Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RESOTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas civilinėje byloje Nr. 2-5254-464/2012 pagal pareiškėjo INTERSEROH Scrap and Metals Trading GmbH prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių UAB „RESOTA“ taikymo iki ieškinio užsienio arbitraže pareiškimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas INTERSEROH Scrap and Metals Trading GmbH kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo užsienio arbitraže dienos (1-4 b. l.). Nurodė, kad metalo laužo pirkimo sutarčių pagrindu atliko avansinius mokėjimus - sumokėjo atsakovui UAB „RESOTA“ 80 proc. siekiamo įsigyti metalo laužo kainos (bendra avansinių mokėjimų suma 940 000 eurų), tačiau UAB „RESOTA“ nepristatė sutartyje numatyto metalo laužo ir atsisakė grąžinti avansinius mokėjimus. Pareiškėjo teigimu, jis ketina savo pažeistas teises ginti užsienio arbitraže, tačiau tam, kad būtų pradėtas procesas, būtina surinkti ir išversti į vokiečių kalbą visus rašytinius rodymus, o tai reikalauja daug laiko. Pareiškėjo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi UAB „RESOTA“ skola yra labai didelė - 1 025 598,37 eurų (3 538 314,37 Lt), o vengdama prievolės įvykdymo, UAB „RESOTA“, gali perleisti tretiesiems asmenims savo turtą, įskaitant ir metalo laužą.

Atsakovas UAB „RESOTA“ pateikė prašymą panaikinti antstolio A. S. aprašyto turto areštą: 1) turtinę teisę į gyvenamąjį namą, adresu Klaipėda, Palangos g. 2B, pagal 2007-01-25 lizingo sutartį Nr. 200701F-7604; 2) turtinę teisę į gyvenamąjį namą, adresu Klaipėda, Palangos g. 2E, pagal 2007-01-25 lizingo sutartį Nr. 200701F-7603; 3) turtinę teisę į 0,04 ha žemės sklypo, adresu Šilalės r., Vingininkų km., L. Ivinskio g. 7, nuomą pagal 2009-09-01 nuomos sutartį Nr. 1; 4) turtinę teisę į 14 kv. m. administracinio pastato, adresu Šilalės r., Vingininkų km., Pilies g. 2, nuomą pagal 2009-09-01 nuomos sutartį Nr. 1; 5) turtinę teisę į sandėlio, adresu Tauragė, Švyturio g. 1, nuomą pagal nuomos sutartį Nr. 2004-07-29; 6) turtinę teisę į svarstyklių, adresu Tauragė, Švyturio g. 1, nuomą pagal nuomos sutartį Nr. 2004-07-29 (toliau - Turtas). Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atliko vykdymo veiksmus ir antstolio aprašyto bei įvertinto UAB „RESOTA“ turto vertė yra 5 510 811,30 Lt, kuri skiriasi nuo apygardos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto. Antstolis 2012-08-06 turto apraše Nr. S1-151951 įvertino UAB „RESOTA“ turtines teises 6 Lt, kadangi turtas priklauso ne atsakovui, o UAB „Danske lizingas“; pareiškėjas dėl minėtų turtinių teisių arešto negali perleisti savo prievolių tretiesiems asmenims, turi mokėti dideles lizingo įmokas, o, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti lizingo įmokas, UAB „Danske lizingas“ įspėjo dėl lizingo sutarčių nutraukimo. Atsakovo teigimu, 2012-08-06 turto aprašu Nr. S1-151951 aprašytų turtinių teisių arešto panaikinimas visą įmonės aprašyto turto vertę sumažins tik 6 Lt suma, o liks areštuota turto 116 912,73 Lt daugiau negu apygardos teismo nutartimi areštuoto turto mastas; panaikinus turtinių teisių areštą į svarstyklių, žemės ir patalpų nuomą, atsakovas galės minėtus objektus nuomoti ir gauti iš to apyvartinių lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Pagal įstatymą, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos teismo nutartimi dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų prašymu (CPK 149 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės taip pat gali būti netaikomos, kai atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 148 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo netenkinti atsakovo prašymo panaikinti dalį laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų teismo nutartimi, ir nepažeidė įstatymo, nustatęs, jog nėra teisinių prielaidų tokių priemonių panaikinimui (CPK 149 str.).

Nustatyta, kad pareiškėjas po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarties 2012-08-10 pateikė ieškinį atsakovui Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautiniame arbitražo teisme, arbitražo procesas pradėtas 2012-08-10 (22--27).

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2012-07-16 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-31 nutartyse įvertintas atsakovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas, atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą apeliantui bei egzistavimą objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (13-15, 108-112 b. l.), o apeliantas nei apygardos teisme, nei su atskiruoju skundu nepateikė naujų įrodymų, pagal kuriuos būtų galima panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar jų dalį (CPK 178 str., 314 str.).

Pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį, taikant laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, išsamūs turto duomenys teismo nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinomi duomenys apie atsakovo turtą; tokiu atveju dėl turto suradimo ir aprašymo kreipiamasi į antstolį, kuris CPK nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą (CPK 675 str. 3 d.). Taigi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 4 p.), kuris vykdomas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 str. 6 d.), o antstolis, vykdydamas tokią nutartį, ribojamas teismo nutartimi nustatytos tvarkos ir sąlygų.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2012-07-16 nutartyje nenurodė konkretaus areštuojamo atsakovo turto, o jį surasti ir aprašyti pavedė antstoliui (13-15 b. l.), todėl antstolis sudarė areštuojamo UAB „RESOTA“ turto aprašus (110-125 b. l.). Apeliantas prašymą panaikinti 2012-08-06 antstolio sudarytame apraše Nr. S1-151951 nurodyto Turto dalies areštą grindė antstolio A. S. nustatyta areštuoto Turto verte, tačiau nepateikė prašymo panaikinti apygardos teismo 2012-07-16 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydžio, o apygardos teismui pateiktas apelianto prašymas iš esmės yra nesutikimas su antstolio veiksmais, atliktais vykdant apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, jog tokiu atveju apeliantas turėtų kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Juolab kad pagal vieningos teismų sistemos LITEKO duomenis, apelianto skundas dėl antstolio veiksmų išnagrinėtas Klaipėdos miesto apylinkės teisme, kurio 2013-01-22 nutarties motyvuojamoje dalyje konstatuota, jog apeliantas kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti areštą 2012-08-06 apraše nurodytam Turtui.

Neturi pagrindo ir apelianto argumentas, jog apygardos teismas, spręsdamas jo prašymą dėl Turto arešto panaikinimo, nepasisakė dėl sumos, lygios 2012-08-06 turto apraše nustatytai Turto vertei, įnešimo į teismo depozitinę sąskaitą. Pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Taigi apeliantas, įnešęs į teismo depozitinę sąskaitą konkrečią pinigų sumą (pareiškėjo reikalavimo sumą ar jos dalį, kurios užtikrinimui pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė), turi teisę prašyti teismo sumokėtos sumos dydžiu sumažinti apygardos teismo 2012-07-16 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.

Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apelianto motyvai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota. Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas visiškas teismo procesinio sprendimo motyvų nebuvimas; nepakankamas nutarties motyvavimas nėra jos absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012).

Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, joje išdėstyti trumpi konkretūs motyvai, dėl kurių teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - dalies turto arešto panaikinimo, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta (CPK 329 str., 338 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali motyvuotai kreiptis į teismą su prašymu panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikdamas įrodymus apie jų panaikinimo faktinį pagrindą pagrindžiančias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį.