- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-622-544/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01700-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutės Jonaitienė (pirm.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- UAB „Salidas“
- Kategorijos
- 1.2Kolektyviniai darbo santykiai
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-622-544/2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų R. Č. (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovui M. J., atsakovo atstovui direktoriui Valentinui Karietai,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Salidas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4116-837/2009 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei UAB „Salidas“ dėl išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės neišmokėtą 2620,70 Lt atlyginimą, vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laikotarpį, delspinigius po 0,06 % priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną ir teismo išlaidas. Nurodė, kad nuo 2008-09-30 dirbo pas atsakovę statybininko montuotojo – traktorininko pareigose. Atleistas iš darbo 2008-12-04 pagal LR DK 127 str. 2 d. Atsakovė darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų atleidimo dieną nesumokėjo, todėl privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką (b. l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-09-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 1356,91 Lt, atskaičius darbdaviui privalomus mokėti mokesčius, darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 7111,80 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, vidutinį darbo užmokestį nuo 2009-09-11 iki 1356,91 Lt sumos sumokėjimo dienos įskaitytinai skaičiuojant po 22,12 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę, 238 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Likusioje dalyje teismas ieškinio netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2008-09-30 iki 2008-12-04 dirbo pas atsakovę statybininku montuotoju-traktorininku. Darbo sutartis su juo nutraukta 2008-12-04 pagal DK 127 str. 2 d. darbdaviui nevykdant įsipareigojimų pagal darbo sutartį – nemokant darbo užmokesčio. Atleidimo dieną atsakovė neišmokėjo ieškovui 2420,70 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. 10-12 mėn., kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės kompensacijos. 2009-08-18 atsakovė sumokėjo ieškovui 641,56 Lt, 2009-08-26 – dar 331,82 Lt minėtų išmokų, todėl liko skolinga 1356,91 Lt. Šioje dalyje ginčas dėl skolos pagrįstumo ir teisėtumo nekilo, todėl teismas šią ieškinio dalį patenkino. Teismas konstatavo, kad DK 141 str. numatyta sankcija darbdaviui, kuri teismų praktikoje pripažįstama turinti ir kompensacinę paskirtį kompensuojant darbuotojui neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, netaikoma tik tuomet, jei nustatoma darbuotojo kaltė, dėl kurios uždelsta su juo atsiskaityti. Byloje šalys nenurodė aplinkybių apie galimą ieškovo kaltę, dėl kurios buvo uždelsta su juo atsiskaityti. Negalėjimą atsiskaityti su ieškovu atsakovė grindė sunkia finansine padėtimi, kuri susidarė tretiesiems asmenims neįvykdžius piniginių prievolių atsakovei ir neturint užsakymų. Teismas įvertinęs įrodymus padarė išvadą, kad atsakovė uždelsė atsiskaityti su ieškovu ne dėl ieškovo kaltės, todėl pažeidė įstatymą, o Darbo kodekse neįtvirtinta galimybė sumažinti minėtą išmoką (DK 141 str. 1 d.). Todėl teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti atsakovei 141 str. 3 d. numatytą sankciją darbdaviui. Kadangi konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką yra numatytas įstatymu, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad jis negali būti pripažįstamas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų neigiamas įstatymas.
Teismas nurodė, kad teismų praktikoje dėl DK 141 str. 3 d. nustatytos sankcijos darbdaviui taikymo suformuota nuostata, jog vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką taikomas tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis, o tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Todėl už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos 2008-12-04 iki dalinio atsiskaitymo dienos 2009-08-26 įskaitytinai, atsakovei nesumokėjus ieškovui dalies darbo užmokesčio, iš atsakovės teismas ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką dalį, proporcingą apskaičiuotai atleidimo iš darbo dieną ir likusiai nesumokėtai išmokų daliai (100 % vidutinio užmokesčio dalies) skaičiuojant po 39,51 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę – 7111,80 Lt (39,51 Lt x 180 d. d. = 7111,80). Už laikotarpį nuo 2009-08-26 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2009-09-10 (nesumokėta ieškovui dalis darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas) iš atsakovės priteisė ieškovo vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką dalį, proporcingą apskaičiuotai atleidimo iš darbo dieną ir likusiai nesumokėtai išmokų daliai (56 % vidutinio darbo užmokesčio dalies) – 243,32 Lt (39,51 Lt x 56% = 22,12 Lt x 11 d. d. = 243,32 Lt), viso 7355,12 Lt, ir vidutinį darbo užmokestį nuo 2009-09-11 iki galutinio atsiskaitymo dienos įskaitytinai skaičiuojant po 22,12 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę. Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti jam iš atsakovo delspinigius, nurodydamas, kad, vadovaujantis LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d., delspinigiai nuo priklausančios išmokėti sumos pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti sumokėtos. Aiškindamas šią normą sistemiškai, teismas padarė išvadą, kad ši sankcija darbdaviui nustatyta tuo atveju, kai darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio nėra nutrūkę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Salidas“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-10 sprendimą dalyje, kuria priteista iš atsakovės ieškovo naudai 7111,80 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, neatskaičius darbdaviui privalomų mokėti mokesčių, bei po 22,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo 2009-09-11 iki 1356,91 Lt sumos sumokėjimo dienos įskaitytinai, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Kitą sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas neturėjo priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, nes neatsiskaityta ne dėl atsakovės kaltės. Vidutinio darbo užmokesčio priteisimas yra galimas tik tokiu atveju, jeigu dėl nesavalaikio atsiskaitymo yra darbdavio kaltė. Teismas nenustatė, dėl kokių priežasčių įmonė neatsiskaitė su ieškovu, o įmonė negalėjo atsiskaityti su ieškovu, nes neturi lėšų, yra pareiškusi ieškinį savo skolininkams dėl neatsiskaitymo, yra skolinga kitiems darbuotojams, valstybei, įmonės direktoriui. Teismui nenustačius atsakovės kaltės dėl neatsiskaitymo su ieškovu, ieškovo ieškinys toje dalyje turi būti atmestas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. DK 141 str. numatyta sankcija darbdaviui netaikoma tik tuomet, jei nustatoma darbuotojo kaltė, dėl kurios uždelsta su darbuotoju atsiskaityti. Byloje nenustatyta, kad buvo kokia nors ieškovo kaltė, dėl kurios buvo uždelsta su juo atsiskaityti. Atsakovė uždelsė atsiskaityti su ieškovu ne dėl ieškovo kaltės, tokiais veiksmais padarė darbo įstatymų pažeidimą numatytą DK 141 str. 1 d., todėl yra pagrindas taikyti atsakovei DK 141 str. 3 d. numatytą sankciją darbdaviui (b. l. 90-91).
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-10 sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovas dirbo atsakovę pagal darbo sutartį nuo 2008-09-29 iki 2008-12-04 statybininku montuotoju-ekskavatorininku. Darbo sutartis nutraukta nuo 2008-12-04 DK 127 str. 2 d. pagrindu darbuotoju prašymu dėl svarbių priežasčių, kai pažeidžiamos darbo sutarties sąlygos, nes darbdavys neišmoka priklausančio išmokėti darbo užmokesčio. Ieškovo atleidimo iš darbo dieną su ieškovu visiškai atsiskaityta nebuvo ir atsakovė liko skolinga ieškovui 2420,70 Lt išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių (b. l. 6-7, 8, 10, 29, 30, 31, 35, 49, 56, 60-65).
Apeliacinio skundo ribas sudaro teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovui DK 141 str. 3 d. pagrindu priteistas darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo ieškovu laiką. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentai yra tie, kad teismui nebuvo pagrindo priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, nes su ieškovu neatsiskaityta ne dėl atsakovės kaltės, nes vidutinio darbo užmokesčio priteisimas yra galimas tik jei dėl nesavalaikio atsiskaitymo yra darbdavio kaltė, o teismas nenustatė, dėl kokių priežasčių įmonė neatsiskaitė su ieškovu. Negalėjo atsiskaityti su ieškovu atleidimo dieną dėl sunkios turinės padėties. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, dėl kurių buvo nutarta minėtus atsakovo atsikirtimus į ieškinį pripažinti nepagrįstais, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
Atsiskaitymo su ieškovu, atleidžiamu iš darbo pagal DK 127 straipsnį, tvarką reglamentavo DK 141 str. bei 206 str. 1 d., kurios numatė, kad jeigu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia finansinio atsiskaitymo tvarka, visas darbuotojui priklausančias gauti iš darbdavio pinigų sumas (darbo užmokestį, išeitinę išmoką, garantines išmokas ir priemokas, kompensacijas, delspinigius ir kita) darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 127 str., privalo išmokėti DK 206 str. 1 d. nustatyta tvarka. Kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visos jam priklausančios gauti iš darbdavio pinigų sumos privalo būti išmokėtos, nesant kitokio darbo sutarties šalių susitarimo, ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną (DK 141 str. 1, 2 d., 206 str. 1 d. 1 p.). Byloje nekilo ginčas, kad atsakovė šias teisės normas pažeidė ir su ieškovu atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė likdamas skolingas ieškovui 2420,70 Lt.
DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje nevienkartinai yra konstatuota, kad DK 141 str. 3 d. taikymui būtina nustatyti: neatsiskaitymo laiku faktą bei faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu, kas reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku. Jeigu darbuotojas reikalauja, tai darbdaviui taikomos DK 141 str. 3 d. nurodytos teisinės pasekmės, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009-07-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-305-2009 , kat. 11.9.3; 14.4; 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007 ir kt.). Minėtoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tai, jog DK neįtvirtina aptariamos išmokos sumažinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką, DK 141 str. 3 d. tikslus ir uždavinius, nepripažintina teisės spraga, o konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką yra nustatytas įstatymu ir todėl negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-400/2006; 2006-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-523/2006, 2009-07-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-305-2009 , kat. 11.9.3; 14.4 ir kt.).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitiks teisės normos tikslus. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 str. 3 d. pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas taikant vien gramatinį šios normos aiškinimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovavosi proporcingumo principu, kuris reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui buvo dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, darbdaviui taikė sankciją, kuri apskaičiuota pagal neišmokėtą ieškovui darbo užmokesčio dalį. Taigi, atsižvelgdama į nustatytas bylos faktines aplinkybes, kad ieškovo kaltės dėl neatsiskaitymo nenustatyta, į uždelstos išmokėti išmokos dydį, dalinio atsiskaitymo faktą, DK 141 str. 3 d. įtvirtintą teisinį reguliavimą bei nurodytą šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad, atsižvelgiant į atsakovo sunkią turtinę padėtį, sunkmečiu galima netaikyti DK 141 str. 3 d. numatytos sankcijos ar jos netaikyti visa apimtimi. Dėl išdėstyto daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.