- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- AN2-84-929/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00217-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. (S. G.) atstovo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2021 m. liepos 22 d. nutarimu S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda, už tai, kad jis 2021 m. gegužės 8 d. 12.34 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, neatsižvelgė į kelio dangą, vietovės reljefą, nebuvo pakankamai atidus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kelio bordiūrą, kurį sugadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismui Šalčininkų rūmams, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2021 m. liepos 22 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutartimi (toliau ir – skundžiama nutartis) S. G. skundas buvo tenkintas iš dalies, tai yra nustačius esminius administracinio nusižengimo teisenos pažeidimus, dėl kurių Institucija negalėjo priimti nutarimo, jį panaikino, o bylą grąžino Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu S. G. atstovas advokatas (toliau ir – pareiškėjas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo PK Šalčininkų rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną S. G. atžvilgiu nutraukti.
4.1. Pareiškėjas pažymi, kad teismo nutartis dalyje dėl bylos grąžinimo Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti yra nepagrįsta, nes teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą būtent tam, kad S. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Institucija savo atsiliepime į skundą nurodė, kad tyrimas buvo atliktas visapusiškai, objektyviai, tai yra jo metu buvo surinkti visi būtini įrodymai dėl S. G. kaltės, todėl jokių kitų papildomų įrodymų ji nesurinks.
4.2. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme buvo prašoma apklausti nutarime nurodytą nukentėjusįjį G. B., kuris yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės B. V. seniūnas, taip pat įtraukti į bylą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją, išreikalauti iš jos dokumentus dėl galimos žalos, tačiau teismas šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad įrodymų buvimą ar nebuvimą vertins visumoje, spręsdamas dėl S. G. kaltės. Anot pareiškėjo, nutartį dalyje dėl bylos grąžinimo Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti galima laikyti teisėta ir pagrįsta tik tokiu atveju, kai byloje yra esminių trūkumų dėl kurių bylos negalima nagrinėti teisme. Tuo tarpu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nekonstatavo, kad byloje reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Be to, pareiškėjo manymu, teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs aibę procesinių pažeidimų, turėjo teisinį pagrindą S. G. atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti.
Atsiliepimas
5. Teikiamu atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
5.1. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė S. G., įvykio liudytoją, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Institucijos 2021 m. liepos 22 d. nutarimo iš dalies, grąžinant bylą Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Pažymi, kad vien dėl to, kad pareiškėjui nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, konstatuojant esminius teisenos pažeidimus, nelaikytina, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
S. G. atstovo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinis skundas netenkinamas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundui nagrinėti pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs esminius administracinio nusižengimo teisenos pažeidimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021 m. liepos 21 d. protokolo Nr. 97-ANR_P-2878-2021 turiniu, pritaria išvadai, kad jame suformuotas kaltinimas yra netikslus. Pažymėtina, kad pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė, ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo ir kt. Nagrinėjamu atveju S. G. inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, dispozicijos yra blanketinio pobūdžio. Tai reiškia, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtų straipsnių nuostatas, būtina nustatyti kokius kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimus jis pažeidė. Priešingu atveju, yra sudaromos kliūtys atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Administracinio nusižengimo protokole Institucija nurodo, kad S. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, tai yra vairuodamas transporto priemonę, neatsižvelgė į kelio dangą, nebuvo pakankamai atidus, nepasirinko saugaus greičiau, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko atsitrenkė į kelio bordiūrą, kurį sugadino, po ko iš eismo įvykio pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus (b. l. 7). Visgi protokole nėra nurodyta, kokius konkrečiai KET reikalavimus S. G. pažeidė, dėl ko spręstina, kad administracinis kaltinimas yra suformuluotas netinkamai. Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad apylinkės teismas nekonstatavo tokių esminių trūkumų, dėl kurių byla negalėtų būti nagrinėjama teisme, visgi pažymėtina, kad ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, tai yra keisti, koreguoti jo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-97-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017, 2AT-10-693/2018).
8. Kaip minėta, Institucijos protokole taip pat nurodyta, kad S. G. pažeidimo padarymo metu atsitrenkė į kelio bordiūrą, kurį apgadino. Nei Institucijos nutarime, nei protokole nėra nurodyta, kokia tiksliai žala dėl minėtų veiksmų buvo padaryta. Kaip matyti, Institucija 2021 m. gegužės 8 d. raštu kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos B. V. seniūnijos seniūną G. B., prašydama pateikti duomenis dėl eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymo (b. l. 34). B. V. seniūnija 2021 m. birželio 21 d. atsakomajame rašte nurodė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija kreipėsi į UAB ,,K.“ dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo, kuri pateikė darbų atlikimo sąmatą, kurioje nurodyta, jog darbams atstatyti reikalinga suma – 770,85 Eur (b. l. 33-35). Apygardos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje nustatytas žalos dydis kelia pagrįstų abejonių. Šiuo atveju byloje apskritai nebuvo nustatinėjama ir aiškinamasi, ar yra būtina atlikti bordiūro keitimo darbus, nes iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu jis nebuvo nepataisomai sugadintas, o buvo tik įbrėžtas (b. l. 17). Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas, tiesiogiai matęs įvykio aplinkybes, R. V. taip pat nurodė, jog matė, kad bordiūras buvo tik apibraižytas. Galiausiai, įvertintina ir tai, kad į bylą nebuvo įtraukti ir apklausti subjektai, kuriems tariamai buvo padaryta žala, dėl ko, į viską atsižvelgus, darytina išvada, jog byloje iš tiesų nėra surinkta pakankamai duomenų, būtinų nurodytos žalos dydžiui pagrįsti. Nors pareiškėjas skunde dėsto, jog Institucija nurodė, kad tyrimas buvo atliktas visapusiškai, objektyviai, todėl ji jokių papildomų įrodymų nerinks, visgi atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl bylos jai grąžino neginčija, tuo iš esmės pritardama pozicijai, kad administracinio nusižengimo tyrimas bylos nebuvo atliktas išsamiai.
9. Pažymėtina ir tai, kad gintis nuo administracinio kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo pažeidimo protokolo turinio asmeniui yra aišku, už kokią veiką jam norima taikyti administracinę atsakomybę, tai yra jo turinys jam yra suprantamas. Šioje byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. lietuvių kalbos nesupranta, tačiau iš Institucijos surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jis surašytas tik lietuvių kalba. Byloje nėra duomenų, kad S. G. buvo pasiūlyta naudotis vertėjo paslaugomis ir surašant administracinio nusižengimo protokolą dalyvavo vertėjas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad S. G. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu suprato jam inkriminuojamų pažeidimų esmę, taip pat jam išaiškintų jo procesinių teisių ir pareigų (ANK 577 straipsnis) turinį. Šiuo atveju Institucija įvykio vietoje nustačiusi, kad S. G. nesupranta valstybinės kalbos, privalėjo užtikrinti, kad administracinio nusižengimo protokolo turinys būtų išverstas į S. G. suprantamą kalbą. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdis vyko dalyvaujant vertėjui, atsakomybėn patrauktas asmuo klausėsi tik jo, iš ko akivaizdu, kad pastarasis visai nesupranta ir nemoka lietuvių kalbos. Galiausiai, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į bylą pateiktas liudytojo R. V. CD diskas, kuriame turėjo būti nufilmuotas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, yra tuščias (b. l. 45). Atitinkamai šis bylos trūkumas taip pat turi būti ištaisytas.
10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui. Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą“. Taigi, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas S. G. buvo surašytas netinkamai, be to, byloje yra esminių įrodymų trūkumų, kuriuos teismas nors ir galėtų ištaisyti savarankiškai nagrinėdamas bylą, visgi dėl šių trūkumų masto ir kiekio nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti papildomą tyrimą, kurį privalo atlikti tam įgaliotas subjektas – administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija. Tik pašalinus nurodytus trūkumus ir išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima spręsti, ar S. G. yra kaltas dėl administracinių nusižengimų padarymo, ar byla jo atžvilgiu turi būti nutraukiama, kaip to prašoma skunde.
11. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs esminius administracinio nusižengimo protokolo trūkumus, procesinius pažeidimus, taip pat ir kitus, aukščiau šioje nutartyje aptartus, bylos trūkumus, pagrįstai nutarė administracinio nusižengimo bylą perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui tirti iš naujo. Su tokiu sprendimu sutinka ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra paliktina galioti, o apeliacinis skundas – atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. G. (S. G.) atstovo advokato Rostislavo Polubianko skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutarties atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.