- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- I-3552-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00256-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Regitra“
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. G. skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo VĮ „Regitra“ 2019 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (1.45)-24-KN/457 „Dėl leidimo laikyti vairavimo praktikos egzaminą“ (toliau – ir Sprendimas). Pažymėjo, kad atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. sausio 17 d. paklausimą, kodėl jam neleidžiama laikyti CE kategorijos kelių transporto priemonių vairavimo praktikos egzaminą, atsakovas Sprendime neteisingai nurodė, jog pareiškėjui yra taikomas apribojimas dėl to, kad jis vairavo transporto priemonių junginį neturėdamas šios teisės. Pažymėjo, kad pareiškėjui 2018 m. gruodžio 15 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 15 d. vairavo B kategorijos automobilį „Mercedes Benz Vito“, kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2700 kg. ir tempė priekabą „Remork R 350 21“, kurios didžiausia leistina masė 2700 kg., bendra junginio didžiausių masių suma - 5400 kg. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad pareiškėjas transporto priemonių junginį vairavo turėdamas B kategoriją, nors pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalį, tokį junginį vairuoti reikalinga BE, C1E kategorija. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas vairavo transporto priemonę turėdamas B kategoriją, kurios pakako vairuoti automobilį „Mercedes Benz Vito“. Atsakovo Sprendime nepagrįstai supainiotos sąvokos „transporto priemonė“ ir „transporto priemonių junginys“. Pažeidimas buvo padarytas tik dėl to, kad bendra junginio didžiausių masių suma buvo 5400 kg. Nurodytų aplinkybių pagrindu SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos, pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma, todėl nėra pagrindo neleisti pareiškėjui laikyti CE kategorijos kelių transporto priemonių vairavimo praktikos egzaminą. Šiuo atveju pareiškėjas už tą patį pažeidimą yra baudžiamas du kartus, t. y. bauda ir apribojimu įgyti teisę vairuoti transporto priemones. Be to, Kauno teritorinė darbo birža pareiškėjui finansavo C ir CE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo programą bei motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programą pradinei profesinei kvalifikacijai įsigyti. Šiuos kursus pareiškėjas baigė ir įgijo profesinio mokymo diplomą. 2018 m. rugsėjo 27 d. tarp pareiškėjo, UAB „Požeminių tinklų statyba“ ir Kauno teritorinės darbo biržos buvo sudaryta trišalė sutartis dėl pareiškėjo įdarbinimo sunkvežimio darbuotoju UAB „Požeminių tinklų statyba“. Neleidus pareiškėjui laikyti CE kategorijos vairavimo praktikos egzamino būtų pažeistos trišalės sutarties sąlygos ir pareiškėjas turėtų atlyginti su profesiniu mokymu susijusias 1365,75 Eur išlaidas, nors jis yra bedarbis. Tokios ginčijamo Sprendimo nepanaikinimo pasekmės būtų neproporcingos.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad remiantis Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 5 punktu, egzaminuojamasis praktikos egzaminą gali laikyti sukakus SEAKĮ 23 straipsnyje nustatytam amžiui, atsižvelgiant į transporto priemonės kategoriją, taip pat pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba teisės vairuoti transporto priemones įgijimo apribojimo terminui. Pareiškėjui registruojantis laikyti CE kategorijos praktikos egzaminą buvo nustatyta, kad jam yra apribota teisė įgyti teisę vairuoti transporto priemones laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d. Faktą, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nustatė ne atsakovas, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 49 punkte nurodytos institucijos įgaliotas pareigūnas. Pats pareiškėjas sutiko su padarytu nusižengimu, dėl jo gailėjosi ir sumokėjo paskirtą baudą. Pareiškėjas turėjo teisę ginčyti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tačiau šia teise nesinaudojo. Duomenis apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą ir šio administracinio nusižengimo sukeltas pasekmes, nustatytas SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalyje, į Administracinių nusižengimų registrą suvedė nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs policijos pareigūnas. Administracinių nusižengimų registro tvarkytojas yra ne atsakovas, o apskričių vyriausieji policijos komisariatai. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį Nr. e2AT-20-222/2017), administracinių nusižengimų kodekse numatyta sankcija – piniginė bauda, savo esme, prigimtimi, pobūdžiu ir paskirtimi skiriasi nuo apribojimo, taikytino įgyvendinant SEAKĮ nustatytus reikalavimus, nes toks apribojimas nėra asmens nubaudimas. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis baudžiamas antrą kartą už tą patį nusižengimą, nepagrįsti. Eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pareiškėjas yra kelių eismo dalyvis nuo 2002 metų, todėl privalėjo žinoti, kas yra numatyta SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl atsakovo VĮ „Regitra“ 2019 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (1.45)-24-KN/457 „Dėl leidimo laikyti vairavimo praktikos egzaminą“, kuriuo buvo atsisakyta leisti pareiškėjui M. G. laikyti CE kategorijos kelių transporto priemonių vairavimo praktikos egzaminą dėl pareiškėjui taikomo apribojimo įgyti teisę vairuoti transporto priemonę laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1123-2019 pareiškėjui M. G. už ANK 424 straipsnio 2 dalies pažeidimą buvo skirta administracinė nuobauda - 300 Eur bauda (b. l. 7). Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad 2018 m. gruodžio 15 d. vairavo B kategorijos automobilį „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leidžiamoji masė 2700 kg. ir tempė priekabą „Remork R 350.21“, valst. Nr. FA375, kurios didžiausia leistina masė 2700 kg., bendra junginio didžiausių masių suma - 5400 kg. Nutarime konstatuota, kad vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, tokį junginį vairuoti reikalinga BE, C1E kategorija, tačiau M. G. vairavo transporto priemonių junginį neturėdamas šios teisės. Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad už paminėtą pažeidimą pareiškėjui buvo apribota teisė įgyti teisę vairuoti transporto priemonę laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d. (b. l. 29, 33).
Pareiškėjas 2019 m. sausio 17 d. prašymu kreipėsi į VĮ „Regitra“ prašydamas nurodyti priežastį, kodėl jam neleidžiama laikyti CE kategorijos vairavimo egzamino (b. l. 27). Atsakydama į pareiškėjo prašymą, VĮ „Regitra“ 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. (1.45)-24-KN/457 „Dėl leidimo laikyti vairavimo praktikos egzaminą“ informavo pareiškėją, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d. pareiškėjui yra taikomas apribojimas įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, kadangi pareiškėjas vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas šios teisės. Remiantis Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329, 5 punktu, egzaminuojamasis praktikos egzaminą gali laikyti tik pasibaigus teisės vairuoti transporto priemonę įgijimo apribojimo terminui. Atsakovas Sprendime pažymėjo, kad atsižvelgiant į pareiškėjui taikomą apribojimą, CE kategorijos kelių transporto priemonių vairavimo praktikos egzamino jis laikyti negali (b. l. 6, 28, 32).
Teisės vairuoti transporto priemones suteikimo, atėmimo ir grąžinimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, o vairuotojų praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimą reglamentuoja Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas.
SEAKĮ 22 straipsnio, numatančio teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimą (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-07-01 iki 2019-04-01) 10 dalis numato, kad vairavimo praktinį egzaminą asmuo gali laikyti tik sukakęs šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytą amžių, atsižvelgiant į motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos kategoriją, taip pat pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, o pagal šio straipsnio 11 dalį, asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos.
Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 5 punkto 2 dalyje (akto redakcija, galiojanti nuo 2017-09-01) numatyta, kad egzaminuojamasis praktikos egzaminą gali laikyti, jam sukakus SEAKĮ 23 straipsnyje nustatytam amžiui, atsižvelgiant į transporto priemonės kategoriją, taip pat pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba teisės vairuoti transporto priemonės įgijimo apribojimo terminui.
Nesutikimą su atsakovo Sprendimu pareiškėjas, iš esmės, motyvuoja tuo, kad jis vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti, t. y. turėjo B kategoriją, kurios pakako vairuoti automobilį „Mercedes Benz Vito“, o pažeidimas buvo padarytas tik dėl junginio masės.
Kaip jau buvo minėta, Administracinių nusižengimų registro duomenimis atsakovas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 15 d. padarė administracinį nusižengimą, už kurį jam buvo skirtas specialios teisės įgyti teisę vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1123-2019, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas 2019 m. sausio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje neginčijo, su pažeidimu sutiko ir, kaip matyti iš 2019 m. sausio 16 d. nutarimo, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. Teismas pažymi, kad Administracinių nusižengimų registro duomenys apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą bei specialios teisės jam įgyti teisę vairuoti transporto priemones atėmimą nėra nuginčyti ir yra galiojantys.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis turėjo reikiamą kategoriją (B kategorija) vairuoti transporto priemonę, todėl gali laikyti praktikos egzaminą, teismas pažymi, kad pagal SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, B kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg. Pagal SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė iki 3 500 kg. junginiui vairuoti reikalinga BE kategorija. Taigi, nagrinėjamu atveju tiek priekabos, tiek junginio masė viršijo SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas svorio ribas, o pareiškėjas pagal turimą kategoriją (B kategorija) teisės vairuoti minėtą junginį neturėjo, t. y. nebuvo įgijęs tokios masės junginiui reikiamos kategorijos.
ANK 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Pagal SEAKĮ 23 straipsnio 11 dalį, jei asmenys vairuoja transporto priemonę neturėdami tokios teisės, šią teisę jie gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo pažeidimo padarymo dienos. VĮ „Regitra“ 2019 m. sausio 17 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui nebuvo leista laikyti CE kategorijos kelių transporto priemonių vairavimo praktikos egzamino, buvo priimtas tada, kai galiojo specialios teisės vairuoti transporto priemonę įgijimo atėmimas (nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d.), taigi atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas praktikos egzaminą galės laikyti tik pasibaigus teisės apribojimo terminui.
Pareiškėjas nurodo, kad draudimu įgyti teisę vairuoti transporto priemonę jis yra baudžiamas antrą kartą, nes administracinę nuobaudą – baudą – sumokėjo. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių nusižengimų kodekse numatyta sankcija – piniginė bauda, savo esme, prigimtimi, pobūdžiu ir paskirtimi skiriasi nuo apribojimo, taikytino įgyvendinant SEAKĮ nustatytus reikalavimus, o toks apribojimas nėra asmens nubaudimas (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį Nr. e2AT-20-222/2017). Toks apribojimas yra susijęs su teisės vairuoti transporto priemones suteikimu nustatant sąlygas, kurioms esant asmeniui suteikiama teisė vairuoti transporto priemonę, bet ne administracinės atsakomybės, kaip sankcijos, įgyvendinimą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Kauno teritorinė darbo birža jam finansavo vairuotojų mokymo kursus, tarp pareiškėjo, UAB „Požeminių tinklų statyba“ ir Kauno teritorinės darbo biržos 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo sudaryta trišalė sutartis dėl pareiškėjo įdarbinimo sunkvežimio darbuotoju UAB „Požeminių tinklų statyba“, o neleidus pareiškėjui laikyti CE kategorijos vairavimo praktikos egzaminą būtų pažeistos sutarties sąlygos, pareiškėjas turėtų atlyginti mokymosi išlaidas, o tai būtų labai neproporcinga. Tačiau, teismas pažymi, kad tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, tiek 2019 m. sausio 17 d. prašymu kreipdamasis į VĮ „Regitra“, pareiškėjas minėtų aplinkybių nenurodė bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų priimtų sprendimų bei veiksmų nenuginčijo, taigi atsakovas neturėjo pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo prašymą ir jį tenkinti. Priimdamas sprendimą atsakovas rėmėsi Administracinių nusižengimų registro duomenimis, kurie nėra nuginčyti.
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad atsakovo VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2019 m. sausio 17 d. atsakymas, kuriuo pareiškėjui nebuvo leista laikyti CE kategorijos kelių transporto priemonių vairavimo praktikos egzamino, dėl apribotos teisės įgyti teisę vairuoti transporto priemonę laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. P525-194/2009 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.