Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-99-659/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-20
Bylos Nr.
1-99-659/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17078-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Kaltinamasis
V. K.
Civilinis ieškovas
A. T.
Advokatai
Antanas Lekstutis, Julija Manako-Galminė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-99-659/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17078-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4.; 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei, Kristinai Matiuchovai,dalyvaujant vertėjoms Danutei Kontarienei, Svetlanai Agafonovai,prokurorei N. Ž.,kaltinamajam V. K. (V. K.), kaltinamojo gynėjai advokatei Julijai Manako-Galminei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. T., nukentėjusiojo atstovui advokatui Antanui Lekstučiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, pilietybė Rusijos Federacijos, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, faktinė gyv. vieta- (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. sav., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. (V. K.) sužalojo žmogų, dėl ko jis ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių:

jis, 2018 m. kovo 31 d. apie 15.30 val., prie UAB "Baltic Petroleum" degalinės, esančios Liepų g. 79A, Klaipėda, tyčia vieną kartą dviračio prikabinimo grandine, kuri buvo su spyna, smogė A. T. į kairį žandikaulį ir gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau penkių kartų dviračio prikabinimo grandine su spyna smogė į veidą ir kitas kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kairio antakio vidinėje srityje, muštinę žaizdą kairiame skruoste, poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose ir kairiame skruoste, kairio skruostikaulio lūžį, viršutinio žandikaulio lūžį, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio krūtinės ląstos šono apatinėje dalyje užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje ir tokiu būdu nesunkiai sužalojo A. T..

Kaltinamasis V. K. (V. K.) kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusįjį pažinojo. Kai susitiko su nukentėjusiuoju, šis buvo neblaivus. Jokių santykių nesiaiškino, nukentėjusysis pats puolė muštis. Jis tik atstūmė nukentėjusįjį nuo savęs, bet jokių smūgių nesudavė. Jis ėjo į savo namus, į savo kambariuką, o A. T. užpuolė jį, nes buvo girtas.

dar pasakė jam „Aš tave užmušiu“. Nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs ant žemės, nebuvo su akiniais. T. kitą dieną buvo sutikęs ir šis pasakė, kad reikės jam bendrauti su kriminalistais. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad spyrė A. T. į pilvą, kad šis atstotų nuo jo. Sudavė nukentėjusiajam 3 ar 4 kartus tik dėl to, kad šis atstotų. Įvykio metu jis be dviračio buvo, nukentėjusysis taip pat. Kas sužalojo nukentėjusįjį negali pasakyti.

Nukentėjusysis A. T. parodė, kad 2018 m., prieš šv. Velykas, pritrūko svogūnų mišrainei ir ėjo jų nupirkti, o kaltinamasis dviratį laikė prie kolonėlės prirakinęs. Jis Audrai pasakė, kad neleidžia Viktorui pas Nijolę gyventi, nes pastarasis viską vagia. Jis – nukentėjusysis, metalą renka, o kaltinamasis iš jo tą metalą vagia. Tyrėjai apie tai taip pat minėjo. Kai iš parduotuvės ėjo, kaltinamasis atsirakino dviratį ir laukė jo. Kaltinamasis žinojo, kad jis neleido pas Nijolę eiti. Eidamas pasakė dar Viktorui „Ko eini ir vagi iš manęs“, tada šis iš tos grandinės su spyna sudavė jam. Tyrėja neapžiūrėjo kokia ta spyna. Grandinę Viktoras paliko prie dviračio. Paskui keitė dviratį ir grandinės nebeliko. Kai Viktoras jam trenkė, sąmonę prarado, kai atsipeikėjo, matė, kaip kaltinamasis nuvažiuoja. Po smūgio, buvo kruvinas, kelias savaites namuose gulėjo. Prieš įvykį buvo atsigėręs alaus vieną plastikinį butelį, jam buvo nustatytas girtumas. Akinius nešioja ne nuolat. Tą dieną jis akinius su savimi turėjo kišenėje, kurie nuo suduoto smūgio sudužo. Dėl šio įvykio prašo iš kaltinamojo priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja N. Š. parodė, kad gyvena kartu su kaltinamuoju. Prieš metus su kaltinamuoju negyveno. Žino tik tiek, kad V. K. rakino dviratį, prie jo pripuolė A. T. ir pradėjo jį spardyti. A. T. visada ieško prie ko prikibti, kai būna išgėręs. V. K. atstūmė A. T.. Jos nebuvo įvykio vietoje, taip pasakojo Viktoras. A. T. buvo apsvaigęs, aiškino, jog jam sulaužė žandikaulį. Nukentėjusysis išgėręs kimba prie žmonių. Nematė ar trenkė Viktoras su grandine A. T.. Viktoras jai pasakė, kad nustūmė A. T. nuo savęs ir nuėjo. V. K. ėjo iš jos kavos atsigėręs, A. T. pats lindo prie Viktoro. Jos santykiai su kaltinamuoju geri, su nukentėjusiuoju nebendrauja.

Liudytoja K. K. parodė, kad tą dieną dirbo savo darbus degalinėje. Tada pamatė prie degalinės atėjusį kruviną žmogų. Jis pasakė, kad susimušė, prašė iškviesti pagalbą. Su kuo tas žmogus susimušė, ji nematė, prie degalinės daugiau nieko nebuvo. Ji iškvietė grietąją pagalbą, tuo pat metu atvyko ir policija. Yra salėje tas asmuo, kuris tada kreipėsi pagalbos. Jis pasakė “Mes susimušėme“, neaiškiai kalbėjo, ji jam iškvietė greitąją ir viskas. Neminėjo jis nieko, ar jį spardė, ar mušė kumščiu. Gal šiek tiek išgėręs buvo, matėsi vizualiai. Prie degalinės negalima laikyti prirakintų dviračių. Nematė, kad kas prikabintų dviračius ir juos laikytų prie degalinės.

Šalies argumentai

2018-04-13 protokolu-pareiškimu nustatyta, kad A. T. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK dėl sužalojimo (t. 1 b. l. 1-2).

Pranešimu apie įvykį nustatyta, kad iš Klaipėdos Universitetinės ligoninės buvo gautas pranešimas, kad netoli degalinės buvo sumuštas A. T. (t. 1 b. l. 13-18).

Akistatos protokolu nustatyta, kad A. T. nurodė V. K., kaip asmenį, panaudojusį prieš jį fizinį smurtą ir su tuo susijusias aplinkybes (t. 1 b. l. 36-37).

Iš specialisto išvados Nr.G650/2018(03) matyti, kad A. T. padaryti šie kūno sužalojimai ir jų lokalizacija: muštinė žaizda kairio antakio vidinėje srityje, muštinė žaizda kairiame skruoste, poodinės kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose ir kairiame skruoste, kairio skruostikaulio lūžis, viršutinio žandikaulio lūžis, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio krūtinės ląstos šono apatinėje dalyje užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje. Kairio skruostikaulio lūžis ir viršutinio žandikaulio lūžis sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl A. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. b. l.61-62).

Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas (pateiktas UAB " Baltic Petroleum") ir stebimas 2018-03-31 15.30-16.30 UAB "Baltic Petroleum" degalinės, Liepų g. 79A, Klaipėda, dalies teritorijos vaizdas ( b. l. 65-68).

Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos pokalbis su operatore Kristina, kuri nurodo, kad reikalinga policija ir greitoji medicinos pagalba, nes yra sužalotu veidu senyvo amžiaus vyriškis ( b. l.96-97 ).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šioje byloje V. K. kaltinamas panaudojęs fizinį smurtą A. T. atžvilgiu, dėl ko nukentėjusysis ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kaltinamasis V. K. nepripažino smurtavęs A. T. atžvilgiu, tačiau tokie jo teiginiai paneigti byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Nors kaltinamasis ir tvirtino, kad jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, tačiau neneigė, jog nukentėjusiajam sudavė 3-4 kartus, kad šis atstotų. Skirtingai nei kaltinamasis, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad sužalojimus jam padarė būtent kaltinamasis, suduodamas smūgius dviračiui prirakinti skirta grandine su spyna. Tai, kad sužalojimai padaryti 2018-03-31 ir visi yra vienodo senumo, patvirtina specialisto išvada, kurioje be kita ko konstatuota, kad sužalojimai atsirasti vienmomentiškai griuvimo ar kritimo metu nuo atsitrenkimo į kietus bukus daiktus ar kietą pagrindą negalėjo (b. l. 62). Taigi ši eksperto išvada paneigia bet kokią galimybę, kad nukentėjusysis galėjo patirti sužalojimus kitokiu nei smurto panaudojimo būdu. Liudytoja N. Š. parodė, kad apie įvykį jai žinoma iš kaltinamojo pasakojimų, kuris jai papasakojo, kad sulaužė nukentėjusiajam žandikaulį (t. 2 b. l. 24). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. Š. parodė, kad 2018 m. kovo mėn. į jos gyvenamąją vietą atėjo kaltinamasis ir pasakė, kad buvo prie degalinės, esančios šalia jų namų ir atrakinėjo savo dviračio spyną, o prie jo priėjo neblaivus A. T. ir įspyrė. Tuomet V. K. su dviračio grandine jam trenkė, kur tiksliai ir kiek trenkė, ji nežino (t. 1 b. l. 84-85). Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos N. Š. nurodytomis aplinkybėmis, nes jos atitinka nukentėjusiojo parodymus, be to liudytojos ir kaltinamojo santykiai tiek įvykio metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, buvo ir yra geri, todėl nėra jokių abejonių dėl N. Š. suinteresuotumo apkalbėti V. K.. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme tvirtino, kad įvykio metu buvo be dviračio, tačiau tokie jo teiginiai paneigti nukentėjusiojo bei liudytojos N. Š. parodymais. Taigi aptarti įrodymai: nukentėjusiojo, liudytojos N. Š. parodymai, specialisto išvada, akistatos protokolas pagrindžia V. K. kaltę. Tokia jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamasis V. K. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. V. K. suduodamas smūgius dviračiui prisegti skirta grandine su spyna, suvokė, kad dėl tokio savo elgesio sutrikdys A. T. sveikatą ir norėjo taip elgtis, kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, kas rodo, kad savo elgesio kritiškai nevertina, taip pat atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, nors darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai ir paskirtis geriausiai bus užtikrinti V. K. paskiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą, t.y. areštą, kurio dydis, vadovaujantis BK 49 straipsniu, nustatytinas šiek tiek mažesnis nei arešto bausmės vidurkis, t.y. 50 parų. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-07-24 įsakymu Nr. V-271, bausmę paskiriant atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio V. K. sulaikymo momento.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Byloje nukentėjusysis A. T. ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis A. T. prašo iš kaltinamojo priteisti 63 Eur už nusikalstamos veikos metu sugadintus korekcinius regėjimo akinius bei 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2 b. l. 10).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis pateikė teismui jo turėtas išlaidas pagrindžiančius kvitus (t. 2 b. l. 11-12), todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš kaltinamojo V. K. A. T. priteistina 63 Eur suma turtinės žalos atlyginimui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio l dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė didžiulį fizinį skausmą, išgyveno kitokius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. T. ilgai gydėsi, tačiau byloje nenustatyta, kad neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiojo ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paties nukentėjusiojo elgesį, darytina išvada, kad nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo yra per didelis, todėl mažintinas iki 1 000 Eur.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 102,37 Eur A. T. gydymo išlaidoms atlyginti. Šis civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 102,37 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 CD laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 50 parų arešto.

Bausmę nustatyti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmę vykdyti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. K. (V. K.) sulaikymo momento.

V. K. (V. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. K. (V. K.) 63 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. K. (V. K.) 102,37 Eur už A. T. gydymo išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 CD laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė