Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-248-780/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-05
Bylos Nr.
e1-248-780/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49663-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
G. S.
Baudžiamoji byla Nr. e1-248-780/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49663-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 5 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nustatytas neįgalumas, nedarbingas (darbingumo lygis 20 procentų), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį – 30 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. S. 2019 m. lapkričio 21 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo artimą giminaitę – mamą A. S., pastumdamas ją nuo laiptų, dėl ko ši krisdama patyrė kairės rankos sužalojimą, taip sukėlė nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. S., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena kartu su mama (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 21 d. apie 16 val. grįžo namo, buvo išgėręs butelį degtinės. Jam kaimynas atidavė spinteles, kurias norėjo susinešti į kambarį. Prie namo yra dveji laiptai. Kai nešė spinteles, mama A. S. išėjo į lauką, ant laiptų ir pradėjo rėkti, kam jis neša tuos daiktus, kur juos dės. Jis padėjo vieną spintelę kambaryje ir ėjo kitos. Mama neleido jam praeiti, todėl jis ją pastūmė ir ji nukrito nuo laiptų ant žemės. Sakė, kad jai skauda ranką, jis ją sumušė ir iškvietė pareigūnus. Gailisi dėl to, ką padarė. Savo vardu registruoto turto neturi, nedirba, jam nustatytas I grupės neįgalumas, 20 procentų darbingumas, gauna neįgaliojo pensiją – 132 Eur, yra įrašytas į priklausomybių ligų įskaitą, dėl alkoholio vartojimo. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Jam žinoma, jog Ligonių kasa yra pareiškusi 16,79 Eur ieškinį, jo atlyginti negali, nes nedirba, sutinka su pareikštu ieškiniu (b. l. 82–83, 85).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- nukentėjusiosios A. S. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1, 56–57), iš kurių matyti, kad G. S. yra jos sūnus, jie gyvena kartu (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 21 d. apie 16 val. sūnus grįžo į namus ir parsivežė kažkokius senus baldus, kuriuos pradėjo nešti į kambarį. Ji išėjo į kiemą ir atsistojusi ant laiptų pasakė, kad neneštų, nes namuose ir taip nėra vietos. Tada sūnus priėjo prie jos ir pastūmė ją nuo laiptų. Krisdama ji susižalojo kairės rankos riešą ir kakta trenkėsi į žemę. Nukritusi nuo laiptų apsvaigo. Pagulėjusi atsikėlė, skaudėjo kairės rankos riešą ir galvą, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Sūnus išgirdęs, kad kviečia policiją, išėjo iš namų. Kai sūnus ją pastūmė nuo laiptų, niekas nematė, namuose buvo tik dviese. Atvykę pareigūnai ją pristatė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėjo, davė vaistų nuo skausmo. Daugiau į gydytojus nesikreipė, kitą dieną jos kairys riešas buvo sveikas, neliko paraudimo, nebuvo patinęs. Jokių sužalojimo žymių nesimatė, o daugiau sužalojimų nepatyrė. Civilinio ieškinio nereikš;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 20–23), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), A. S. sodyboje. Gyvenamojo namo rytinėje pusėje yra durys, prie kurių yra trijų pakopų betoniniai laiptai. Apatinės pakopos dydis 100x52 cm, aukštis 8 cm; vidurinės pakopos dydis 150x43 cm, aukštis 16 cm; viršutinės pakopos dydis 150x34 cm, aukštis 13 cm. Priešais laiptus stovi priekaba, kurioje sudėtos spintelės;

- A. S. ambulatorinio gydymo apskaitos kortele (b. l. 28–29), kurioje nurodyta, kad ji skundžiasi skausmais kairės rankos riešo, galvos, sprando srityse; sakė, kad sūnus nustūmė nuo laiptų; diagnozė: R51, galvos skausmas; išvyko patenkinamoje būklėje;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 42), kuriame nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. apie 16 val. 25 min. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus sumušė 85 metų motiną. Nuvykus į įvykio vietą pranešėja A. S. paaiškino, kad sūnus G. S. nustūmė ją nuo laiptų, dėl ko ji susitrenkė galvą ir kairės rankos riešą. Sūnus, pamatęs, kad ji skambina policijai, pasišalino. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada moterį išvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, po apžiūros ji buvo išleista;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl G. S. girtumo (b. l. 43), kuriame nurodyta, kad G. S. alkoholio kiekio matuokliu 2019 m. lapkričio 21 d. 23 val. 50 min. nustatytas 2,77 promilių neblaivumas;

- informacija apie asmens duomenis (b. l. 104), iš kurios matyti, kad nukentėjusioji A. S. yra kaltinamojo G. S. motina.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta, nes nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai patvirtina, kad nukentėjusiąją (motiną) nuo laiptų nustūmė ir fizinį skausmą jai sukėlė kaltinamasis G. S., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 136–138, 140).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis G. S. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikals­tamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis teistas (b. l. 105–107); administracine tvarka nebaustas (b. l. 114); jam nustatytas neįgalumas, yra nedarbingas (darbingumo lygis 20 procentų) (b. l. 128); įrašytas Psichikos ir priklausomybių ligų registre su diagnozėmis: F07.0 – organinis asmenybės sutrikimas, G40.80 – kitokia epilepsija, neminint sunkiai gydomos epilepsijos, F10.4 – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru (b. l. 118); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad G. S. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas; lengvas kognityvinis sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 119–135).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuo­jančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma artima minimaliai laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai). Laisvės apribojimo laikotarpiu, kaltinamajam sutinkant, jam skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas gydytis nuo alko­holizmo.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo šeimos narės atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Civilinės ieškovės, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys tenkintinas – iš kaltinamojo G. S. priteistina 16,79 Eur už nukentėjusiajai A. S. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 33–36) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės metu įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, G. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, bausmės metu įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, G. S. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš kaltinamojo G. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 16,79 Eur (šešiolika eurų 79 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms dėl A. S. gydymo padengti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti G. S., jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžia­muo­ju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Šarka