- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- e2YT-884-805/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03546-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- G. Š., G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. Š. ir G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai G. Š. ir G. S. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., miręs (duomenys neskelbtini), iki savo mirties gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini) , po savo sutuoktinės J. Š., gyvenusios adresu (duomenys neskelbtini), mirties(duomenys neskelbtini) , per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė J. Š. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelis J. Š., gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini). J. Š. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono 1-ajame notarų biure patvirtino testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą po savo mirties paliko anūkams, t. y. pareiškėjams G. Š. ir G. S.. Apie šį paliktą senelio testamentą pareiškėjams buvo žinoma dar iki jo mirties. Po senelio mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjai padavė Alytaus rajono 1-ajam notarų biurui pareiškimus dėl mirusiojo J. Š. palikimo priėmimo. Po senelio mirties liko jam priklausantis turtas: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, žemės sklypas, esantys(duomenys neskelbtini). Pradėjus vykdyti su turto paveldėjimu susijusias procedūras (dėl nekilnojamojo turto registracijos viešajame registre) paaiškėjo, kad jų užbaigti galimybės nėra, kadangi testatorius J. Š. iki savo mirties neužbaigė nekilnojamojo turto, kurį faktiškai priėmė ir visą laiką valdė po sutuoktinės J. Š. mirties, įregistravimo savo vardu Nekilnojamojo turto registre. Dėl paminėtų aplinkybių notaras neturi juridinio pagrindo testamentiniams įpėdiniams išduoti paveldėjimo teisės liudijimus pagal testamentą į mirusio senelio J. Š. turtą. Nurodė, kad senelių J. Š. ir J. Š. santuoka buvo įregistruota(duomenys neskelbtini). Abu seneliai iki pat mirties gyveno adresu(duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktinei, senelis ir toliau liko minėtuose namuose gyventi, jais rūpinosi, mokėjo visus privalomus mokesčius, rūpinosi statinių remontu, tvarkė aplinką, prižiūrėjo žemės sklypą ir pan. Seneliai turėjo vienintelį sūnų – pareiškėjų tėvą G. Š., kuris mirė(duomenys neskelbtini). G. Š. iki savo mirties jokių pretenzijų į savo mirusios motinos J. Š. turtą nereiškė, po motinos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir neprieštaravo, kad visą jo motinos palikimą priėmė jo tėvas J. Š.. Senelės palikimą sudarė ne tik jos asmeniniai daiktai, bet ir jai priklausanti gyvenamojo namo, ūkinio pastato, žemės sklypo dalis. Nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai turės galimybę paveldėti senelio J. Š. nekilnojamąjį turtą pagal testamentą. Kitokia tvarka gauti paveldėjimui pagal testamentą reikiamų dokumentų pareiškėjai negali. Mirusysis J. Š., jų žiniomis, neturėjo jokių kreditorių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškėjų pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant, neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškimo pagrįstumo klausimas spręstinas teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie J. Š. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat pažymėjo, jog nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tokias aplinkybes patvirtina medicininis mirties liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini) Mirties liudijimas, išduotas(duomenys neskelbtini), patvirtina, kad J. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjai J. Š. ir J. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, šias aplinkybes patvirtina(duomenys neskelbtini) pateiktas byloje santuokos liudijimas. Gyvenant santuokoje, J. Š. ir J. Š. susilaukė sūnaus G. Š., gimusio(duomenys neskelbtini) , kuris mirė (duomenys neskelbtini) d. (G. Š. gimimo liudijimas; medicininis mirties liudijimas, išduotas(duomenys neskelbtini).). G. Š. – pareiškėjų G. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir palikėjų sūnus, šias aplinkybes patvirtina G. Š. gimimo liudijimas, išduotas(duomenys neskelbtini); G. S. gimimo liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini); santuokos sudarymo įrašas, išduotas (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjai yra J. Š. vaikaičiai ir testamentiniai įpėdiniai.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad J. Š. ir J. Š., gyvendami santuokoje, įsigijo pareiškėjų pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą: 0,1500 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kuris registruotas J. Š. vardu. Pateiktais duomenimis nurodyti statiniai įgyti nuosavybėn ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu.
Taigi, bylos duomenimis spręstina, kad po J. Š. mirties liko jai priklausanti 1/2 dalis aukščiau nurodyto turto, taip pat, pareiškėjų nurodymu, liko J. Š. ir J. Š. santuokoje bendrai įsigyti daiktai bei J. Š. asmeniniai daiktai. 2024 m. lapkričio 25 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad, prieš mirdama, J. Š. nebuvo sudariusi testamento. J. Š. po savo sutuoktinės J. Š. mirties toliau liko gyventi ir iki pat savo mirties gyveno sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina 2024 m. spalio 31 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie palikimo atsiradimą, valdymą ir tvarkymą. Pareiškėjų pateikti įrodymai ir pareiškime išdėstyti paaiškinimai, patvirtina, kad pareiškėjų senelis J. Š. turtą (1/2 dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų ūkio pastatų) priėmė, juo rūpinosi, valdė ir jį prižiūrėjo, t. y. mokėjo visus privalomus mokesčius, rūpinosi statinių remontu, tvarkė aplinką, prižiūrėjo žemės sklypą kaip savo. Tokias aplinkybes patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai: 2024 m. lapkričio 5 d. Alytaus rajono savivaldybės įmonės ,,S. K.“ pažyma, kad už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2023 m. skolos už komunalinius patarnavimus būstui nebuvo, 2024 m. lapkričio 5 d. Alytaus rajono savivaldybės įmonės ,,S. K.“ Sutarties apyvartos ataskaita už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., kuri patvirtina buvus J. Š. adresuotas mokėjimų pagal mėnesį sąskaitas.
Alytaus rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro 2024 m. vasario 15 d. Testamento skelbimo protokolas patvirtina, kad Alytaus rajono savivaldybės 1-ojo notaro biure notarė L. K. paskelbė J. Š., mirusio(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės B. Z., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant testamentiniams įpėdiniams G. Š. ir G. S..
Duomenų, kad J. Š. ir J. Š. sūnus ir pareiškėjų tėvas G. Š., miręs. (duomenys neskelbtini), pergyvenęs savo motiną, būtų reiškęs pretenzijas dėl mirusios motinos J. Š. turto paveldėjimo ar po savo motinos mirties būtų kreipęsis į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo, ar būtų prieštaravęs, jog visą motinos palikimą priėmė jo tėvas J. Š., byloje nėra.
Iš 2024 m. vasario 15 d. Alytaus rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės L. K. išduoto liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad notaro biure užvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio J. Š. palikimą (G. Š. ir G. S. padavė pareiškimus apie palikimo priėmimą Alytaus rajono savivaldybės 1-ojo notaro biurui 2024 m. vasario 15 d.). Testamentų registro išrašo duomenimis po J. Š. mirties nėra registruota palikimo priėmimo, jo atsisakymo faktų ar kt.
Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir prie pareiškimo pateiktus rašytinius duomenis laikyti jų nepatikimais pagrindo nėra, todėl konstatuotina, kad J. Š. po (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės J. Š. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, palikėjos turtą valdė kaip savą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis.
Dėl palikimo priėmimo po J. Š. mirties taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios 2000 m. CK normos. Kaip jau minėta, CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju – J. Š. nuo J. Š. mirties(duomenys neskelbtini) momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Byloje esančiais duomenimis, nesant interesų konflikto, spręstina, kad J. Š. po sutuoktinės J. Š. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad J. Š. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė, ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Pareiškėjai siekia paveldėti pagal testamentą likusį po jų senelio J. Š. mirties turtą, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjų senelis J. Š. priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. Š. mirties ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjų senelis J. Š. po savo sutuoktinės J. Š. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šiuo atveju, byloje nesusidarė (procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninėmis ryšio priemonėmis per EPP), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 – 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų G. Š. ir G. S. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.