Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-04 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V., byloje išvadą teikiančioms institucijoms – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė teismo nutraukti jo ir A. V. sudarytą santuoką dėl abiejų kaltės, palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, padalinti santuokoje įgytą turtą, taip pat išspręsti kitus klausimus susijusius su santuokos nutraukimu. Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: D. V. su sūnumi D. V. bendrauja antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nepertraukiamai nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., taip pat kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 9.00 val. iki 18.00 val.; bendravimo su sūnumi laiku ieškovas turi teisę išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su sūnumi ieškovo pasirinktoje vietoje; pasibaigus bendravimo laikui, ieškovas parveža sūnų į jo dabartinę gyvenamąją vietą. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu galimybę bendrauti su sūnumi turi tik po kelias valandas per savaitę trečiadieniais ir sekmadieniais, bendravimas turi vykti atsakovės tėvų namuose, taip pažeidžiami vaiko interesai, kadangi jis nuo gimimo gyveno su tėvu ir toks staigus santykių atitolinimas, daro neigiamą įtaką jo vystymuisi. Taip pat nurodė, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis nesirūpina savo vaiku, pažeidžia jo teises.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-04 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė tokią ieškovo laikiną bendravimo tvarką su sūnumi D. V. – D. V. su sūnumi D. V. bendrauja antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nepertraukiamai nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., taip pat kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 9.00 val. iki 12.00 val. Taip pat nustatyta, kad bendravimo su sūnumi laiku ieškovas turi teisę išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su sūnumi ieškovo pasirinktoje vietoje; pasibaigus bendravimo laikui, ieškovas parveža sūnų į jo dabartinę gyvenamąją vietą. Kitą prašymo dalį teismas atmetė. Teismas, įvertinęs ieškovo, atsakovės pozicijas bei vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas darė išvadą, jog šiuo atveju yra tikslinga ir netgi būtina nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. V. tvarką, siekiant stabilizuoti vaiko režimą bei užtikrinti jo interesus, galimybę bendrauti su abiem tėvais. Atskiruoju skundu atsakovė A. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-04 nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo atmesti. Atsakovės nuomone, teismo nustatyta bendravimo tvarka kardinaliai keičia jau nusistovėjusį vaiko režimą, vaikui įprastą aplinką, neatitinka vaiko amžiaus ir taip pažeidžia vaiko interesus. Vykstant ginčui, šioje stadijoje teismas neturi pagrindo nustatyti maksimalią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, ypač suteikiant tėvui teisę kelioms dienoms išvežti tokio amžiaus vaiką iš jam įprastos aplinkos, atskirti vaiką nuo motinos. Pažymi, kad šalies paaiškinimai yra įrodymų rūšis ir teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės paaiškinimus dėl ieškovo nuostatų ir elgesio. Pažymi, kad šalys Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje jau buvo susitarusios dėl ieškovo ir vaiko bendravimo tvarkos, ji šiuo metu vykdoma. Atsakovės nuomone, ši bendravimo tvarka optimali. Šalys kartu nebegyvena nuo 2016-05-15, vaikas yra įpratęs prie dabartinės gyvenamosios aplinkos, todėl vaiko išvežimas visam savaitgaliui ir atskyrimas nuo motinos sukeltų vaikui didelį stresą. Duomenų, koks ieškovo dabartinis santykis su vaiku ir dabartinės gyvenimo ir buities sąlygos, byloje nėra. Teigia, kad prieš ieškovą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 167 str. 1 d. dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovo tinkamo elgesio ir moralinių vertybių. Nurodo, kad bendravimą kiekvieną trečiadienį kritiškai vertino ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Taip pat mano, kad teismo nustatytas bendravimo trečiadieniais laikas nebūtų praleistas kokybiškai.Atsiliepimu ieškovas D. V. prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kad sūnaus ir ieškovo santykiai nenutoltų. Pažymi, kad jo ir atsakovės motinos santykiai yra įtempti, dėl to ieškovo ir sūnaus susitikimai ir bendravimas atsakovės motinos namuose nėra normalūs, bute tvyrančią įtampą jaučia ir vaikas. Pažymi, kad sūnus nuo pat gimimo iki 2016-05-15, t. y. daugiau kaip metus laiko gyveno su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, todėl jam namų aplinka yra pažįstama. Nesutinka, kad galimybė vaikui bendrauti su tėvu savaitgalį yra vaiko atskyrimas nuo motinos. Nurodo, kad vaiku rūpinasi tinkamai ir atsakingai. Jo gyvenimo sąlygos atsakovei yra žinomos ir nepakitusios. Nurodo, kad trečiadieniais su sūnumi galės bendrauti abiem priimtinoje vietoje (pvz., parke, kitose miesto poilsio zonose).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta ieškovo laikino bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su sūnumi D. V. tvarkos nustatymo, nurodydamas, kad po kreipimosi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių jam sudaryta galimybė minimaliai bendrauti su vaiku, tačiau nustatytas bendravimo laikas tik tiek, kiek sutiko A. V., o bendravimui vykstant atsakovės tėvų namuose kyla įtampa. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 13 p., CK 3.65 str. 1 d.). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai (CK 3.3 str. 1 d.).Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį reglamentuojančio CK 3.165 str. 1 d. numatyta, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Vadovaujantis CK 3.170 str. 1-3 d., pažymėtina, kad kartu su vaiku negyvenantis tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas taip pat turi teisę į tokį bendravimą, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.165 str. 3 d. taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Taigi, tėvams nesutariant, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko bei jo tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, vaiko tėvams gyvenant skyrium.Iš šalių nurodytų aplinkybių ir byloje esančios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-10 rašto duomenų nustatyta, kad vaiko tėvai 2016‑06‑06 tarpusavio sutarimu buvo susitarę dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovui nustatytu metu (kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 9.00 val. iki sūnaus pietų miego laiko – preliminariai 12.00 val., bei kiekvieną savaitės sekmadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val.) su sūnumi bendraujant dabartinėje A. V. gyvenamojoje vietoje. Apeliantė laikosi pozicijos, kad šalių susitarimu sutarta bendravimo tvarka šiuo metu yra optimali, o teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo prašymą ir nustatyti maksimalią jo ir vaiko bendravimo tvarką. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarkos dalis dėl galimybės išvežti vaiką visam savaitgaliui antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį iš įprastos aplinkos ir atskyrimas nuo motinos sukeltų vaikui didelį stresą ir tokia tvarka nustatyta nepagrįstai.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė A. V. su vaiku šiuo metu yra apsistojusi savo motinos namuose. Tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovo D. V. santykiai su atsakovės motina yra įtempti. Nors apeliantė akcentuoja aplinkybes dėl ieškovo konfliktiško elgesio, tačiau Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016‑06‑30 išvadoje pažymima ir specialistų nuomonė, jog ieškovui D. V. turėtų būti sudaryta galimybė pabūti su vaiku vienam, nedalyvaujant nei mamai, nei kitiems jos giminaičiams. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016‑06‑30 išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodoma, kad tėvą ir vaiką sieja artimas ir glaudus ryšys, tėvas vaiku sugeba pasirūpinti, taip pat neprieštarauta nepertraukiamo vaiko ir tėvo bendravimo galimybei kas antrą savaitgalį. Taigi duomenys byloje patvirtina, kad ieškovas, atsižvelgiant ir į sūnaus amžių, gali vaiku pasirūpinti. Be to, apeliantė skunde nurodo, kad šalių susitarimu sutarta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka šiuo metu yra vykdoma. Tad ieškovas stengiasi bendrauti su vaiku ir yra pagrindas vertinti, jog vaiko ir tėvo santykiai nenutrūkę. Anksčiau minėtoje Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad D. V. gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos gyvenimo ir poilsio sąlygos, taip pat sąlygos vaiko poilsiui, maitinimui ir ugdymui. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nėra aktualios, nes aplinkybės nustatytos skyriaus specialistėms lankantis šeimoje, kai šalys dar gyveno kartu. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016‑06-13 bei 2016-06-30 raštų duomenų matyti, kad skyriaus specialistės lankėsi šeimos gyvenamojoje vietoje po D. V. kreipimosi; šalys pradėjo gyventi atskirai neilgai trukus po skyriaus specialisčių apsilankymo jų šeimoje. Tad nuo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisčių apsilankymo nėra praėję itin daug laiko ir nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti, jog ieškovo buitis pasikeitė iš esmės. Nors apeliantė pažymi, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2016‑05-15, tačiau bylos duomenimis iki tol vaikas nuo gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), su tėvais gyveno ieškovo gyvenamojoje vietoje, taigi ši aplinka vaikui yra nenauja ir pažįstama. Pažymėtina ir tai, kad skirtingos motinos ir tėvo nuomonės apie vaiko auklėjimą ateityje, nesant neginčijamų duomenų, kad ieškovas darytų žalą vaiko vystymuisi, šiuo metu nėra pagrindas riboti vieno iš tėvų bendravimą.Ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovo bendravimas su sūnumi bei nustatyta bendravimo tvarkos dalis dėl nepertraukiamo bendravimo antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nustatytu metu neatitiktų vaiko interesų. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, tarp tėvų vykstantis ginčas turi kiek įmanoma mažiau daryti įtaką nepilnamečiam vaikui. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes yra pagrindas vertinti, kad ieškovui numatyta teisė išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su sūnumi ieškovo pasirinktoje vietoje, t. y. galimybė vaikui bendrauti su tėvu neutralioje aplinkoje, atitinka nepilnamečio vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, vengiant konfliktinių situacijų.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus dėl nustatytos ieškovo bendravimo su sūnumi kiekvieną savaitės trečiadienį tvarkos netinkamumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo bendravimas su sūnumi kiekvieną savaitės trečiadienį laiku nuo 9.00 val. iki preliminariai 12.00 val. buvo numatytas ir šalių sutarimu nustatytoje bendravimo tvarkoje. Ieškovas atsiliepime taip pat nurodo, kad šiuo metu jam nuvykus aplankyti sūnaus, 9.00 val. šis būna aprengtas ir pavalgydintas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad vaiko bendravimas su tėvu kiekvieną savaitės trečiadienį nurodytu metu neigiamai veikia kasdienį vaiko režimą. Apeliantė teigia, kad vaiko interesų šiuo metu neatitiktų kelionė pirmyn ir atgal į ieškovo gyvenamąją vietą, tuo tarpu ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, kad nurodytu metu galės bendrauti su sūnumi jiems priimtinoje vietoje – parke, kitose miesto poilsio zonose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad minėtu metu šalys ir pačios buvo numačiusios tėvo bendravimą su sūnumi, skundžiama nutartimi pagrįstai numatyta galimybė ieškovui su sūnumi bendrauti neutralioje vietoje. Šiuo metu nėra pagrindo vertinti, kad tokia bendravimo tvarkos dalis neatitiktų vaiko interesų.Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir kt., šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagristai ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatė ieškovo D. V. bendravimo su sūnumi tvarką. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeistą, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atskirąjį skundą atmetus, atsakovės sumokėtas žyminis mokestis iš priešingos šalies nepriteistinas (CPK 93 str. 1, 3 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-04 nutartį palikti nepakeistą.