- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- I-2076-426/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00942-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui R. L., jo atstovei Raimondai Vainoraitei, atsakovo atstovei Vilijai Plotnikovienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Giedriui Krilavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į eitas pareigas ir darbo užmokesčio priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. L. prašo:
1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie VRM) vado 2009 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. TE-178 „Dėl R. L. perkėlimo į Vilniaus rinktinę“ (toliau Įsakymas);
2) grąžinti jį į VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Lavoriškių rinktinės vado pareigas;
3) priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl perkėlimo į kitas pareigas už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos
4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde (t. I, b. l. 2-7) paaiškino, kad iki 2009 m. gegužės 25 d. dirbo VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Lavoriškių rinktinės vadu (A pareigybės lygis, 12 kategorija). Įsakymu nuo 2009 m. gegužės 25 d. buvo atleistas iš VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių rinktinės vado pareigų, perdavus tarnybinius reikalus į Vilniaus rinktinę dėl skyrimo į viena pakopa žemesnes pareigas. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 17 str. 1 d. 2 p., Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 (toliau Taisyklės), 22.2 p. bei atsižvelgiant į VSAT atestacijos komisijos (toliau Atestacijos komisija) posėdžio 2009 m. gegužės 19 d. protokolą Nr. 87-89. Su Įsakymu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Teigia, kad Taisyklių 21 p. yra įtvirtinta nuostata, jog atestavimą sudaro atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas ir pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog pareigūno atestavimas susideda iš dviejų dalių: atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimo ir pokalbio su pareigūnu apie jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Abi šios procedūros dalys yra privalomos ir vienos iš jų nebuvimas turėtų būti vertinamas kaip esminis procedūrinis pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutartyje adm. byloje Nr. A2-1623-05 konstatavo, jog atestacijos komisijos išvadą lemia ne tik pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, bet ir atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas.
Pabrėžia, kad jis taip pat buvo atestuojamas 2008 m. lapkričio 5 d. Tą kartą Atestacijos komisija priėmė sprendimą, jog jis tinka eiti pareigas. Dėl jam nesuprantamų priežasčių 2009 m. buvo įtrauktas į atestuojamų pareigūnų sąrašą. 2009 m. gegužės 19 d. nebuvo paskirta neeilinė atestacija, buvo atestuojamas pagal sąrašą.
Akcentuoja, kad Atestacijos komisija objektyviai negalėjo tinkamai įvertinti atestacijos lape esančių duomenų, kadangi atestacijos lapo 10 p., kuriame yra įrašomi pareigūno paskatinimai ir apdovanojimai per pastaruosius 4 metus, yra nurodyta, jog jis neskatintas, nors per pastaruosius metus yra skatintas 8 kartus. Pareiškėjo nuomone, duomenys apie paskatinimus ir apdovanojimus yra svarbi pareigūną charakterizuojanti informacija, todėl Atestacijos komisija negalėjo visapusiškai įvertinti jo charakteristikos. Vertinant atestacijos lape pateikiamą informaciją daro išvadą, jog joje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti jo gebėjimais atlikti savo pareigas. Atestacijos komisija posėdžio metu visiškai nepasisakė dėl atestacijos lape išdėstytų duomenų.
Antra procedūros dalis - pokalbis su pareigūnu turi būti susijęs su pareigūno tarnybine veikla, gebėjimais bei tinkamumu eiti pareigas. Pokalbis turi apimti visą tarnybinę veiklą nuo paskutinės atestacijos. Jo atveju - nuo 2008 m. lapkričio 5 d., tačiau Atestacijos komisija jam uždavinėjo klausimus apie laikotarpius, kurie jau buvo įvertinti 2008 m. lapkričio 5 d.
Tvirtina, kad visi Atestacijos komisijos narių klausimai buvo susiję tik su viena jo pareigybės aprašyme numatyta funkcija - pavaldžių pareigūnų kontrole. Jo teorinės žinios atestacijos metu absoliučiai nebuvo vertinamos, Atestacijos komisija visiškai nevertino jo asmeninių savybių.
Viešojo administravimo 8 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Nei protokole, nei Įsakyme nėra nurodoma, kokiais motyvais remiantis buvo priimtas sprendimas perkelti jį į viena pakopa žemesnes pareigas, todėl mano, jog Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo 8 str. 1 d. nuostatų.
Šalies argumentai
Atsakovas VSAT prie VRM su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 12-15) paaiškino, kad 2008 m. spalio 30 d. vykusios atestacijos metu buvo pateikta išvada, jog R. L. tinka eiti pareigas, siūloma imtis skubių priemonių normalizuoti PKP padėtį, siūloma įtraukti į 2009 m. atestuotinų pareigūnų grafiką. Su šia komisijos išvada pareiškėjas susipažinęs pasirašytinai, todėl daro išvadą, jog jis žinojo apie būsimą neeilinę atestaciją.
Tvirtina, kad, vadovaudamasis Taisyklių 7-9 p. VSAT vadas 2009 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 4-332 sudarė Atestacijos komisiją. Pakartotinai pareiškėjas buvo atestuotas gegužės 15 d. 2008 m. spalio 30 d. pareigūno atestacijos lape Nr. 8-223 yra nurodyta, kiek kartų jis buvo skatintas. 2009 m. gegužės 15 d. pareigūno atestacijos lape nurodyti paskatinimai gauti jau po pirminės atestacijos, t. y. nuo 2008 m. spalio 30 d. Šiame laikotarpyje R. L. skatintas nebuvo.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, tačiau ši teisės norma nenustato, jog sprendimas turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte. Taisyklių 10 p. nustatyta, jog atestacijos komisijos darbo forma yra posėdžiai, kuriuos protokoluoja atestacijos komisijos sekretorius. Protokolas skiriamas posėdžio eigai fiksuoti, siekiant pašalinti ateityje galinčius kilti neaiškumus, prieštaravimus. Atestacijos komisijos posėdžio protokolas yra ne tik procesinis dokumentas, atspindintis konkretų juridinę reikšmę turintį faktą, bet ir dokumentas, kuriame fiksuojami atestacijos komisijos narių klausimai, užduotys atestuojamam asmeniui ir pastarojo atsakymai. Iš komisijos posėdžio protokolo turi būti matyti siūlymas komisijos nariams balsuoti ir to balsavimo rezultatai, kaip balsavo kiekvienas iš atestacijos komisijos narių bei galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti atestuojamam pareigūnui žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jo įvertinimą.
Teigia, kad pareiškėjas buvo Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos vadas. Šiai užkardai priskirtas saugoti ruožas ribojasi su Baltarusijos Respublika, t. y. išorės Europos Sąjungos siena. Kaip matyti iš pareigybės aprašymo, užkardos vado pagrindinė funkcija yra užkardos valdymas, planavimas ir kontroliavimas vykdomos veiklos. Vadas privalo pilnai kontroliuoti padėtį vadovaujamoje užkardoje. Pareiškėjo vadovaujamoje užkardoje ginčijamo įsakymo priėmimo dienai dirbo 90 pareigūnų.
Nurodo, kad per 2008-2009 m. laikotarpį atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-6077-08 dėl piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 str. 2 d.) pareikšti įtarimai 22-iems VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pareigūnams (pirmajam įtarimai pareikšti 2008 m. rugsėjo 16 d., paskutiniam - 2009 m. balandžio 27 d.), iš jų 19 pareigūnų teismo nutartimi nušalinti nuo tarnybos, 2 pareigūnai atleisti iš tarnybos. Įtarimai pareigūnams pareikšti dėl to, kad pastarieji, piktnaudžiaudami tarnyba, sistemingai ėmė kyšius iš krovininių transporto priemonių vairuotojų (dažniausiai užsienio šalių piliečių - rusų, baltarusių, ukrainiečių, kazachų, kirgizų ir kt.), išvykstančių iš Lietuvos Respublikos per Lavoriškių PKP.
Akcentuoja, kad R. L. po eilinės atestacijos nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant pakeisti padėtį užkardoje. Tai matyti iš neeilinės atestacijos posėdžio protokole (2009 m. gegužės 19 d. Nr. 87-89) užfiksuoto pokalbio su pareigūnu. Pareiškėjas nesugebėjo argumentuotai atsakyti į komisijos narių klausimus. R. L., būdamas užkardos vadu, nevykdė aktyvių kontrolės veiksmų, dėl ko iki šiol Lavoriškių PKP dirbantys VSAT pareigūnai ima kyšius iš kertančių valstybės sieną asmenų. Tai labai latentinė nusikalstama veika, tačiau tokie duomenys gaunami tiek iš PKP dirbančių VSAT pareigūnų, tiek ir iš kertančių valstybės sieną asmenų. Po pradėto ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau nedrįsta reikalauti kyšių, bet jei kyšį duoda pats asmuo, atskiri pareigūnai jį priima. Kaip matyti iš atestacijos protokolo, pareigūnas apsiribojo tik instruktažų pravedimu, jų metu akcentuodamas kyšininkavimo problemą. Tačiau R. L. nesiėmė aktyvių kontrolės veiksmų, o būtent:
1) visiškai neanalizavo PKP įrengtų video kamerų atliktų įrašų archyvo. Kaip teigia pats pareigūnas, dirbdamas užkardoje nuo 2005 m. iki 2009 m. gegužės mėn. video archyvą žiūrėjo tik 2 kartus ir nepateikė jokių paaiškinimų, kas trukdė tai daryti;
2) VSAT investavo dideles lėšas į video sistemų išplėtimą PKP, siekiant užtikrinti efektyvesnę PKP veiklą, tiek užtikrinti pareigūnų kontrolę, tačiau R. L. visiškai nerodė iniciatyvos domėtis šios įrangos galimybėmis, dėl ko asmeniškai neinicijavo nei vieno tarnybinio patikrinimo dėl Lavoriškių PKP dirbančių pareigūnų galimų neteisėtų veikų (įskaitant drausmės pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, nusikalstamas veikas). Pasak R. L., per 2008 m. spalio 30 d.-2009 m. gegužės 15 d. laikotarpį buvo atlikti tik 3 tarnybiniai patikrinimai, iš jų - 2 pagal piliečių skundus;
3) tikrindamas, kaip vykdoma tarnyba Lavoriškių PKP, nesiėmė aktyvių veiksmų kontroliuoti, kaip pareigūnai laikosi VSAT vado 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 382 reikalavimų (vienas iš įsakymo reikalavimų: pasienio kontrolės punkte dirbantis pareigūnas negali turėti didesnės nei 0,5 MGL litų sumos ir visiškai negali turėti užsienio valiutos). Kaip teigė R. L., tai jis kontroliavo kelis kartus ir pažeidimų nenustatė. Tačiau neabejotina, jei buvęs užkardos vadas tai būtų daręs nuolat, tokie pažeidimai būtų nustatyti. Taigi R. L. nuo 2005 m. neinicijavo nei vieno tarnybinio patikrinimo dėl anksčiau paminėto įsakymo reikalavimų pažeidimo, o konkrečiai - dėl draudimo turėti didesnę sumą pinigų nei leidžiama dirbant PKP;
4) Lavoriškių PKP nuo 2006 m. iki pat R. L. neeilinės atestacijos (2009 m. gegužės 15 d.) nebuvo pradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas dėl papirkimo faktų (kuomet vykstantys per valstybės sieną bando papirkti PKP dirbantį VSAT pareigūną), nors pareigūnų papirkinėjimai vyko kiekvieną dieną. Yra užfiksuota 58 atvejai (nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2009 m. gegužės 15 d.), kuomet VSAT pareigūnas, kurį bandė papirkti vykstantis per valstybės sieną asmuo, ikiteisminio tyrimo neinicijavo, tačiau iš asmens paėmė paaiškinimą dėl papirkimo fakto. Vėliau tokia medžiaga būdavo išsiunčiama vairuotojo darbdaviui (vežėjui). Bet nustatytų atvejų skaičius neatspindi realybės.
Atestacijos metu vienas iš komisijos narių D. Š. praktiškai ir pradėjo pokalbį su R. L. nuo VSAT Vilniaus rinktinės vado V. I. pateiktos charakteristikos nagrinėjimo, bandydamas paneigti pateiktą charakteristiką, parodant kad R. L. charakteristika neatitinka realybės. D. Š. netgi pabrėžė: „Aš užsirašiau pagal Jūsų pateiktą charakteristiką punktais ir dabar uždavinėsiu klausimus“ (2009 m. gegužės 19 d. atestacijos komisijos posėdžio protokolo Nr. 87-89 citata). D. Š. vėlesniais klausimais paneigė V. I. pateiktą R. L. charakteristiką.
Tvirtina, kad pokalbis prasidėjo būtent nuo tarpatestacinio laikotarpio nagrinėjimo, nuo komisijos nario D. Š. klausimo: „Kaip keičiasi situacija Lavoriškių punkte?“. Ir vėliau visi klausimai buvo užduodami siekiant įvertinti, kokių veiksmų ėmėsi R. L. siekdamas normalizuoti padėtį Lavoriškių PKP. Toks reikalavimas jam buvo išsakytas ir 2008 m. spalio 30 d. atestacijos metu. Komisijos narys A. P. pasakė R. L.: „Siūlome imtis skubių priemonių ir per trumpiausią laiką normalizuoti padėtį“.
Atsakovas pabrėžia, kad pavaldžių pareigūnų kontrolė yra pati svarbiausia ir esminė užkardos vado funkcija, kurios vykdymo kokybė turi įtakos visai pasienio kontrolės punkto veiklai. Sutinka, kad protokolo išvadose nėra akcentuoti motyvai, tačiau tai aiškiai ir akivaizdžiai matyti iš viso posėdžio protokolo, pareigūnui užduotų klausimų ir jo atsakymų. R. L. nesugebėjo sukontroliuoti jam pavaldžių pareigūnų, nesiėmė aktyvių kontrolės veiksmų, todėl komisija nusprendė, kad R. L. daugiau nebegali vykdyti užkardos vado pareigų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT prie VRM Vilniaus rinktinė atsiliepime (t. I, b. l. 29) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VSAT prie VRM vadas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 7-9 p., 2009 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 4-332 (t. I, b. l. 18-19) sudarė Atestacijos komisiją iš šių narių: G. K. (komisijos pirmininkas, VSAT vado pavaduotojas Štabo viršininkas), A. P. (komisijos pirmininko pavaduotojas, Personalo valdybos viršininkas), R. B. (Teisės skyriaus viršininkas), V. N. (VSAT vado pavaduotojas), D. Š. (Imuniteto valdybos viršininkas), S. V. (VSAT vado pavaduotojas), G. Z. (Veiklos organizavimo valdybos viršininkas).
VSAT prie VRM vadas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 17 str. 1 d. 2 p., Taisyklių 22.2 p. bei atsižvelgdamas į VSAT atestacijos komisijos posėdžio 2009 m. gegužės 19 d. protokolą Nr. 87-89 (t. I, b. l. 25-27), 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. TE-178 „Dėl R. L. perkėlimo į Vilniaus rinktinę“ (t. I, b. l. 22) perkėlė nuo 2009 m. gegužės 25 d., atleidęs iš užimamų pareigų vidaus tarybos majorą R. L., VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos vadą (statutinis valstybės tarnautojas, A lygio, 12 kategorijos), perdavus tarnybinius reikalus, į tarnybos Vilniaus rinktinę dėl skyrimo į viena pakopa žemesnes pareigas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Įsakymas buvo priimtas VSAT atestacijos komisijos 2009 m. gegužės 19 d. protokolo Nr. 87-89 pagrindu. Minėtame protokole nurodyta, kad 2009 m. gegužės 15 d. buvo svarstytas R. L. tarnybinės veiklos, sugebėjimų bei tinkamumo einamoms pareigoms vertinimas; VSAT Vilniaus rinktinės vadas V. I. pristatė pareigūną tarnybos atestacijos komisijai, išvada - R. L. tinka eiti pareigas. Protokole yra užfiksuoti komisijos narių klausimai R. L. bei šio pareigūno atsakymai į juos, tai pat komisijos narių balsavimas už pasiūlytą įvertinimą „pareigūnas netinka eiti pareigų“: G. K. - „už“, V. N. - „už“, S. V. - „už“, D. Š. - „už“. Komisija nutarė, kad R. L., Lavoriškių užkardos vadas, netinka eiti pareigų, siūloma perkelti pareigūną į viena pakopa žemesnes pareigas.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklės reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigūno atestavimo tvarką. Pareigūno atestavimo tikslas – įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Taisyklių 21 p. numatyta, kad atestavimą sudaro atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas ir pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Pagal Taisyklių 22 p. pasibaigus pokalbiui ir atestuojamam pareigūnui nedalyvaujant atestacijos komisijos nariai balsuoja dėl išvados: 22.1. pareigūnas tinka eiti pareigas; 22.2. pareigūnas netinka eiti pareigų (neigiama išvada); 22.3. pareigūnas netinka tarnauti vidaus tarnyboje (neigiama išvada).
Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, aktuali nuo 2008 m. spalio 25 d. iki 2009 m. birželio 24 d.) 1 str. apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. To paties įstatymo 3 str. įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų - įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.). Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.). Taigi, viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nurodytus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 10 d. nutarime yra konstatavęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai - auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d.). ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-174/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1 (11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A5-964/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), 2007).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei Atestacijos komisijos 2009 m. gegužės 19 d. protokole Nr. 87-89, nei VSAT vado 2009 m. gegužės 21 d. įsakyme Nr. TE-178, nei kituose administraciniuose aktuose nėra išdėstyti motyvai dėl R. L. perkėlimo į Vilniaus rintinę dėl skyrimo į viena pakopa žemesnes pareigas. Taigi, pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra visiškai nemotyvuotas (jame nenurodyti objektyvūs duomenys (faktai), t. y. Įsakymas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Iš Atestacijos komisijos 2009 m. gegužės 19 d. posėdžio protokolo ir Įsakymo yra aišku tik tai, kad atsakovas perkėlė nuo 2009 m. gegužės 25 d., atleidęs iš užimamų pareigų vidaus tarybos majorą R. L., perdavus tarnybinius reikalus, į tarnybos Vilniaus rinktinę dėl skyrimo į viena pakopa žemesnes pareigas, tačiau nėra nurodyta kokiais nustatytais objektyviais duomenimis remtasi priimant Įsakymą. Atsakovo argumentą, pateisinantį motyvų nenurodymą - esą tai aiškiai ir akivaizdžiai matyti iš viso Atestacijos komisijos posėdžio protokolo, pareigūnui užduotų klausimų ir atsakymų, teismas atmeta kaip nesuderinamą su pirmiau aptartais Viešojo administravimo įstatymo tikslais ir principais.
Konstatavus skundžiamo įsakymo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimams tuo aspektu, kad Atestacijos komisijos posėdžio protokolas ir Įsakymas yra be motyvų, nepasisakytina dėl pareiškėjo skundo argumentų bei atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentų, kuriais bylos šalys grindė savo pozicijas dėl pareiškėjo teisės toliau eiti Lavoriškių užkardos vado pareigas, nes kaip, jau minėta, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo įsakymo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu (Atestacijos komisijos nariams pateikus parodymus dėl pareigūno vertinimo) neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo įsakymo pripažinimui neteisėtu.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, tai reiškia, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu tai yra pagrindas panaikinti VSAT vado 2009 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. TE-178 (89 str. 1 d. 3 p.).
Pripažinus, kad atsakovo 2009 m. gegužės 21 d priimtas įsakymas dėl perkėlimo į Vilniaus rinktinę yra nepagrįstas ir naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.), yra juridinis pagrindas tenkinti ir išvestinius R. L. skundo reikalavimus - grąžinti pareiškėją į VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Lavoriškių rinktinės vado pareigas bei priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl perkėlimo į kitas pareigas už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. suinteresuota šalis dėl išlaidų atlyginimo teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė kokias išlaidas patyrė, nepateikė teismo išlaidų paskaičiavimo, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar prašymas atlyginti teismo išlaidas yra pagrįstas. Dėl šios priežasties R. L. prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėja
nusprendė:
pareiškėjo R. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2009 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. TE-178 „Dėl R. L. perkėlimo į Vilniaus rinktinę“.
Grąžinti R. L. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Lavoriškių rinktinės vado pareigas.
Priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo R. L. naudai darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl perkėlimo į kitas pareigas už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėjo R. L. prašymą dėl patirtų teismo išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.