Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu D. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį administracine nuobauda – 1000 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 40 mėnesių.

2. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. 2.49 val., vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems, aiškiai išreikštiems (įjungus garsinį transporto priemonės signalą, mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei per garsiakalbį nurodant sustoti) reikalavimams sustabdyti transporto priemonę ir padidinęs greitį bandė bėgti, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 punktą.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas Arnoldas Glodenis prašo šio skundo netenkinti. Pritardamas skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, nurodo, kad ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

7. Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. B. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį turi būti nutraukta dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimo. Tačiau, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad šioje byloje nebuvo pažeistas virš nurodytas dvigubo baudimo draudimas.

9. Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, ANK 2 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje). ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią veiką, turi būti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, jog asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).

10. Iš byloje surinktų duomenų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad D. B. dėl iš esmės tuo pačiu metu padarytų veikų buvo patrauktas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn. Šioje byloje Institucijos 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu jis pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. 2.49 val., vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems, aiškiai išreikštiems (įjungus garsinį transporto priemonės signalą, mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei per garsiakalbį nurodant sustoti) reikalavimams sustabdyti transporto priemonę. O baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu už tai, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. apie 3.20 val., (duomenys neskelbtini) tyčia vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas (jam buvo nustatytas mažiausias 2,359 promilių girtumas), taip jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. kovo 2 d.

11. Apeliaciniame skunde D. B. akcentuoja, kad jo nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra trunkamojo pobūdžio, t. y. kaip galima suprasti iš šio skundo turinio, šis nusikaltimas apima ir jo nepaklusimą policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą automobilį. Tačiau, apygardos teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta formalioji vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis. Ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo ar praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių girtumas). BK 281¹ straipsnio 1 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenustato, o kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Minėtoje baudžiamojoje byloje D. B. buvo pripažintas padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri buvo baigta nuo vairavimo apsvaigus momento, o Institucijos 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nors D. B. nusikalstama veika ir veika, už kurią jis buvo nubaustas Institucijos 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu, yra susijusios, tačiau nėra pagrindo teigti, kad D. B. veiksmai šiuo atveju sudaro idealiąją sutaptį jo apeliaciniame skunde nurodyta prasme. D. B. veiksmai, už kuriuos jis buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, ir jo padaryta nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nėra tapatūs, kad būtų galima pripažinti juos ta pačia veika. Institucijos 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu D. B. buvo nubaustas už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, šioje (administracinio nusižengimo) byloje jam nebuvo inkriminuota tai, jog automobilį jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl, nors D. B. veiksmai buvo padaryti ir artimu laiku, tačiau nesutampa nė vienu iš esminių šių veikų sudėčiai būdingų požymių. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad šioje byloje nėra pagrindo nustatyti non bis in idem principo pažeidimą ir D. B. šią bylą nutraukti ANK 591 straipsnio 8 punkto pagrindu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-42-628/2018, 2AT-11-628/2019).

12. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad D. B. administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sunkinančia aplinkybe negalėjo būti pripažintas jo girtumas, turėjęs įtakos šio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kadangi už vairavimą girtam jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal ANK 36 straipsnio 2 dalį, skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Iš esmės tokia pati nuostata numatyta ir BK 60 straipsnio 2 dalyje. Todėl, pritartina apylinkės teismui, kad D. B. girtumas įvykio metu nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymis, todėl pagrįstai buvo pripažintas jo administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

13. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad D. B. negalima taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, be kita ko, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. (nuo šios specialiosios teisės jam sustabdymo pradžios). Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Taigi, D. B. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, jam yra privaloma skirti šios specialiosios teisės atėmimą. Netaikyti jam šios administracinio poveikio priemonės nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių. Be to, pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Vadinasi, šios administracinio poveikio priemonės taikymas nepriklauso nuo to, ar asmuo šią teisę buvo įgijęs administracinio nusižengimo padarymo metu, ar jos neteko vėliau. Teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas (jos neįgijus, ją praradus po atitinkamo teisės pažeidimo padarymo ir pan.), jos sustabdymas (kaip D. B. minėtoje baudžiamojoje byloje) nesudaro pagrindo neskirti šios specialiosios teisės atėmimo.

14. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį D. B. galėjo būti pradėta tik ANK 592 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. tik gavus prokuroro, atlikusio ikiteisminį tyrimą minėtoje D. B. baudžiamojoje byloje, nutarimą administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Sutiktina su apylinkės teismu, kad pagal ANK 590 straipsnio 1 dalį pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi, tam įgalioti pareigūnai, o šiuo atveju – policijos pareigūnai (ANK 589 straipsnio 49 punktas), turėjo ne tik teisę, bet iš esmės ir pareigą prieš D. B. pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, jo veikoje nustatę šio nusižengimo požymius.

15. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.