Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. (P. A. ) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl nesuteikto pasimatymo su podukra.

Pareiškėjas skunde (b.l. 5-7) nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN). 2016 m. balandžio 28 d. prašymu Nr. 5/30 B1-871 kreipėsi į Kybartų PNM administraciją dėl trumpalaikio pasimatymo (su kontaktu) su žmona A. B. ir podukra A. B. . Kybartų PN 2016 m. gegužės 25 d. atsakymu Nr. 7/1-744 nurodė, kad pareiškėjo prašymas iš dalies tenkintas ir 2016 m. gegužės 31 d. jam bus suteiktas trumpalaikis pasimatymas (su kontaktu) su žmona A. B. , o trumpalaikis pasimatymas (su kontaktu) su podukra suteiktas nebus, kadangi nepakanka duomenų, jog ji registruota kaip pareiškėjo ir A. B. bendras vaikas. Dėl Kybartų PN 2016 m. gegužės 25 atsakymo Nr. 7/1-744 pareiškėjas skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris savo 2016 m. liepos 18 d. atsakyme iš esmės atkartojo Kybartų PN administracijos atsisakymą skirti pasimatymą (su kontaktu) su podukra. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad su A. B. nuo 1994 metų gyvena kartu, santuoka registruota 1996 m., nuo 1997 m. yra pirktas bendras turtas Gabijos g. 39-106, Vilnius, kur registruota ir kartu gyveno A. B. . Su žmona A. B. pareiškėjui buvo anksčiau skirti ilgalaikiai pasimatymai - t.y. Kybartų PN administracija turėjo visus reikiamus duomenis dėl santuokos su A. B. . Su savo podukra negalėjo matytis apie 5 metus - t.y., kol atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kybartų PN administracija nepagarbiu veikimu/neveikimu sukėlė dvasinį sukrėtimą ir dėl atsakovo veiksmų jaučia neigiamus jausmus (pyktį, nepasitenkinimą, liūdesį).

Atsakovo atstovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą (b.l. 22-23) nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 108 punktu trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmenis, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, taip pat trumpalaikiai pasimatymai su nepilnamečiu nuteistuoju. Trumpalaikius pasimatymus kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti nuteistuosius ir į pasimatymą su jais atvykusius asmenis. Pažymėjo, kad pareiškėjui trumpalaikis pasimatymas neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų - t.y. A. B. nebuvo suteikiamas pagrįstai, kadangi nepakanka duomenų, jog A. B. yra pareiškėjo ir A. B. bendras vaikas. Atkreipė dėmesį, kad giminystės ryšius dokumentais privalo įrodyti nuteistasis arba pas jį atvykstantys giminaičiai. Tuo tarpu neįrodžius giminystės ryšių su nuteistuoju, pas kurį atvykstama, galima skirti tik trumpalaikį pasimatymą be fizinio kontakto.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad atliekant Laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN, nebuvo suteikiamas trumpalaikis pasimatymas neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų su podukra A. B. .

Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. balandžio 28 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Kybartų PN direktorių, prašydamas suteikti trumpalaikį kontaktinį pasimatymą su žmona A. B. ir podukra A. B. (b.l. 25). Kybartų PN 2016 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 7/1-744 pareiškėją informavo, jog trumpalaikis pasimatymas neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų, su podukra A. B. suteiktas nebus, kadangi nepakanka duomenų, jog ji registruota kaip pareiškėjo ir A. B. bendras vaikas (b.l. 26). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 2S-3771 Kybartų PN 2016 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 7/1-744 paliko nepakeistą (b.l. 27-28).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 94 straipsnio 2 dalis nustato, kad trumpalaikiai pasimatymai vyksta specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas. Neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų vyksta papildomi trumpalaikiai pasimatymai socialiniams ryšiams palaikyti arba trumpalaikiai pasimatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 108 punkte.

Kaip buvo paminėta, trumpalaikis pasimatymas neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų gali būti suteikiamas nuteistajam su sutuoktiniu, sugyventiniu, asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, bei su artimaisiais giminaičiais (BVK 94 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.135 straipsnį artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). CK 3.130 straipsnio 3 dalį giminystei prilyginami santykiai tarp įvaikių ir jų palikuonių, ir įtėvių bei jų giminaičių. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės yra panaikinamos įvaikinimu, sukuriant įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmenines ir turtines teises bei pareigas kaip giminaičiams pagal kilmę, o įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (CK 3.227 str.). Pagal CK 3.136 straipsnio 1 dalį svainystė – santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios ir t. t.) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos ir t. t.). Svainystė teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais (CK 1.136 str. 2 d.)..

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nėra A. B. tėvas ar įtėvis (nėra įvaikinęs A. B. ). Pareiškėjas Kybartų PN administracijos veiksmų neteisėtumą, nesuteikiant jam trumpalaikio pasimatymo su A. B. neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų, grindžia tuo, kad jis yra susituokęs su A. B. motina A. B. ir gyveno kartu su podukra. Tačiau pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės asmeniui įgyti tėvų teisių ir pareigų santuokos sudarymo pagrindu, nepaisant to, kad vaikas, kurio kilmė yra iš kito tėvo, auga su vienu iš tikrųjų tėvų pagal kilmę (šiuo atveju – motina) ir kitu, sudariusiu su juo santuoką. Todėl A. B. , kuri yra susijusi su pareiškėju svainystės ryšiais (CK 3.136 str.), negali būti laikoma pareiškėjo artima giminaite. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog Kybartų PN pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui trumpalaikį pasimatymą su A. B. neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų, taigi neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

Byloje nenustačius Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. A. (P. A. ) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.