Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. P. (O. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „E.“, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. vairuodamas mechaninę transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2021 m. rugsėjo 21 d. apie 7.57 val. (duomenys neskelbtini), vairavo šakinį krautuvą „Linde“. Pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, t. y. atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti – gale ėjusį pėsčiąjį, pradėjo važiuoti atbulas ir partrenkė už elektrinio šakinio krautuvo ėjusį pėsčiąjį. Eismo įvykio metu buvo sužalotas pėsčiasis V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais O. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 27 ir 101 punktų reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis O. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną darbo metu su krautuvu vežė paletę atbulomis ir nepažiūrėjo į dešinę pusę, pažiūrėjo tik į kairę. Kolega V. L. ėjo iš dešinės pusės ir užvažiavo jam ant kojos. Turi teises dirbti su šiuo krautuvu. Jo darbas yra privežti konteinerius, kuriuos į automobilius krauna. Toje aikštelėje vaikšto žmonės. Ten pristatyta buvo konteinerių su vandeniu ir automobiliai, kuriuos pakrauti reikia. Jis vėliau ir tuščius surinkinėja ir veža į tam skirtą vietą pastatyti. Visada dirba prie sandėlio, vežioja. Ta teritorija – kiemas, ten yra daug įmonių. Ir klientai ten atvažiuoja, vaikšto. Turėjo pasižiūrėti į dešinę pusę, konteinerį vežė į kairę pusę, į tą pusę ir pažiūrėjau, kur turėjo pastatyti tą konteinerį. Nukentėjusysis atvažiavo išsikrauti tuščią tarą, jis tuo metu nešė vandens aparatą į sandėlį. Dirba toje pačioje įmonėje. Sutinka su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Pripažįsta, kad pažeidė KET 27 ir 101 punkto reikalavimus. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Bandė taikiai spręsti šią situaciją. Susitaikė su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusysis V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal visus dokumentus pavedimas dėl žalos atlyginimo gautas ir jokių pretenzijų tiek kaltinamajam, tiek darbdaviui neturi. Susitaikė, žala atlyginta.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 25 d. ir 2022 m. vasario 24 d. įtariamuoju apklaustas O. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad psichikos ligomis nesirgo ir psichiatrijos ligoninėse nesigydė, narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje nėra įrašytas. Jis dirba įmonėje UAB „E.“ (duomenys neskelbtini), taip pat turi elektrinio šakinio krautuvo atestacijos pažymėjimą ir turi teisę dirbti su elektriniu šakiniu krautuvu. 2021 m. rugsėjo 21 d. darbą pradėjo 07.00 val. Dirbo su elektriniu krautuvu „Linde“ įmonės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną jis krautuvu iš sandėlio iki krovininių automobilių vežiojo pilnas dėžes, o tuščias dėžes sandėliavo prie sandėlio. Apie 08.00 val. jis ketino paimti tuščią dėžę ir su krautuvu ją pervežti į kitą vietą, kad pastaroji netrukdytų dirbti. Privažiavęs prie tuščios dėžės, ją krautuvo šakėmis pakėlė ir pradėjo važiuoti atbulas. Važiuodamas atbulas jis žiūrėjo per savo kairįjį petį, tačiau per dešinįjį petį nepažiūrėjo. Važiuodamas atbulas, jis staiga išgirdo, kad kažkas rėkia. Iškart krautuvą sustabdė ir pažiūrėjo atgal. Pastebėjo, kad prie galinės elektrinio šakinio krautuvo dalies ant žemės gulėjo taip pat toje pačioje įmonėje dirbęs V. L. Tada jis krautuvu pavažiavo šiek tiek į priekį, sustojo ir išlipo. Kažkas iš įvykio vietoje buvusių darbuotojų iškvietė greitąją medicinos pagalbą. V. L. sakė, kad jam šalta, tada šį paguldė ant palečių. Atvykę greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) medikai V. L. apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, jis buvo visiškai blaivus. Policijos pareigūnams paaiškino eismo įvykio aplinkybes ir parašė paaiškinimą. Važiuodamas atbulas V. L. nepamatė, nes nepažiūrėjo per dešinį petį. V. L. jo atžvilgiu ėjo iš dešinės pusės į kairę. Elektriniame šakiniame krautuve „Linde“ yra įrengtas atgalinio vaizdo veidrodėlis, bet nėra įrengtas atgalinės eigos garsinis signalas. Kaltę pripažino, o dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, gailisi (1 t., b. l. 57–59, 63–64).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 13 d. nukentėjusiuoju apklaustas V. L. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. apie 07.40 val. jis pradėjo dirbą savo darbovietėje UAB „E.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Pradėjo iškrauti krovininį automobilį. Apie 07.57 val. jis užsidėjo ant dešinio peties vandens šildymo/šaldymo įrenginį ir ėjo link sandėlio. Eidamas matė, kaip prieš jį į dešinę pusę (jo atžvilgiu) pasuko krautuvas „Linde“, kurį vairavo O. P., ir sustojo. Žinodamas, kad kol krautuvas paims/padės krovinį, tai per tą laiką jis galės toliau eiti link sandėlio. Ant dešinio peties nešdamas vandens šildymo/šaldymo įrenginį, kuris jam užstojo vaizdą, dešinėje pusėje buvusio krautuvo jis nematė. Kai jis ėjo ties krautuvu, staiga pajuto, kad krautuvas „Linde“ atsitrenkė į jo dešinį šoną. Po smūgio jis parkrito ant žemės, iš jo rankų iškrito vandens šildymo/šaldymo įrenginys. Kai jis parkrito, judantis krautuvas užvažiavo ant jo kairės kojos. Kažkas suriko ir tada O. P. krautuvą sustabdė, po to pavažiavo į priekį ir sustojo. Tada prie jo pribėgo sandėlio vadovas D. B., kuris iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po partrenkimo O. P. su juo nebendravo. Atvykę GMP medikai jį apžiūrėjo ir išgabeno į Respublikinę Vilniaus universitetinę (toliau – ir RVU) ligoninę. Prieš tai policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, jis buvo visiškai blaivus. RVU ligoninėje jam nustatė kairės kojos padikaulio lūžius ir muštines žaizdas (1 t., b. l. 28–30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 6 d. liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad jis dirba įmonėje UAB „E.“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įmonėje (duomenys neskelbtini) darbuotoju dirba O. P., kuris atlieka įvairias pareigas, viena iš pagrindinių pareigų – elektrinio krautuvo vairuotojas. V. L. įmonėje dirba vairuotoju–ekspeditoriumi. 2021 m. rugsėjo 21 d. apie 07.55 val. jis buvo prie sandėlio vartų. Matė, kaip V. L. užsidėjęs ant dešinio peties link sandėlio nešė vandens šaldymo/šildymo įrenginį. Tuo metu V. L. atžvilgiu iš dešinės pusės elektriniu krautuvu „Linde“ atbulas pradėjo važiuoti O. P. Galimai O. P. nepastebėjo einančio V. L., kurį krautuvu važiuodamas atbulas partrenkė. V. L. nukrito ant žemės, iš rankų iškrito vandens šaldymo/šildymo įrenginys. Važiuodamas atbulas elektrinis krautuvas „Linde“ užvažiavo ant nukritusio V. L. kojos. Įvykio vietoje buvę darbuotojai pradėjo šaukti. Tada O. P. krautuvą sustabdė, pavažiavo šiek tiek į priekį ir vėl sustojo. O. P. iš elektrinio krautuvo išlipo. Pamatęs įvykį, jis iš karto pribėgo prie V. L. O. P. buvo šoko būsenoje ir nieko neaiškino. Šalia buvusiam darbuotojui pasakė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino V. L. ir O. P. blaivumą, abu buvo blaivūs. Atvykę GMP medikai apžiūrėjo V. L. ir išvežė į ligoninę. O. P. įvykio metu turėjo pažymėjimą, leidžiantį vairuoti elektrinius krautuvus (1 t., b. l. 40–42).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti teismo medicinos specialisto J. M. Paliulio išvada, kad apžiūrėjęs V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininius dokumentus bei rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad V. L. nustatyti sužalojimai – kairės kojos blauzdos muštinė žaizda su čiurnos sąnario srities odos nubrozdinimais ir kraujosruva kulno audiniuose bei šeivikaulio kulkšnies ir ketvirto bei penkto padikaulių pamatų lūžiai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 22–25).

Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. 7.57 val. Bendrojo pagalbos centro telefonu gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini) amžiaus vyrui krautuvas pervažiavo koją, sąmoningas, pranešė darbuotojas (1 t., b. l. 4).

Iš 2021 m. rugsėjo 21 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad elektrinis krautuvas „Linde“ be valstybinių Nr. stovi (duomenys neskelbtini) kieme nuo galinės dalies iki (duomenys neskelbtini) pastato nutolęs 7,3 m, nuo kairio šono iki (duomenys neskelbtini) pastato nutolęs 7,4 m. Vieta – automobilių stovėjimo aikštelė prie UAB „E.“ prekių iškrovimo-pakrovimo vietos. Fotolentelė (1 t., b. l. 5–6).

Iš 2021 m. rugsėjo 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas elektrinis krautuvas „Linde“ be valstybinių Nr., neregistruotas, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomotojas UAB „A.“ Linde technikos padalinys, nuomininkas – UAB „E.“. Fotolentelė (1 t., b. l. 8–10).

Eismo įvykio vietos planas (schema) 201 m. rugsėjo 21 d. bei papildomi duomenys apie eismo įvykį (1 t., b. l. 11–12).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės trečios kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio E. R. 2021 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. apie 07.57 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. M. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įmonės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) amžiaus vyrui krautuvas pervažiavo koją, sąmoningas, pranešė darbuotojas. Atvykus minėtu adresu, įvykio vietoje buvo GMP brigada Nr. 0895, kurie suteikinėjo medicininę pagalbą V. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad darbo metu važiuodamas krautuvas atbulas užvažiavo jam ant kojos ir ją sužalojo. Krautuvo vairuotojas O. P., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad vairuodamas krautuvą važiuodamas atbulas nepastebėjo V. L. ir užvažiavo jam ant kojos ir ją sužalojo. Patikrinus abu asmenis alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442, patikros sertifikato Nr. 1487568, nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Įvykio liudininkas D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad matė, kaip krautuvo vairuotojas O. P. važiuodamas atbulomis nepastebėjo, kaip užvažiavo ant V. L. kojos, kuris ėjo už krautuvo (1 t., b. l. 13).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas „20210921_090116“. Vaizdo įrašo trukmė 00.21 min. Vaizdo įraše matoma teritorija, kurioje vyksta vandens talpų pervežimas šakiniu krautuvu. Nuo 00.00 min. vaizdo įraše matoma, kaip į šakinį krautuvą įlipa asmuo. Įlipęs asmuo, ant šakinio krautuvo šakių pakrovęs krovinį pradeda judėti atbulomis. Tuo pat momentu už šakinio krautuvo eina asmuo, kuriam šakinis krautuvas yra po dešine puse. Minėtas asmuo ant dešinio peties neša dėžę. Minėtam asmeniui lygiagrečiai priėjus prie krautuvo, tarp krautuvo ir asmens nebelieka atstumo ir 00:05 min. šakinis krautuvas važiuodamas atbulomis partrenkia su dėže ėjusį asmenį. Šakinio krautuvo vairuotojas, pastebėjęs, kad partrenkė asmenį, pavažiuoja į priekį ir sustojęs išlipa iš krautuvo. Prie asmens prieina asmuo, išėjęs iš pastato ir laiko rankoje mobilųjį telefoną, galimai kviečia greitąją medicinos pagalbą. 00:21 min. vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 44–49).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281 str. 7 d.).

Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. KET pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nagrinėjamu atveju aktuali taisyklių redakcija, galiojusi 2021 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio metu).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik dėl tokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio metu žūva žmogus (žmonės) ar padaromi nesunkūs ar sunkūs sveikatos sutrikdymai. Būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys tarp kelių eismo dalyvio (dalyvių) eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

KET 27 punktas numato, jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

Taip pat KET 101 punkte nustatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad O. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo O. P. tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo V. L., liudytojo D. B. parodymai, vyriausiojo pareigūno E. R. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, pareigūno tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog O. P. 2021 m. rugsėjo 21 d. apie 07.57 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairuodamas šakinį elektrinį krautuvą „Linde“ bei pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, t. y. atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti – gale ėjusį pėsčiąjį, pradėjo važiuoti atbulas ir partrenkė už elektrinio šakinio krautuvo ėjusį pėsčiąjį V. L., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Taigi šiuo atveju dėl O. P. padaryto KET 27 ir 101 punktų pažeidimo – prieš pradedant važiuoti atbulam neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu, nepraleidus gale ėjusio pėsčiojo, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. L. sveikata. Tarp padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių neabejotinai yra būtinasis priežastinis ryšys. Vertinant kaltinamojo O. P. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę (atsižvelgus ir į objektyviuosius jos požymius), nekyla abejonių dėl to, jog jis tai padarė dėl neatsargumo. Atsižvelgus į tai, tokia P. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis O. P. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 str.). Teisiamojo posėdžio metu O. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, jog susitaikė su nukentėjusiuoju. UAB „E.“ pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad atlygino žalą nukentėjusiajam V. L. Nukentėjusysis patvirtino, kad žala jam atlyginta, jokių pretenzijų tiek darbdaviui, tiek kaltinamajam neturi. Teisiamojo posėdžio metu valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, nukentėjusiojo atstovė, UAB „E.“ atstovas pritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui O. P. atžvilgiu.

O. P. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 65–67), baustas administracine tvarka, ir už KET pažeidimus, baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 68–71). Jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra, todėl vertintina, kad padarytoji nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis O. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos O. P. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas O. P. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Byloje V. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškęs kaltinamojo O. P. atžvilgiu 23 700 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 116–150), kurį vėliau tikslino, prašydamas žalos atlyginimą priteisti iš kaltinamojo ir (arba) UAB „E.“ (1 t., b. l. 186–190). Byloje nustatyta, kad transporto priemonė – elektrinis šakinis krautuvas „Linde“, nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau UAB „E.“ buvo apsidraudusi verslo civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Teismas bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „E.“ ir AB „Lietuvos draudimas“ įtraukė civiliniais atsakovais. AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teisiamojo posėdžio metu ir atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad transporto priemonė, kuria padaryta žala, nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) su UAB „E.“ (draudėju) yra sudaręs tik savanoriškąją Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal AB „Lietuvos draudimas“ Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 054 (2015 m. vasario 25 d. redakcija, galioja nuo 2015 m. kovo 1 d.) (toliau – ir Taisyklės), be to, UAB „E.“, kaip darbdavio, civilinė atsakomybė už žalą savo darbuotojams AB „Lietuvos draudimas“ nėra drausta. Vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, sutarties šalys draudimo objektą apibrėžė, kaip draudėjo turtinius interesus, susijusius su draudėjo civiline atsakomybe, kylančia dėl draudėjo veiksmais (veikimu arba neveikimu) padarytos žalos tretiesiems asmenims, draudėjui vykdant veiklą, kuri draudimo sutartyje nurodyta kaip apdrausta, ir įvykus Taisyklėse ir/ar draudimo sutartyje nurodytiems draudžiamiesiems įvykiams. Tame pačiame Taisyklių 4 punkte trečiasis asmuo apibrėžtas, kaip asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu sudarytą draudimo sutartį. Trečiuoju asmeniu nelaikomas asmuo, susijęs su draudėju darbo teisiniais santykiais, taip pat esantis draudėjo šeimos nariu ir/ar su draudėju bendrą ūkį vedantis asmuo. Kadangi šiuo atveju nukentėjusysis (civilinis ieškovas) patyrė žalą kaip draudėjo UAB „E.“ darbuotojas, šios bendrovės darbo vietoje ir darbo laiku dėl kito bendrovės darbuotojo veiksmų, įvykis nepatenka į Taisyklių 4 punkte nustatytą draudimo objekto apibrėžimą, todėl įvykis yra nedraudžiamasis pagal AB „Lietuvos draudimas“ (draudiko) ir UAB „E.“ (draudėjo) sudarytą Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Taigi draudikas šioje byloje neatsako materialiai už nusikalstama kaltinamojo (jo darbdavio) veika padarytą žalą (2 t., b. l. 16–36). Paskutinio teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo UAB „E.“ atstovas advokatas V. Gutauskas pateikė taikos sutartį, sudarytą tarp bendrovės ir V. L., pagal kurią atlygina žalą – 3 000 Eur turtinės žalos ir 8 500 Eur neturtinės žalos, taip pat mokėjimo pavedimą, kad mokėjimas įvykdytas ir nukentėjusiojo pasirašytą pareiškimą apie atlygintą žalą, kuriuo jis pareiškia, kad neturi jokių pretenzijų civiliniams atsakovams UAB „E.“ ir O. P. (2 t., b. l. 40–42). Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog UAB „E.“ jam atlygino padarytą žalą ir jokių pretenzijų tiek bendrovei, tiek O. P. nebeturi.

Atsižvelgiant į tai, procesas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje visa apimtimi nutrauktinas, kadangi nukentėjusiajam pagal 2022 m. lapkričio 29 d. taikos sutartį sulygtas žalos atlyginimas UAB „E.“ 2022 m. lapkričio 29 d. atliktu mokėjimu pervestas, ką patvirtina teismui pateiktas mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 42), t. y. žala nukentėjusiajam atlyginta, jis nurodė pretenzijų nei civiliniam atsakovui UAB „E.“, nei kaltinamajam neturintis, kas iš esmės laikytina civilinio ieškinio likusioje dalyje atsisakymu. Išaiškintina, kad procesą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su eismo įvykio vaizdo įrašu, saugomas voke Nr. 1 prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. P. (O. P.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju V. L., ir baudžiamąją bylą O. P. (O. P.) atžvilgiu nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. pareikšto civilinio ieškinio visa apimtimi nutraukti civiliniam atsakovui UAB „E.“ atlyginus nukentėjusiajam V. L. patirtą turtinę ir neturtinę žalą pagal 2022 m. lapkričio 29 d. sudarytą taikos sutartį. Procesą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską CD laikmenoje su eismo įvykio vaizdo įrašu, saugomą voke Nr. 1 prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.