- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-10
- Bylos Nr.
- T-XX-15-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Valentinas Mikelėnas, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo būstas"
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Valentino Mikelėno, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo būstas" skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo pakeisti įsakymą ir panaikinti sutartį, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Uždaroji akcinė bendrovė „Verslo būstas" kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją išnagrinėti jos 2005 m. rugsėjo l d. prašymą ir atlikti šiuos veiksmus:
iš dalies pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 2.3.-4978-01 1.1 ir 1.2 punktus nustatant, kad Lietuvos ir Šveicarijos uždarajai akcinei bendrovei „STAMECHA" priklauso 4841 kv. m. ploto dalis 2,7261 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje;atsižvelgiant į naudojamų žemės sklypo dalių pasikeitimus, iš dalies atitinkamai pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 2.3.-4978-01 4.1 ir 4.2 punktus;patikslinti 2005 m. birželio 16 d. susitarimo Nr. KC1 2005-664 dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 929 N01 27989 dalinio pakeitimo 1.2 punktą, numatant 4841 kv. m. vietoje 6801 kv. m.;panaikinti 2005 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. NO l 2005, sudarytą su UAB „Verslo būstas", ir sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 2018 kv. m. ploto, esančio 2,7261 ha ploto žemės sklype, esančiame Panerių g. 49, Vilniuje, nuomos.
Pareiškėjas savo reikalavimus grindė tuo, kad 2005 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sjutartimi iš UAB „STAMECHA" nusipirko pastatą - sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Žemės sklypas, kuriame yra parduotas nekilnojamasis turtas, priklauso Lietuvos valstybei. Pareiškėjas nurodo, kad, prieš sudarydamas sandėlio pirkimo-pardavimo sutartį, su UAB „STAMECHA" 2004 m. spalio 25 d. sudarė susitarimą dėl nuomojamos iš valstybės žemės sklypo pasidalinimo. Nekilnojamojo daikto pirkimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į šį susitarimą. Be to, atsižvelgdamas į šį susitarimą ir pastato pirkimo-pardavimo sutartį, tretysis asmuo UAB „STAMECHA" pareiškėjui 2005 m. gegužės lld. išdavė sutikimą, kuriuo sutiko sumažinti savo nuomoj amą 2,7261 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 6801 kv. m. dalį pareiškėjo naudai ir sutiko perleisti pareiškėjui nuomos teisę į 2018 kv. m. ploto sklypo dalį, kuri yra būtina pareiškėjo nusipirktam pastatui eksploatuoti. Pareiškėjas nurodo, kad 2005 m. gegužės 11 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydamas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau atsakovas neatsižvelgė į kartu su
prašymu pridėtus dokumentus, ir 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3.-4978-01 nustatė, kad žemės sklypo naudotojams priklausančios žemės sklypo dalys apskaičiuojamos proporcingai pastatų dalims, priklausančioms pagal nekilnojamojo turto registravimo dokumentus, t. y. trečiajam asmeniui UAB „STAMECHA" 6801 kv. m., o pareiškėjui 58 kv. m. 2005 m. birželio 16 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria atsakovas pareiškėjui išnuomojo tik 58 kv. m. dydžio plotą minėtame žemės sklype.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atskiro valstybinės žemės sklypo dalys yra suteikiamos skirtingiems asmenims proporcingai jų nuosavybės teise valdomam plotui tik tuo atveju, jei pastatas ar pastatai, esantys viename žemės sklype, yra valdomi bendrosios nuosavybės teise. Todėl atsakovas turėtų vadovautis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 30.10 punktu, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai •nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) eksploatuoti suformuotas vienas valstybinis žemės sklypas, šių statinių savininkams išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui eksploatuoti, o išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą žemės sklypo planą. Pareiškėjas nurodo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plane, suderintame su atsakovu 2005 m. gegužės 28 d., žemės sklypo naudotojai susitarė pareiškėjo nuosavybės teise valdomo sandėlio eksploatavimui skirti 2018 kv. m. sklypo ploto.
Kadangi atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo ir kitų žemės sklypo naudotojų susitarimus, pareiškėjas 2005 m. rugsėjo l d. atsakovui pateikė prašymą dėl 2005 m. birželio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties panaikinimo ir naujos sutarties sudarymo, tačiau atsakovas iki skundo padavimo teismui dienos į šį prašymą neatsakė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo l d. nutartimi prašo išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismo manymu, pareiškėjas kelia reikalavimus Vilniaus apskrities viršininko administracijai kaip subjektui, veikiančiam valstybinės žemės savininko vardu ir galinčiam priimti sprendinius dėl valstybinės žemės nuomos. Teismo manymu, ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų (neveikimo) civiliniuose teisiniuose santykiuose, o ne viešojo administravimo srityje, todėl ginčas turėtų būti laikomas civilinės teisinės prigimties ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame, teisme.
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Valstybės institucija, spręsdama klausimą dėl žemės išnuomojimo konkrečiam asmeniui, iš esmės įgyvendina valstybės, kaip nuosavybės teisės subjekto (žemės sklypo savininko), teises ir išreiškia žemės savininko poziciją dėl nuomos sutartinių santykių atsiradimo (Specialiosios teismingumo kolegijos 2003 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje UAB "Centresta" v. Vilniaus apskrities viršininkas).
Nagrinėjamu atveju atsakovas poziciją dėl nuomos sutartinių santykių atsiradimo, pareiškėjui įsigijus statinį, esantį valstybinėje žemėje, yra išreiškęs ginčijamame sprendime ir valstybinės žemės nuomos sutartyse, sudarytose su pareiškėju (statinio pirkėju) ir trečiuoju asmeniu (statinio pardavėju). Tuo būdu tarp pareiškėjo ir atsakovo (žemės sklypo savininko teises įgyvendinančio subjekto) yra susiklostę sutartiniai teisiniai nuomos santykiai, kuriuos pareiškėjas siekia pakeisti. Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas nesutinka su jam išnuomotos valstybinės žemės dydžiu ir siekia išsinuomoti didesnę valstybinės žemės sklypo dalį. Pareiškėjo reikalavimas išsinuomoti didesnį valstybinės žemės plotą grindžiamas valstybinės
žemės naudotojų civilinio pobūdžio susitarimais. Tačiau dėl valstybinės žemės sklypo dalies, į kurią pareiškėjas pretenduoja, yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai, pagrįsti atsakovo ir trečiojo asmens UAB „STAMECHA" sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi (jos pakeitimu).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl įpareigojimo pakeisti sprendimą išnuomoti valstybinę žemę, pakeisti susitarimą su UAB „STAMECHA", panaikinti pareiškėjo su atsakovu sudarytą sutartį ir sudaryti naują sutartį, savo esme yra civilinio teisinio pobūdžio, nes yra kilęs iš sutartinių teisinių santykių, todėl spręstinas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo būstas" skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo pakeisti įsakymą ir panaikinti sutartį, perduoti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (kolegijos pirmininkas) Česlovas Jokūbauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Valentinas Mikelėnas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Gintaras Kryževičius