą jis įėjo apie 22 val. 37 min., todėl atsižvelgiant, kad bendrovės teritorijoje jis užfiksuotas 23 val. 06 min., tai iš J. Ž. namų jis turėjo išeiti 22 val. 56 min., todėl nužudytojo namuose I. K. galėjo praleisti apie 20 min.
18.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad parodymų patikrinimas vietoje su I. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas. Apeliacinės instancijos teisme tyrėja D. M. paaiškino, kad šį ikiteisminio tyrimo veiksmą atlikti atsisakė I. K.. Išteisintasis aiškino, kad A. gatve nuėjęs iki L. gatvės, užsukęs į šią gatvę ir įsitikinęs, jog ten nėra draugo, nuėjo į bendrovės teritoriją. Iš išteisintojo gynėjo pateikto tardymo eksperimento protokolo matosi, kad pats I. K. nurodė maršrutą, kuriuo grįžo į bendrovės aikštelę. Tai, kad šis atstumas buvo matuojamas vedantis dviratį, ar tai, jog nėra nurodyta kokiu tiksliai greičiu ėjo išteisintasis ir pan., nesuteikia pagrindo abejoti pateiktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad be I. K. parodymų apie jo grįžimo maršrutą kitų objektyvių duomenų nėra, todėl netikėti tokiais parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, prokuroras nurodo apie vidutinį tempą, tačiau teismas pagrįstai įvertino, kad išteisintojo judėjimas buvo lėtas, tai patvirtina vaizdo kamerų įrašai, taip pat įvertino ir tai, jog jis buvo neblaivus.
18.4. Tuo tarpu tarnybiniame pranešime nurodytas kitas maršrutas, kurį galimai pasirinko I. K.. Prokuroras šį maršrutą nurodo kaip atstumo ir laiko atžvilgiu palankiausią I. K., tačiau tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šis maršrutas yra trumpiausias, iš pridėtų nuotraukų matosi, kad didžiąją kelio dalį išteisintasis turėjo eiti laukais.
18.5. Prokuroras nurodo, kad pagal tarnybiniame pranešime nurodytą skaičiavimą I. K. nužudytojo J. Ž. namuose turėjo praleisti apie 20 min. Galima sutikti su tuo, kad specialisto išvada Nr. M 398/2017(03) (4 t., 122-125 b.l.) ir eksperto G. P. paaiškinimai neprieštarauja, jog J. Ž. galėjo būti nužudytas tuo metu, kai, pasak prokuroro nurodomo laiko, I. K. buvo J. Ž. namuose. Tačiau šioje nutartyje jau buvo išdėstyti motyvai, kad nėra jokių patikimų, objektyvių ir pakankamų įrodymų išvadai, jog tuo metu I. K. tikrai buvo nužudytojo namuose. Nepaisant to, net ir vadovaujantis tarnybiniu pranešimu ir prokuroro nurodomu apskaičiavimu, teisėjų kolegijai vis tiek abejonių kelia, ar per tas 20 min. I. K. galėjo patekti į J. Ž., kuris, pasak artimųjų, jokių pašalinių, nepažįstamų asmenų neįsileisdavo, namus, su juo sukonfliktuoti, nužudytojo namuose surasti peilį, tuo peiliu iš skirtingų padėčių smūgiuoti šešis kartus į įvairias kūno vietas, nužudytajam ant galvos uždėti maišelį, peilį numesti už lovos, ant kurios ir rastas nužudytojo lavonas, spėti išversti ir sujaukti kambarį ir išeiti.
18.6. Be to, pagrįstų abejonių kelia ir kitos aplinkybės. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų matosi galimų grumtynių pėdsakai J. Ž. name, ant grindų ir ant sienų virš lovos ten, kur buvo rastas nukentėjusiojo lavonas, rasti kraujo pėdsakai. Pažymima, kad ant sienų rasti kraujo pėdsakai panašūs į tyškimo pobūdžio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, toks kraujas turėjo užtikšti ir ant to asmens, atlikusio smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Įvykio vietoje rastas ir peilis, kuris, kaip atpažino ir nurodė D. J., priklausė J. Ž. (1 t., 111-115 b.l.). Specialisto išvada Nr. M 398/2017(03) ir eksperto G. P. paaiškinimai patvirtina, kad šiuo rastu peiliu iš skirtingų padėčių J. Ž. padaryti sužalojimai sukėlė ūmų, intensyvų kraujavimą į išorę (4 t., 122-125, 172-175, 176-179 b.l.). Tuo tarpu į bendrovės aikštelę I. K. grįžo nei susitepęs krauju, nei susižalojęs, nei neįprastai besielgiantis. Iš UAB „X“ vaizdo kamerų įrašų matosi, kad sugrįžęs į bendrovės teritoriją I. K. nuėjo į biuro vidų ir ten trumpai pasikalbėjo su V. L.. Liudytojui V. L. išteisintojo elgesys nesukėlė jokių įtarimų, nematė, kad jis būtų nešvarus ar kraujuotas. Tai patvirtina ir patys vaizdo įrašai. Po kelių dienų I. K. pateikė drabužius ir batus, su kuriais buvo įvykio dieną. Specialisto išvadose Nr. S 314/2017(01) ir Nr. G 1380/2017(03) nurodyta, kad ant I. K. marškinių, batų ir džinsinių kelnių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta, taip pat ant paties I. K. kūno išorinių mechaninių sužalojimų irgi nekonstatuota (4 t., 140, 187-189 b.l.). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad radus J. Ž. lavoną ant jo galvos buvo uždėtas skaidrus polietileninis maišelis, o ant jo dešinės šlaunies rasta saga. Ištyrus itin reikšmingus įvykio vietoje rastus daiktus specialisto išvadoje Nr. S 314/2017(01) konstatuota, kad ant peilio geležtės ir rankenos rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas J. Ž. DNR profilis. Be to, ir nuoplovose nuo maišelio, ir ant sagos taip pat nustatytas nužudytojo DNR profilis (4 t., 187-189 b.l.). Tuo tarpu jokių duomenų apie tiesioginį I. K. kontaktą su J. Ž. ar su peiliu, kuriuo nužudytas nukentėjusysis, nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškintasi visos reikšmingos aplinkybės dėl sagos. Ant J. Ž. lavono rasta saga nebuvo apžiūrėta, ši saga nebuvo sulyginta su I. K. pateiktais įvykio dieną vilkėtais marškiniais. Be to, išsamiai nebuvo apžiūrėti net ir I. K. pateikti marškiniai, apžiūros protokole nieko nėra nurodyta dėl sagų ir jų skaičiaus. Iš I. K. marškinių ir įvykio vietos apžiūros protokolų saga, rasta ant J. Ž., vizualiai skiriasi nuo I. K. marškinių. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ant lavono rastos sagos išsamus tyrimas būtų buvęs svarbus siekiant nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes.
19. Svarbu įvertinti dar ir tai, kad šioje byloje nenustatytas J. Ž. nužudymo motyvas. Nors prokuroras nurodo, kad J. Ž. nužudymas buvo tarp nukentėjusiojo ir I. K. kilusio konflikto tęsinys ir pasekmė, tačiau, priešingai, nei nurodoma skunde, to nepatvirtina surinktų, šiuo atveju netiesioginių, įrodymų visuma. Teisėjų kolegija sutinka, kad tam tikri bylos duomenys patvirtina, jog I. K. lankėsi J. Ž. namuose, tačiau kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent nužudymo dieną išteisintasis buvo pas nukentėjusįjį, su juo ginčijosi, o po to sugrįžęs jį ir nužudė, nėra.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi bylos duomenys, kurie gali turėti reikšmės teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui, jau buvo betarpiškai išnagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į prokuroro apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, todėl visos galimybės nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes kiek tik įmanoma tiksliau jau buvo išnaudotos. Teisėjų kolegijos nuomone, surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad J. Ž. nužudė būtent I. K.. Nors tam tikri duomenys leidžia teigti, jog kažkuriuo metu I. K. lankėsi J. Ž. namuose, o įvykio dieną vaikščiodamas po gyvenvietę ėjo link gatvės, kurioje stovi nukentėjusiojo namas, tačiau tokių duomenų nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Šioje byloje nenustatyti reikšmingi tarpiniai faktai, kurie suteiktų pagrindo neabejotinai, nuosekliai ir logiškai išvadai, kad būtent I. K. nužudė J. Ž.. Todėl abejonės, kurių išnaudojus visas galimybes nepavyko pašalinti, vertinamos I. K. naudai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino I. K., skundžiamą nuosprendį naikinti prokuroro apeliaciniame skunde dėstomais argumentais pagrindo nėra.
21. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog neįrodyta, kad I. K. dalyvavo nužudant J. Ž., todėl priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiųjų D. Ž. ir D. J. civilinius ieškinius.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arūno Saunoriaus apeliacinį skundą atmesti.