- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-682-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00112-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Sakalų šilas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Forestila“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Sakalų šilas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forestila“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Sakalų šilas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 20 502,24 Eur skolą, 738,08 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. nuomos sutartį išnuomojo atsakovei traktorių už 6 011,11 Eur be PVM nuomos mokestį per mėnesį. Atsakovė taip pat įsipareigojo dėl šio traktoriaus sudaryti lizingo sutartį, tačiau šios pareigos neįvykdė, nemokėjo nuomos mokesčio, todėl yra skolinga ieškovei 20 502,24 Eur.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas arba turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Nurodė, jog 21 240,32 Eur skolos suma atsakovei yra didelė, nes ji nėra didelė įmonė, per 2018 m. metus gavo tik 73 000 Eur pajamų, o pelną sudarė tik 7 500 Eur. Atsakovė daugiau kaip 8 mėnesius vėluoja mokėti skolą, todėl tikėtina, jog galimai palankaus teismo sprendimo nevykdys, slėps pajamas ir turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei priklausantį 21 240,32 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas arba turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota piniginėms operacijoms atlikti. Nurodė, jog ieškovė dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
4. Teismas nustatė, jog ieškovė pateikė įrodymus, tikėtinai pagrindžiančius ieškinio reikalavimus 21 240,32 Eur skolos sumai. Skolos suma yra pakankamai didelė, atsakovė į ieškovės raginimus sumokėti skolą nereaguoja. Teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 21 240,32 Eur vertės atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas arba turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė MB „Sakalų šilas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismų praktikoje šiuo metu laikomasi pozicijos, kad didelė ieškinio suma atsakovui pati savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė visiškai nepagrindė galimos būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės. Ieškovė vieninteliu argumentu, kuriuo grindžia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodo įsipareigojimų nevykdymą, tačiau šis motyvas pats savaime negali sudaryti pagrindo civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad atsakovė nevykdo prievolių bei prašomos priteisti skolos, yra pagrindas pareikšti ieškinį, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ginčas yra kilęs dėl nuomos sutarties prievolių įvykdymo, todėl ieškovė turėjo nurodyti, kas lėmė laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą.
5.2. Grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui gali kilti tada, jei byloje yra patikimų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo. Ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėja, grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui grindžia tik deklaratyviu, objektyviais duomenimis nepagrįstu teiginiu. Nuomonė, kad atsakovė yra galimai skolinga ieškovei, pati savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, viešai prieinami duomenys patvirtina, jog atsakovės metinė apyvarta yra 100 001-200 000 Eur. Šiuo metu atsakovė jokių skolų valstybės biudžetui neturi. Įmonėje dirba 7 darbuotojai, atsakovei priklauso 4 automobiliai. Bendrovė užsiima miškininkystei būdingų paslaugų veikla. Atsakovė gauna apyvartines lėšas ir yra aktyviai veikianti įmonė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji nebūtų pajėgi įvykdyti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo ar dėl šio teisminio ginčo nutrauktų savo veiklą, taip siekdama paslėpti turtą ar išvengti sprendimo įvykdymo.
5.3. Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį nurodoma, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Teismas, areštavęs atsakovei priklausančias lėšas, nenurodė, kokiems mokesčiams ir kokia apimtimi antstolis turėtų leisti atsakovei naudotis lėšomis. Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovė privalo mokėti savo darbuotojams darbo užmokestį bei atsiskaityti su savo kreditoriais vykstant ginčui. Atsakovė yra veikianti prie savivaldybės, o jos veikla susijusi su viešuoju interesu, todėl toks nekonkretus ir neaiškus lėšų areštavimas kenkia bendrovės respektabilumui.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „Forestila“ atsiliepimu į atsakovės MB „Sakalų šilas“ atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, todėl atsakovės argumentas, kad ji tik galimai nevykdo savo įsipareigojimų, yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu. Atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus duomenis apie jos finansinę padėtį, neteikia. Atsakovė nepagrindžia ir neįrodo savo mokumo ir geros turtinės padėties, o tik deklaratyviai teigia, jog yra moki įmonė ir dirba pelningai. Tačiau atsakovė jau daugiau nei 6 mėnesius neatsiskaito su ieškove.
6.2. Atsakovė nėra didelė įmonė, jos bendros pajamos (apyvarta) per 2018 metų 1-9 mėnesius sudarė apie 73 000 Eur, o pelnas apie 7 500 Eur. Todėl tokia skolos skola, kuri sudaro maždaug trijų mėnesių atsakovės pajamų sumą, jai yra didelė. Be to, atsakovė daugiau kaip aštuonis mėnesius vėluoja sumokėti skolą. Atsakovė nereagavo į priminimą sumokėti skolą. Atsakovė, nors ir dirba pelningai, tačiau nepakankamai, jog galėtų leisti sau nuolatos nuomotis iš ieškovės traktorių su įranga. Dalis atsakovės turto yra įkeista. Dėl to kyla grėsmė, kad atsakovė gali netekti šio turto, jos veikla gali būti apribota ir atsakovė gali tapti nemoki.
6.3. Atsakovė nuo 2018 m. spalio mėn. periodiškai turi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – VSDF). Šiuo metu atsakovės skola VSDF yra 370 Eur. Atsakovė nenurodo, kada jos apyvarta siekė 100 001–200 000 Eur. Viešai prieinami duomenys patvirtina, jog tokia apyvarta buvo tik 2017 m., tai yra prieš dvejus metus. Todėl šiais duomenis remtis negalima. Be to, net ir esant metinei apyvartai apie 100 001-200 000 Eur, 21 240,32 Eur dydžio skola sudarytų nuo 10 iki 21 proc. bendros atsakovės metinės apyvartos. Todėl reikalaujama priteisti skola atsakovei yra didelė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas jai priklausantis 21 240,32 Eur vertės turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 21 240,32 Eur skolą ir delspinigius pagal nuomos sutartį. Ieškovė grėsmę jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui grindžia aplinkybėmis, jog atsakovei reikalaujamos skolos suma yra didelė, taip pat, jog atsakovė aštuonis mėnesius nevykdo savo pareigos sumokėti skolą. Ieškovė atsakovės finansinę padėtį įrodinėja internetinio tinklapio www.rekvizitai.lt duomenimis, taip pat atsakovės 2018 m. rugsėjo 30 d. balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog jos finansinė padėtis yra gera, ji turinti galimybę sumokėti ieškovės reikalaujamo dydžio skolą.
11. Pirmos instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemonės pritaikė dėl to, jog pripažino, kad ieškovės reikalaujama priteisti 21 240,32 Eur skolos suma yra pakankamai didelė, atsakovė į ieškovės raginimus sumokėti skolą nereaguoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aktualioje teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017;; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktas atsakovės 2018 m. rugsėjo 30 d. balansas patvirtina, jog atsakovė 2018 m. turėjo 122 769,04 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis materialus turtas buvo 59 647,92 Eur vertės. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinų skolų ir įsipareigojimų suma sudarė tik 29 797,91 Eur. Todėl pripažintina, jog atsakovė yra pajėgi sumokėti ieškovės reikalaujamą skolą ir nėra pagrindo pripažinti, jog skolos suma atsakovei yra didelė. Aplinkybė, jog atsakovės pelnas 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo 7 511,70 Eur, o 2017 m. jis sudarė 22 373,76 Eur, nepatvirtina atsakovės finansinės padėties prastėjimo, kadangi 2018 m. balansas pateiktas ne už visus metus.
13. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir kitus viešus duomenis nenustatė, jog atsakovė turėtų kitų kreditorių, reikalaujančių skolos grąžinimo civilinio proceso tvarka, ar jai jau būtų taikomos kitos laikinosios apsaugos priemonės. Internetinio puslapio www.rekvizitai.lt duomenys patvirtina, jog atsakovė 2019 m. sausio 2 d. turėjo 837,52 Eur socialinio draudimo skolą, tačiau ji buvo sumokėta 2019 m. sausio 14 d. Atsakovės skola VSDF vėl atsirado ir pradėjo augti tik nuo 2019 m. vasario 18 d., tai yra po skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, tai yra (neteisėtą) ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jai priklausantį turtą. Taigi ieškovė nepagrindė faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Būtent ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, tai yra pareiga įrodyti teiginius, jog yra reali grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas. Aplinkybė, jog atsakovė nemoka skolos ieškovei, nėra pagrindas konstatuoti jos nesąžiningumą, tai yra galimą ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti būsimo jai nenaudingo sprendimo vykdymo.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nevertino galimo atsakovės (ne)sąžiningumo ir nepagrįstai areštavo atsakovės turtą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetant.
16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Forestila“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registro tvarkytojui.