Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-04 · Administracinė byla Nr. I-2324-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
I-2324-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00571-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
V. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2324-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00571-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. (V. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. A. (V. A.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 iki 2019 metų buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas apšvietimas, ventiliacija, ant sienų kaupėsi drėgmė ir sienos byrėjo. Kamerose langai neužsidarinėjo, todėl buvo šalta. Paaiškino, kad kamerose buvo laikomi 3–4 asmenys, nors kitos kameros buvo tuščios. Vienam asmeniui nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas. Tualetuose nebuvo užtikrinamas privatumas, todėl buvo matomas kitų asmenų, laikomų kameroje. Nurodė, kad į kamerą per langus įlipdavo žiurkės. Lukiškių TI-K dušai buvo sulaužyti. Taip pat visur buvo aštrūs kampai, todėl už jų užkliuvęs sugadindavo savo drabužius. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė psichinę ir moralinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–22).

Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. spalio 13 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. Pažymėjo, jog pareiškėjo skundas teismui parašytas 2019 m. sausio 21 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Paaiškino, kad suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas yra 3 metai, todėl duomenų apie pareiškėjo judėjimą (kameros, skaičius jose bei plotas) laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikti neturi galimybės. Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. (su pertraukomis), numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena. Reikalingas inventorius, t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcionuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Kiekvienais metais ji pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Teigė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontą.

Lukiškių TI-K kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Paaiškino, kad reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nėra, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Paaiškino, kad atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. Lukiškių TI-K neturi akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriuose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. Pažymėjo, kad nėra reglamentuojamas sanitarinio mazgo vieta ir plotas, sanitarinio mazgo pertvaros plotis ir ilgis bei praustuvės įrengimo aukštis sanitariniame mazge. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai įrengti kaip atskiros kabinos su durimis arba atitverti 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Lukiškių TI-K įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Taip pat oro temperatūra atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus. Be to, Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema, o šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Laikomų asmenų išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Dušo patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengti hermetiniai šviestuvai. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones.

Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sąžiningų mokesčių mokėtojų, sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2014 iki 2019 metų buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio šalių interesus, ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2014 iki 2019 metų. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2019 m. vasario 21 d. (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog galimai buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, nustatyta, kad ieškinio senatis taikoma reikalavimams dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2016 m. vasario 21 d.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Teismo vertinimu, objektyvių pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. spalio 13 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. (b. l. 14–22), pareiškėjo ginčijamas laikotarpis yra nuo 2014 iki 2019 metų, o senatis taikoma laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2016 m. vasario 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 21 d. Lukiškių TI-K nebuvo laikomas, todėl teismas toliau nagrinės pareiškėjo reikalavimus dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. (su pertraukomis) buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,28 kv. m. ploto kameroje Nr. 107 (2 asm.); 24,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 255 (3–6 asm.); 34,57 kv. m. ploto kameroje Nr. 257 (6 asm.); 7,45 kv. m. ploto kameroje Nr. 115 (2 asm.); 7,76 kv. m. ploto kameroje Nr. 271 (1–2 asm.); 7,85 kv. m. ploto kameroje Nr. 275 (2 asm.); 7,82 kv. m. ploto kameroje Nr. 282 (1–2 asm.); 7,73 kv. m. ploto kameroje Nr. 291 (1 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 117 (1 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 109 (1 asm.); 7,81 kv. m. ploto kameroje Nr. 318 (2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 122 (1–2 asm.); 7,30 kv. m. ploto kameroje Nr. 268 (1 asm.); 6,83 kv. m. ploto kameroje Nr. 223 (1 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 114 (1 asm.); 6,90 kv. m. ploto kameroje Nr. 219 (1 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 124 (2 asm.); 7,77 kv. m. ploto kameroje Nr. 279 (2 asm.). Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 14–22).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,64 kv. m. iki 8,12 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,36 kv. m. iki 7,94 kv. m. Vadinasi, Lukiškių TI-K administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, todėl buvo matomas kitų asmenų, laikomų kameroje.

Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Eksploatavimo taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario mėn. Pranešime ,,Dėl V. A. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse. Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užduolaidos. Šias užuolaidas užsitraukti turi patys suimtieji ir nuteistieji (b. l. 146–148).

Žemesnės instancijos teismas

Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas užuolaida arba įrengtomis atskiromis kabinomis su durimis (b. l. 34–36). Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad sanitarinio mazgo kabina buvo įrengta kamerose Nr. 255 ir Nr. 257, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., iš viso 15 parų (b. l. 14–22, 146–148). Iš Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. kovo 1 d., nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. balandžio 5 d., 2017 m. balandžio 6 d. pusę paros, nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 25 d., nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 7 d., iš viso 18,5 parų buvo laikomas vienas. Kitais laikotarpiais, t. y. nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 26 d., 2017 m. vasario 28 d., nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 12 d., 2017 m. balandžio 6 d. pusę paros, nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. balandžio 9 d., nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 23 d., nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d., pareiškėjas buvo laikomas su kitu asmeniu kameroje, iš viso 18,5 parų (b. l. 14–22). Teismo vertinimu, 18,5 parų laikotarpį, kai pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, taip pat 15 parų laikotarpį, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo įrengta sanitarinio mazgo kabina, nebuvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau 18,5 parų laikotarpį, kai pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitu asmeniu kameroje, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K dušai buvo sulaužyti.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės šia teise pasinaudoti, byloje nėra. Pažymėtina, kad dėl dušų būklės pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas nesikreipė, skunde teismui nedetalizavo, kurios konkrečiai dušo patalpos galimai neatitiko reikalavimų. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones (b. l. 14–22). Be to, Lukiškių TI-K turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario mėn. Pranešime ,,Dėl V. A. skundo” nurodyta, kad Lukiškių TI-K apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji tiek dušinėse patalpose, tiek gyvenamosiose kamerose neretai piktybiškai laužo, daužo ir kitaip niokoja kamerose esančius baldus ir įrangą. Lukiškių TI-K administracija to netoleruoja. Sugadinta ir neveikianti įranga keičiama. Smulkūs Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir dušinių patalpų remonto darbai, pvz.: pakeičiama perdegusi lemputė, suplyšusi užduolaida, užglaistomos sienos ir pan., atliekami nedelsiant. Kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto (b. l. 146–148). Daugiau duomenų, patvirtinančių, kad dušo patalpos ir (ar) santechnikos įrenginiai ginčo laikotarpiu neatitiko teisės aktų reikalavimų, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Lukiškių TI-K visur buvo aštrūs kampai, todėl už jų užkliuvęs sugadindavo savo drabužius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad Lukiškių TI-K visur buvo aštrūs kampai, todėl už jų užkliuvęs susigadindavo drabužius, tačiau skunde nenurodė nei kuriose patalpose buvo aštrūs kampai, nei kurių baldų ir (ar) kitų įrenginių kampai buvo aštrūs, nei ar dėl to kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais ar skundais. Akcentuotina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais. Teismo vertinimu, vien abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai dėl to, kad Lukiškių TI-K visur buvo aštrūs kampai, todėl už jų užkliuvęs susigadindavo drabužius, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, todėl yra atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrinamas apšvietimas, ventiliacija, ant sienų kaupėsi drėgmė, sienos byrėjo. Kamerose langai neužsidarinėjo, todėl buvo šalta. Taip pat į kamerą per langus įlipdavo žiurkės.

Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).

Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).

Pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. (su pertraukomis) buvo laikomas kamerose Nr. 107, 109, 114, 115, 117, 122, 124, 219, 223, 255, 257, 268, 271, 275, 279, 282, 291, 318 (b. l. 14–22).

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC), Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai (b. l. 37–42, 44–46, 49–62, 66–69, 71–89, 91–99, 101–104, 107–108, 110–132, 135–140, 143–145 ).

NVSC 2017 m. kovo 27 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-320(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 268, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 25 d., ant sienos prie lango buvo vizualiai matomų pelėsio požymių (b. l. 40–42). Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 9-4696 nurodyta, kad kameroje Nr. 268 sienos vietos, kuriose buvo vizualiai matomi pelėsių požymiai, nušlifuotos ir naujai užglaisytos (b. l. 47–48). NVSC 2017 m. gegužės 24 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-813(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad minėtoje kameroje ant sienos prie lango nėra vizualiai matomų pelėsio požymių (b. l. 49–50).

NVSC 2017 m. balandžio 10 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-472(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 268 vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, o kameroje Nr. 109, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. balandžio 6 d. pusę paros, dalyje lango buvo sudužęs stiklas (b. l. 44–46, 138–140). Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 9-4696 nurodyta, kad kameroje Nr. 268 sienos vietos, kuriose buvo vizualiai matomi pelėsių požymiai, nušlifuotos ir naujai užglaisytos, kameroje Nr. 109 pakeistas sudužęs stiklas (b. l. 47–48, 141–142). NVSC 2017 m. gegužės 29 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-849(16.16.8. 10.12) nurodyta, kad kameroje Nr. 268 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, kameroje Nr. 109 lango stiklai buvo nesudužę (b. l. 51–52, 143–144).

NVSC 2018 m. balandžio 25 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-2269 nustatyta, kad kameroje Nr. 114, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. sausio 3 d. pusę paros, buvo vizualiai nešvarios durų grotos (b. l. 60–62). Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 9-5355 nurodyta, kad minėtos kameros durų grotos išvalytos (b. l. 64). NVSC 2018 m. birželio 7 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-3533 nustatyta, kad kameroje Nr. 114 durų grotos buvo vizualiai švarios (b. l. 66–67).

NVSC 2018 m. balandžio 24 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-2188 nustatyta, kad kameroje Nr. 124, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. gruodžio 7 d., ant grindų šalia unitazo buvo pritekėję vandens, unitazo įtvirtinimas buvo nestabilus, unitazas techniškai netvarkingas (b. l. 68–69). Lukiškių TI-K 2018 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 9-5836 nurodyta, kad kameroje Nr. 124 unitazas pritvirtintas (b. l. 70). NVSC 2018 m. birželio 7 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-3534 nustatyta, kad minėtoje kameroje pažeidimas pašalintas (b. l. 73–74).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 25 d. Patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-39 nustatyta, kad kameroje Nr. 109 ir kameroje Nr. 115, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 26 d., nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra. Kameroje Nr. 115 dalyje sienos prie lubų buvo vizualiai matomi pelėsio požymiai (b. l. 88–89). Lukiškių TI-K 2016 m. vasario 3 d. rašte Nr. 9-1790 nurodyta, kad kamerose Nr. 109 ir Nr. 115 užtikrinta, kad oro temperatūra būtų ne žemesnė 18 oC, padidintas paduodamo termofikato kiekis sistemoje. Kameroje Nr. 115 dalyje sienos prie lubų buvusios pajuodusios dėmės panaikintos, šiose kamerose atliktas paprastasis remontas, sienų vietos, kur buvo dėmės, nušlifuotos ir užglaistytos (b. l. 90).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2016 m. kovo 21 d. Patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437 nustatyta, kad kameroje Nr. 122, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 23 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. pusę paros, nustatyta žemesnė nei 200 lx bendra dirbtinė apšvieta (b. l. 94–99). Lukiškių TI-K 2016 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 9-6256 nurodyta, kad minėtoje kameroje užtikrinta, kad dirbtinė apšvieta būtų ne mažesnė 200 lx, taip pat nugramdytas nuo šviestuvo buvęs užklijuotas sluoksnis (b. l. 100).

NVSC 2017 m. rugsėjo 20 d. Patikrinimo akte Nr. PA. 10-1472(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 115 buvo vizualiai nešvarus palangės paviršius ir ant lubų bei sienos virš sanitarinio mazgo buvo vizualiai matomų pelėsių požymių (b. l. 107–108). Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 3 d. rašte Nr. 9-10716 nurodyta, kad minėti trūkumai pašalinti, kameroje Nr. 115 lubų ir sienų vietos, kuriose buvo vizualiai matomi pelėsių požymiai, nušlifuotos ir naujai užglaistytos, palangės paviršius išvalytas (b. l. 109). NVSC 2017 m. lapkričio 3 d. Patikrinimo akte Nr. (16.16.8. 10.12) nurodyta, kad kameroje Nr. 115 palangės paviršius buvo vizualiai švarus, ant sienų ir lubų sienos virš sanitarinio mazgo vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta (b. l. 112–113).

NVSC 2017 m. kovo 27 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-320(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 268 ant sienos prie lango buvo vizualiai matomų pelėsio požymių (b. l. 129–131). Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 9-4696 nurodyta, kad minėtoje kameroje sienos vietos, kuriose buvo vizualiai matomi pelėsių požymiai, nušlifuotos ir naujai užglaistytos (b. l. 133–134).

Iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, nustatyti Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimai buvo pašalinti laikotarpiu, kai pareiškėjas nurodytose kamerose nebuvo laikomas. Nors NVSC 2017 m. balandžio 10 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-472(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 109, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. balandžio 6 d. pusę paros, dalyje lango buvo sudužęs stiklas, o šis pažeidimas pašalintas taip pat po to, kai pareiškėjas minėtoje kameroje nebuvo laikomas, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dalyje lango buvo sudužęs stiklas tuo metu, kai pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas, ar, kad dėl to nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra bei vėdinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 25 d. Patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-39 ir 2016 m. kovo 21 d. Patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437 nustatyti pažeidimai ir pašalinti laikotarpiu, kuris nagrinėjamoje byloje nėra vertinamasis. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į NVSC ar kitas institucijas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog kamerose langai neužsidarė pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nurodė, jog visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 146–148). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kad langų rėmai lengvai atidaromi, be to, NVSC ginčo laikotarpiu atliktuose patikrinimuose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nenustatė minėto pažeidimo, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvienais metais ji pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus (b. l. 14–22). Taip pat nustatyta, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami, nes Lukiškių TI-K organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei teisės aktų nustatyta tvarka atliekama visuomenės sveikatos priežiūros veikla (b. l. 146–148). Byloje pateiktos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir Lukiškių TI-K 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2018 m. sausio 5 d. Paslaugų teikimo sutartys Nr. 575/18-298, Nr. 575/18-129 ir Nr. 575/18-4 (b. l. 149–160), kurios patvirtina, jog Lukiškių TI-K kamerose kenkėjai yra naikinami. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių kenkėjams išvengti, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu taip pat nekonstatuotini.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo psichine ir moraline žala. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, iš viso 18,5 parų, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 20 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 20 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. (V. A.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. A. (V. A.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 20 Eur (dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė