- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-646-965/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Mano Nida“
- Atsakovas
- SDarAutomobiles, OU
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Mano Nida“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Mano Nida“ ieškinį atsakovei SDarAutomobiles, OU, dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė mažoji bendrija „Mano Nida“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės SDarAutomobiles, OU, (toliau – ir atsakovė) 10 640,00 Eur skolą, 11,15 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismas 2026 m. vasario 11 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus.
Šalies argumentai
3. 2026 m. vasario 19 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo (DOK-4714).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas nustatė, kad 2026 m. vasario 11 d. nutartyje nurodytus trūkumus ieškovė pašalino iš dalies, t. y. pateikė teismui įrodymus, kad G. N. yra atsakovės akcininkas ir direktorius, tačiau nepateikė teismui įrodymų, jog ginčo automobilių pirkimo–pardavimo sandorio įvykdymo vieta turėjo būti Šilutės mieste.
4.2. Teismas nusprendė, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra Klaipėdoje registruota mažoji bendrija, o atsakovė – Estijos (Europos Sąjungos valstybė narė) įmonė, todėl turi būti taikytinas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas Briuselis I).
4.3. Pabrėžė, jog Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Reglamento 7 straipsnio 1 punkto a papunktyje įtvirtina specialioji jurisdikcijos taisyklė, numatanti, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, kai byla kyla iš sutarčių (7 straipsnio 1 punkto a papunktis). Pagal šią nuostatą, ir, jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos (7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmoji įtrauka).
4.4. Atsižvelgdamas į nurodytas Reglamento nuostatas, taip pat įvertinęs ieškovės ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio trūkumų pašalinimo nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečios ginčo automobilių perdavimo vietos, todėl nusprendė, kad pagal bylos duomenis negalima nuspręsti, jog ginčo automobiliai turėjo būti perduoti Šilutėje.
4.5. Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog šiuo atveju negali būti taikoma Reglamento 7 straipsnio išimtis, nustatanti specialiąsias jurisdikcijos taisykles. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė reiškia ieškinį Estijos įmonei dėl piniginės prievolės įvykdymo (avanso grąžinimo), kuri nėra susieta su konkrečia įvykdymo vieta. Todėl, net ir priėmus ieškovei palankų sprendimą Lietuvos Respublikoje, tokio sprendimo vykdymas vis tiek turėtų būti nukreipiamas vykdyti Estijoje.