Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-456-212/2014

Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00312-2013-6

2014 m. lapkričio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-477/2014 pagal AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovams A. V. ir D. S. dėl dalies išmokėtos draudimo sumos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismo sprendimo turinys neatitinka CPK reikalavimų, nes motyvuojamoje dalyje pasisakė, jog pripažįsta tarp ieškovo ir atsakovų sudarytą draudimo sutartį negaliojančią t. y. sprendimu išsprendė papildomą klausimą dėl sutarties negaliojimo, tačiau rezoliucinėje dalyje nėra pasisakoma dėl sutarties galiojimo ar negaliojimo. Pastebėtina, kad būtent teismo rezoliucinėje dalyje teismo priimti sprendimai gali būti privestinai vykdytini t. y. sukelia teisines pasekmes šalims. Šiuo atveju ieškovui nėra aišku ar teismas pripažino minėtą draudimo sutartį negaliojančią.

Teismas nepagrįstai pripažino sutartį negaliojančia. Sudarant 2011-06-02 draudimo sutartį D. S. pateikė kaip to reikalauja įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, draudžiamos transporto priemonės registracijos liudijimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Transporto priemonės registracijos liudijimą jam savanoriškai padavė A. V., todėl konstatuotina, kad D. S. pripažintinas A. V., kaip automobilio savininko, įstatyminis atstovas. Atsižvelgiant į tai, jog D. S. pripažintinas A. V. įstatyminiu atstovu, teismas be pagrindo pripažino sutartį negaliojančią, motyvuojant tuo, kad sandoris sudarytas kito asmens vardu neturinčio tokios teisės.

Ieškovas turėjo regreso teisę. Sudarydamas sutartį, draudikas įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal atsakovų pateiktą informaciją. Atsakovai patvirtino, kad transporto priemonės nevairuos asmenys jaunesni nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu (sutarties 1.5. p.). Eismo įvykio metu kaltininkas neturėjo 30 metų amžiaus, ir 7 metų vairavimo stažo, todėl tai laikytina rizikos padidėjimu. Remiantis TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. A. D. S. apie įvykį pranešė praleidęs įstatyme nustatytą terminą. Atsakovo vengimas bendradarbiauti lėmė tai, kad ieškovas neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo išmoką vadovaujantis objektyviais, visapusiškais įrodymais, t. y. draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta vien tik pagal nukentėjusiojo pateiktą informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad draudikas nėra atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką, kai atsakingi asmenys vengia bendradarbiauti ir privalo sumokėti draudimo išmoką. Vadovaujantis išdėstytu ieškovas įgijo teisę į 20 % nuo išmokėtos sumos t. y. 3 653,52 Lt iš eismo įvykio metu transporto priemonę valdžiusio D. S..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti visiškai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad draudėjas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas 2011-06-02 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartis sudaryta automobilio savininko atsakovo A. V. vardu, už jį pasirašė atsakovas D. S. (b. l. 5-6). Atsakovas D. S., vairuodamas transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-10-07 Latvijoje sukėlė autoįvykį dėl kurio jis pripažintas kaltu. Draudėjas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas nukentėjusiajam asmeniui 2012-04-13 išmokėjo 18 267,62 Lt draudimo išmoką (b. l. 7-8, 18-19, 35-37). AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pagrindu reiškia reikalavimą atsakovams dėl 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, nes atsakovai netinkamai vykdė draudimo sutartyje numatytas pareigas, draudėjui nepranešė apie padidintą draudimo riziką, t. y., kad automobilį vairuos jaunesnis nei 30 metų asmuo, neturėdamas 7 metų vairavimo stažo.

Zarasų rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad: įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis su atsakovu A. V. sudaryta nebuvo; jis D. S. neįgaliojo sudaryti šią sutartį; atsakovas D. S. neatsakingas ieškovui pagal sutartį, nes A. V. nepatvirtino šios sutarties; D. S. nebuvo išaiškintos draudimo sutarties sąlygos jam suprantama, rusų kalba.

Ieškovas (apeliantas) AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas ieškiniu prašė iš atsakovų solidariai priteisti 9 133,81 Lt draudimo išmoką, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, pripažinus sutartį galiojančia priteisti iš atsakovų solidariai 9 133,81 Lt, pripažinus sutartį negaliojančia ab inito, taikyti restituciją.

Šalių ginčas kildinamas iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ). Minėtas įstatymas reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas, o jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo, išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip (TPVCAPDĮ 4 str.). Ši draudimo rūšis turi viešąjį pobūdį. Privalomojo draudimo sutarties viešasis pobūdis reiškiasi tuo, kad draudikas, vykdantis privalomojo draudimo veiklą, neturi teisės atsisakyti sudaryti sutartį su tokią pareigą turinčiu draudėju (TPVCAPDĮ 6 str. 2 d.).

Draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą.

Pagal Standartines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, numatytus šiose sąlygose (Sąlygų 14 p.). Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo šių sąlygų 14 punkte nurodytų pareigų. Sudarant įprastinę draudimo sutartį draudėjas ar įgaliotas jo atstovas turi pateikti draudikui šią informaciją ir dokumentus: transporto priemonės, įrašomos į draudimo sutartį ir (ar) draudimo liudijimą, techninius duomenis (variklio cilindrų darbinį tūrį, bendrąją masę, keliamąją galią ar sėdimųjų vietų skaičių); asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; kitą draudiko nurodytą informaciją, reikalingą draudimo sutarčiai sudaryti (Sąlygų 17, 19 p.). Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamus padarinius, dėl kurių ir buvo draustasi, atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pripažino draudimo sutartį negaliojančia, netaikė restitucijos, pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Iš Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, jog A. V. draudimo sutarties nesudarė ir neįgaliojo jos sudaryti atsakovo D. S.. Kadangi draudimo sutartis ginčijama nebuvo, tai teismas ir neturėjo jos pripažinti negaliojančia.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su Zarasų rajono apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl šalių ginčo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. S. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale 2011-06-02 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šią aplinkybę D. S. patvirtino, teigia, kad parašas sutartyje yra jo. D. S. sumokėjo 162 Lt draudimo įmoką (b. l. 10). AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Zarasų agentūros darbuotoja I. V. paaiškino, kad draudimo sutartį su D. S. sudarė ji, kad D. S. pateikė automobilio, registruoto A. V. vardu techninį pasą. Matė, kad D. S. jaunas ir priklauso rizikos grupei, todėl jį informavo, kad draudimo įmoka bus apie 600 Lt. Jis nesutiko mokėti tokio dydžio įmoką ir sutartį prašė sudaryti A. V. vardu. D. S. nesakė, kad automobiliu važinės jis pats, kad automobilis bus naudojamas Latvijoje, tik pranešė, kad gali važiuoti į Baltarusiją ir dėl to reikalinga žalia korta. Sutarties sąlygas, kad automobiliu negali važinėti asmuo neturintis tam tikro amžiaus ir stažo, paaiškino jam rusų kalba.

Kaip minėta, pagal TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalį draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti ir yra laikomas TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą. Kadangi atsakovas D. S. ieškovo darbuotojai pateikė visus būtinus dokumentus transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimą valdytojų civilinės atsakomybės privalomajai sutarčiai sudaryti, laikoma, kad jis yra įgaliotas sudaryti sutartį. Pažymėtina, kad sutarties sudarymo metu automobilio savininku buvo A. V. ir jis šios sutarties neatšaukė.

Atmestini atsakovo D. S. argumentai, kad jis nesuprato draudimo sutarties sąlygų, kad nesupranta lietuvių kalbos. Atsakovas D. S. jaunas ir išsilavinęs žmogus, be abejonės suvokė, kad Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba yra lietuvių. Tai suvokdamas, pats turėjo pasirūpinti, kad su juo būtų žmogus, suprantantis lietuvių kalbą. Nežiūrint į tai, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad su D. S. draudimo bendrovės atstovė, sudarydama sutartį, kalbėjo rusų kalba, kad jam tinkamai buvo išaiškintos sutarties sąlygos apie draudimo rizikos faktorius ir nuo to priklausančių draudimo įmokų skirtumą. Teisėjų kolegijai liudytojos I. V. paaiškinimai, kad D. S. išaiškino visas sutarties sąlygas bei draudimo įmokų skirtumus dėl padidintos draudimo rizikos nekelia jokių abejonių. Be to, ir pats atsakovas D. S. pripažino, kad pasitikėjo draudiko atstove. Akivaizdu, kad D. S., sužinojęs kad draudimo įmoką sieks apie 600 Lt, jei automobilį apdraus savo vardu, pasirinko mažesnę draudimo įmoką, o tuo pačiu ir riziką, t. y. sutiko, kad transporto priemonę vairuos asmenys ne jaunesni nei 30 metų amžiaus ir turintys ne mažesnį, nei 7 metai vairavimo stažą. Atsakovas A. V., būdamas automobilio savininku, pasielgė lengvabūdiškai ir neatsakingai, nes automobilį perdavė valdyti sūnėnui, nepasirūpinęs jo privalomuoju draudimu, tuo tarpu automobilio panaudos sutartį A. V. ir D. S. sudarė tik 2011-07-26 (b. l. 48).

Ieškovas dėl atsakovo D. S. sukelto autoįvykio išmokėjo nukentėjusiajam 18 267,62 Lt draudimo išmoką (b. l. 18-19). Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės. Draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo šiam išmokėtą sumą ar jos dalį ir tada, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Tokiais atvejais draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas D. S., kaip transporto priemonės valdytojas privalėjo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui (ieškovui), apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas. Išimtį įstatymas numato tuomet, kai pranešti apie eismo įvykį negalima dėl svarbių priežasčių. (TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p.). iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas D. S. apie 2011-10-07 buvusį eismo įvykį pranešė 2011-10-21, teisindamasis tuo, kad gulėjo ligoninėje. Tačiau atsakovo pateikti dokumentai šios aplinkybės nepatvirtina. Iš paciento ambulatorinės kortelės išrašo matyti, kad į gydytoją D. S. kreipėsi tik kitą dieną po įvykio ir buvo gydomas ambulatoriškai, todėl šios aplinkybės negalima laikyti svarbia priežastimi, dėl kurios numatyta išimtis laiku nepranešti apie eismo įvykį (b. l. 7, 198).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtino Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš atsakingo už žalos padarymą asmens (transporto priemonę vairavusio asmens arba kito teisės aktų nustatyta tvarka atsakingo už žalos padarymą asmens), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė. Draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija, Taisyklių 60, 62 punktai).

Atsakovų sudarytoje privalomojo draudimo sutartyje aiškiai nurodomas draudimo rizikos vertinimas ir sąlygos, o taip pat ir pareiga pranešti apie rizikos pasikeitimą (b. l. 5, Sutarties 1.5, 1.6 p.). Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas. Pažymėtina, kad analogišką praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-26 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-433/2007; 2012-11-21 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013-03-21 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-162/2013; 2014-11-07 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-476/200\14 ir kt.).

Pagal CPK 312 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl apelianto reikalavimo pripažinus sutartį negaliojančia ab inito, taikyti restituciją, nepasisako.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 548 Lt žyminio mokesčio ieškovo sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą, 232,32 Lt vertėjo paslaugos ir 99,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2, 28, 162, 176, 202, 206, CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieškinį patenkinti.

Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. 121190-10264: solidariai 9 133,81 Lt (devynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt tris litus 81 centą, arba 2 645,33 EUR – du tūkstančius skolos, 1 912 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvylika litų) žyminio mokesčio ir 2 šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 33 eurocentus) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2013-05-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; po 274 Lt (du šimtus septyniasdešimt keturis litus arba po 79,36 EUR – septyniasdešimt devynis eurus 36 eurocentus) žyminio mokesčio ir po 116,16 Lt (vieną šimtą šešiolika litų 16 centų arba 33,64 EUR – trisdešimt tris eurus 64 eurocentus) už vertėjo paslaugas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, JAK 300633222, pinigus pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440.

Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. 121190-10264 po 49,97 Lt (keturiasdešimt devynis litus 97 centus, arba 14,47 EUR – keturiolika eurų 47 eurocentus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.