- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- e2YT-7836-356/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01693-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Ž., V. K., Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus, Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius
- Advokatai
- Vytautas Garla, Valdas Bivainis
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovei R. L.,
uždarame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-7836-356/2024, pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys: Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius, V. Ž., V. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. B. pareiškimu prašė suinteresuotą asmenį V. Ž. pripažinti neveiksnia šiose srityse: 1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 2) asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); pripažinus neveiksnia konkrečiose srityse, inicijuoti civilinę bylą dėl globos V. Ž. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.
Pareiškėja faktines aplinkybes ir įrodymus nurodė pareiškime, teismo posėdžio metu ji ir atstovas paaiškino, kad V. Ž. yra (duomenys neskelbtini), jai yra nustatytas (duomenys neskelbtini). V. Ž. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl ligos V. Ž. yra sutrikusi atmintis, ji neatpažįsta artimųjų, nesiorientuoja aplinkoje bei situacijoje, bendravimas su ja yra apsunkintas, pati negali ne tik nueiti į parduotuvę, pasigaminti maisto, bet ir pavalgyti, nes nebežino, kada ir kiek valgyti. V. Ž. yra maksimaliai priklausoma nuo aplinkinių asmenų pagalbos, ja nuolat rūpinasi pareiškėja, persikėlė gyventi kartu. Byloje pateikti įrodymai, ekspertizės akto išvados yra pagrindas suinteresuotą asmenį pripažinti neveiksnia. Nors suinteresuotam asmeniui nėra aktualios visos turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, bet mano, kad apribojus veiksnumą visose srityse nebūtų pažeistos ar suvaržytos jos teisės.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens V. Ž. atstovas advokatas Vytautas Garla atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimui, o atsižvelgus į ekspertizės išvadas būtų sprendžiama dėl V. Ž. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Posėdžio metu paaiškino, kad gavus ekspertizės akto išvadą, remiantis pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimais yra pagrindas suinteresuotą asmenį pripažinti neveiksnia visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, nors kai kurios sritys suinteresuotam asmeniui nėra aktualios.
Suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Utenos socialinių paslaugų centro 2024-07-18 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad V. Ž. visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse savo teisėmis naudotis potencialiai neturi valios ir pasirinkimų, ji visiškai praradusi savarankiškumą, sunkiai orientuojasi laike, aplinkoje, nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose srityse. Asmeniui reikalinga nuolatinė pagalba ir globa. Atstovė nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymui dėl V. Ž. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, nes tam pagrindas yra byloje pateikti įrodymai ir ekspertizės akto išvada.
Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime nurodė, kad sutinka būti paskirta V. Ž. turto administratore. Posėdžio metu nurodė, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad jos motina yra (duomenys neskelbtini), todėl jai reikalinga visokeriopa nuolatinė priežiūra ir pagalba. Ji dirba ir prižiūri neįgalų savo šeimos narį, todėl motiną lanko tik laisvu laiku, motina nuolat rūpinasi pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turintys teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat tikslą skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis žmogaus laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, jų lygų dalyvavimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse įstatyme buvo įtvirtinta galimybė asmenį pripažinti neveiksniu ar apriboti jo veiksnumą tik tam tikrose srityse. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
Kuo mažesnio asmens teisių ribojimo principas, numatytas Konvencijoje, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalyje, kuria nustatyta, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.
Kadangi asmens veiksnumas atskirais laikotarpiais ir skirtingose situacijose gali kisti, todėl jis vertinamas kiekvienu atveju individualiai, nepaisant to, ar yra abejonių dėl asmens veiksnumo, gerbiant asmens privatumą ir orumą. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d., 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, įtvirtina sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus išsaugojimo principą, pagal kurį, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti įvairaus laipsnio nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti ir kad jis gali kisti, visiškas sutrikusios psichikos asmenų teisinio veiksnumo atėmimas neturėtų būti neišvengiamas tokių asmenų teisinės apsaugos priemonių įgyvendinimo rezultatas.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) rekomenduojamos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys yra tokios: 10.1. turtinių santykių sritys: 10.1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 10.1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 10.1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 10.1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 10.1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 10.1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 10.1.7. kitos turtinių santykių sritys; 10.2. asmeninių neturtinių santykių sritys: 10.2.1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 10.2.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 10.2.3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 10.2.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 10.2.5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 10.2.6. kitos asmeninių neturtinių santykių sritys.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (asmens sveikatos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) ir PSC asmens sveikatos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad yra duomenų apie V. Ž. sveikatos būklę, kad suinteresuotam asmeniui V. Ž. yra diagnozuota: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Utenos rajono socialinių paslaugų centro 2024-07-18 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ yra nurodyta, kad V. Ž. visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse naudotis savo teisėmis potencialiai neturi valios ir pasirinkimų, ir negali jų tinkamai valdyti visose srityse, nes: nesupranta ir nesuvokia aplinkybių, pateikiamos informacijos ir savo poreikių, susijusių su savęs išlaikymu, lėšų disponavimu, geba įvardinti savo pajamų šaltinį, t. y. pensiją, tačiau negali pasakyti jos dydžio, kokiu būdu gauna, iš dalies suvokia, kad reikia mokėti mokesčius, tačiau nesirūpina savo finansine padėtimi, nesudaro savo biudžeto, neplanuoja išlaidų, praradusi savirūpos įpročius, produktyvus bendravimas apsunkintas net ir padedant artimam asmeniui; negeba suprasti pateikiamos informacijos, negeba įvardinti buitinių poreikių, sunkiai orientuojasi aplinkoje, laike, nesidomi ir negeba suvokti finansinių sutarčių sąlygų, savo finansinės padėties, gali pasirašyti sandorius nežinodama, nesuprasdama jų reikšmės ir sąlygų, kasdieninė veikla apsiriboja sėdėjimu, televizoriaus žiūrėjimu, gulėjimu arba daiktų dėjimu į maišelius; visiškai negeba suprasti su kilnojamo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu susijusios informacijos, negeba savo turto prižiūrėti, rūpintis juo, sunkiai supranta klausimus apie gyvenamąją vietą, nepasako tikslaus adreso, asmeninės informacijos, gali nurodyti savo gimimo datą, tačiau negeba pasakyti savo amžiaus; negali suprasti ir suvokti informacijos, susijusios su nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu, nesuvokia turto vertės bei negeba savo nekilnojamojo turto prižiūrėti ir rūpintis; apie paveldėjimą, testamento sudarymą visiškai negeba suprasti ir suvokti aktualios informacijos, šiais klausimais nesirūpina bei negali savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų bet kokiam sprendimui priimti; nesuvokia kas yra dalyvavimas ūkinėje, komercinėje veikloje, bendraujant stebimi ryškūs atminties sutrikimai, apsunkintas orientavimasis aplinkoje, laike, interesų susiaurėjimas, savarankiškai nepajėgi įgyvendinti ir atlikti reikiamų veiksmų arba pareigų; negeba savarankiškai atlikti jokių su savitvarka susijusių veiklų, negeba pasirūpinti asmens higiena, neišreiškia jokių norų, poreikių, nepajėgi pati pasigaminti maisto, nusiprausti, kyla sunkumų naudojantis tualetu ir pan., reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba; nesuvokia savo sveikatos problemų, vaistų paskirties, jų naudojimo eiliškumo, negeba savarankiškai jų vartoti, taip pat negeba apibūdinti savo savijautos; negeba atlikti su globa susijusių veiksmų bei nesuvokia globos prasmės, sritis neaktuali, nes V. Ž. reikalinga nuolatinė pagalba ir globa; negeba savanoriškai ir savarankiškai atlikti bet kokius nuoseklius veiksmus bet kokioje srityje, nesuvokia savo galimybių, poreikių, neturi tam jokio intereso, fizinių jėgų sritis neaktuali; nesuvokia savo socialinės padėties, tačiau žino, kad paskutiniu metu gyvena kartu su dukra, V. Ž. įvardijo, kad turi dar vieną dukrą, tačiau negebėjo pasakyti, kur ji gyvena, nežino, ar turi anūkų, kiek jų turi, nepasako nei jų vardų, nei amžiaus. Bendraujant pastebėta, kad pasitiki savo dukra, nuolat jos prašydavo padėti atsakyti į užduodamus klausimus, nurodydavo, kad ji jai padeda, nuperka ir atneša maisto.
Pareiškėja, suinteresuotas asmuo V. K., V. Ž. dukros, paaiškino, kad motinai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, nes ji savarankiškai visiškai negali pasirūpinti savimi. Suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų nurodytos faktinės aplinkybės dėl jų motinos V. Ž. negebėjimo savarankiškai priimti kasdienius sprendimus yra teisingos.
Teismo psichiatrijos ekspertizės akto 2024-10-18 – 2024-11-04 Nr. (duomenys neskelbtini) išvada nustatyta, kad V. Ž. konstatuojama (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad įvertinus dabartinę V. Ž. psichikos būseną, nustatyta, jog ji eilę metų serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). Klinikiniame vaizde vyravo (duomenys neskelbtini), o nuo 2024 m. neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu klinikiniame vaizde vyrauja (duomenys neskelbtini), pasireiškiantis (duomenys neskelbtini), kas visiškai apriboja jos galimybę veikti savarankiškai, priimti sprendimus, įgyvendinti savo civilines teises bei atlikti civilines pareigas visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis) ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.
Nagrinėjamu atveju, panaudojus specialias medicinos mokslo žinias gautu rašytiniu įrodymu – Teismo psichiatrijos ekspertizės akto 2024-10-18 – 2024-11-04 Nr. (duomenys neskelbtini) išvada (CPK 466 straipsnis) – neveiksnumo nustatymo medicininis kriterijus yra įrodytas, suinteresuotam asmeniui V. Ž. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini).
Nustatyto medicininio kriterijaus pagrindu teismo ekspertai davė išvadą, kad V. Ž. dėl nustatytos diagnozės ((duomenys neskelbtini)) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Nors eksperto išvada yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių (CPK 212–219 straipsniai) ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, o todėl teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju visi byloje pateikti įrodymai (rašytiniai įrodymai, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų, jų atstovų paaiškinimai), juos ištyrus ir įvertinus skyrium ir jų visetą, neleidžia abejoti minėtu rašytiniu įrodymu.
Remiantis minėtais įrodymais yra pagrindas padaryti išvadą ir apie juridinio neveiksnumo nustatymo kriterijaus buvimą, nes V. Ž. diagnozuota (duomenys neskelbtini), yra tokios formos, kad dėl jos V. Ž. negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nustačius esant abu neveiksnumo nustatymo kriterijus, yra CK 2.10 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas V. Ž. pripažinti neveiksnia, atsižvelgiant į tai, kad teismų sprendimai, dalyje dėl turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu, nustatymo, priimami vadovaujantis kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principu, visas abejones vertinant suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, naudai.
Teismų praktikoje nustatyta, kad tam tikrose srityse (santuoka, įvaikinimas, kito asmens globa, darbo santykiai) iš esmės negali egzistuoti ribotas gebėjimas savarankiškai spręsti, kadangi šių sričių teisių ir pareigų įgyvendinimas reikalauja asmens vidinės valios pareiškimo. Šiose srityse asmuo gali būti arba visiškai veiksnus arba neveiksnus, taigi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių jau minėtose srityse, jos ir neturėtų būti ribojamos. Nagrinėjamu atveju, ištyrus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui V. Ž. nėra aktualios tokios sritys kaip šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan. Taigi minėtose srityse suinteresuoto asmens V. Ž. veiksnumas neturėtų būti ribojamas.
Tokios sritys, kaip asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) nagrinėjamu atveju yra aktualios. Šiose srityse neapribojus veiksnumo suinteresuoto asmens V. Ž. interesai galėtų būtų pažeisti, kiti asmenys galėtų pasinaudoti jos sveikatos būkle, o tai sukeltų papildomas negatyvias pasekmes, tame tarpe galimi turtiniai praradimai.
Ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, remiantis teismo sprendime nurodytais teisės aktais, vadovaujantis kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principu, visas abejones vertinant suinteresuoto asmens V. Ž. naudai, esant CK 2.10 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui, vadovaujantis CPK 468 straipsnio 1 dalimi, V. Ž. pripažintina neveiksnia šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti apribojimai suinteresuoto asmens V. Ž. teisių nesuvaržys tiek, kad būtų pažeistos žmogaus teisės, o priešingai užtikrins tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jos psichine būkle ir padaryta žalos. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse, jo sveikatai pagerėjus nustatyta tvarka kreiptis dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo (CPK 469 straipsnio 1dalis).
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenys pateiktini Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka (CPK 464¹ straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 468 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 464¹ , 468 straipsniais
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
1. Suinteresuotą asmenį V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažinti neveiksnia:
· asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);
· asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;
· kilnojamojo turto naudojimo, valdymo, ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
· nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
· paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
· dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
· sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).
· savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).
2. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo jo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.