Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-11 · Administracinė byla Nr. I-240-422/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-11
Bylos Nr.
I-240-422/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
G. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie LR TM
Administracinė byla Nr. I-240-422/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01364-2016-7Procesinio sprendimo kategorija.20.2.3.2.; 37.2.;37.5.;55.1.1.;55.1.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Devydui Aidukui,

dalyvaujant pareiškėjui G. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovei E. Z.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie LR TM atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR TM, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. Š. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN - AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (I t., b.l. 4) taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį Pravieniškių PN – AK 2 būrio 3 brigadoje buvo sumuštas nuteistųjų G. I. ir T. J.. Kol baudžiamojoje byloje vyko teisminis procesas, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. liepos 12 d. dėl kilusios grėsmės jo sveikatai ir gyvybei negalėjo gyventi atsakovo atstovo paskirtuose būriuose, bijodamas jį sumušusių asmenų, o vėliau, 2016 m. balandžio 28 d. šiems nuteistiesiems išvykus iš pataisos namų, jų kalinčių draugų keršto.

Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovo atstovas neieškojo būdų, kaip išspręsti šią problemą, tačiau už atsisakymą eiti gyventi į paskirtą būrį skirdavo jam drausmines nuobaudas ir jis būdavo patalpinamas į baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpas. Paaiškino, kad po atsisakymo eiti gyventi į jam paskirtas gyvenamąsias patalpas, buvo kviečiamas pas Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus, kurie aiškinosi atsisakymo eiti gyventi į skirtus būrius priežastis. Tvirtino, kad atsisakymo priežastis, konkrečius asmenų vardus pareigūnams nurodydavo, tačiau į tai nebuvo reaguojama. Konkrečių pareigūnų pavardžių bei grėsmę kėlusių nuteistųjų pavardžių nežino. Nurodė, kad gyvenimo sąlygos baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose buvo nežmoniškos, jose buvo draudžiama naudotis kirpėjo paslaugomis, uždraustos kasdieniniam naudojimui būtinos higienos priemonės (šampūnas, skutimosi reikmenys, šukos). Teigė, jog nusiskusti, išsiplauti galvą galėjo tik kartą per savaitę, neturėjo galimybės išsiskalbti rūbų ir patalynę, nusipirkti higienos reikmenų, išsiųsti laišką tėvams. Dėl tokių kalinimo sąlygų jautė pažeminimą, emocinius išgyvenimus, depresiją, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur, prašydamas priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (I t., b.l. 8-12) bei šios institucijos atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose gyveno nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. liepos 19 d., iš esmės nepažeidžiant reglamentuotos gyvenamojo ploto normos. Pažymėjo, kad 2016 m. vasario 11 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 68-195 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda ne už atsisakymą eiti gyventi į jam skirtą būrį, o už mobiliojo ryšio telefono turėjimą. Pareiškėjas 2016 m. vasario 26 d. atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą gyvenamąją vietą, atsisakymo priežasties nenurodė, todėl 2016 m. vasario 26 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 68-280 jam buvo skirta drausminė nuobauda – uždarytas į baudos izoliatorių 13 parų. Analogiškos situacijos dėl atsisakymo eiti gyventi į skirtą gyvenamąją vietą kartojosi iki 2016 m. liepos 19 d., todėl buvo priimta 10 nutarimų dėl pareiškėjo nubaudimo. Pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į 2 būrio 3 brigadą buvo skirtas tik 2016 m. birželio 22 d., kai jį sumušę nuteistieji buvo išvežti iš Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjo paaiškinimuose dėl pažeidimų nėra nurodyta objektyvių aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių konstatuoti ar patvirtinti, kad pareiškėjo sveikatai ir gyvybei buvo kilęs realus pavojus, dėl to būtų pagrindas pradėti tyrimą dėl atsisakymo aplinkybių nustatymo. Pareiškėjui skirtos nuobaudos yra pagrįstos, jos atitinka padarytus pažeidimus, jų skyrimo terminas nepažeistas, skirtos įgalioto asmens, su nutarimais pareiškėjas buvo supažindintas, todėl nėra pagrindo konstatavimui, kad dėl Pravieniškių PN – AK kaltės pareiškėjas buvo talpinamas į baudos izoliatorių, jam sudarant nežmoniško gyvenimo sąlygas. Nurodė, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkių paketų, siųsti laiškų, skambinti telefonu, jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Pareiškėjas buvo aprūpintas higienos priemonėmis (muilu ir tualetiniu popieriumi) pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, gyvenamąsias patalpas valo patys nuteistieji, dėl to jie aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Pareiškėjo teisė naudotis dušine, kirpykla, apsipirkti parduotuvėje, išsiskalbti rūbus nebuvo ribojama. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuoti nežymūs sveikatos sutrikimai. Atlikdamas bausmę į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų psichinės sveikatos problemų pareiškėjas nesikreipė. Pravieniškių PN– AK nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie LR TM atstovas, apie posėdį jam pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN-AK namų pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. liepos 12 d. paskyrus jam drausmines nuobaudas ir uždarius į baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpas dėl atsisakymo eiti gyventi į jam skirtus būrius, taip pat iš ribojimų, taikomų nuteistiesiems, gyvenantiems kamerų tipo patalpose ir higienos reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl atsakovo atstovo skirtų nuobaudų, pareiškėjui atsisakius gyventi skirtuose būriuose

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 26 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu paskirtas gyventi į 6 būrio 2 brigadą, 2016 m. vasario 18 d. įsakymu - į 15 būrio 2 brigadą, 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu - į 10 būrio 5 brigadą, 2016 m. gegužės 26 d. įsakymu - į 10 būrio 3 brigadą, 2016 m. birželio 22 d. įsakymu – į 2 būrio 3 brigadą ir 2016 m. liepos 21 d. įsakymu - į 18 būrio 1 brigadą (I t., b.l. 17,18, 111-118).

G. Š. 2016 m. vasario 26 d. (I t., b.l. 43, II t., b.l. 11), 2016 m. kovo 17 d. (I t.,b.l. 46, II t., b.l. 16), 2016 m. kovo 31 d. (I t., b.l. 50, II t., b.l. 21), 2016 m. balandžio 14 d. (I t., b.l. 53, II t., b.l. 28), 2016 m. balandžio 25 d. (I t., b.l. 56, II t., b.l. 35), 2016 m. gegužės 4 d. (I t., b.l. 59, II t., b.l. 40), 2016 m. gegužės 28 d. (I t., b.l. 62, II t., b.l. 45), 2016 m. birželio 16 d. (I t., b.l. 65, II t., b.l. 36), 2016 m. birželio 26 d. (I t., b.l. 68, II t., b.l. 60) ir 2016 m. birželio 27 d. (I t., b.l. 71, II t., b.l. 63) atsisakė atlikti bausmę paskirtuose būriuose.

Šių atsisakymų pagrindu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 68-280 (I t., b.l. 44, II t., b.l. 7-8), 2016 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 68-388 (I t., b.l. 47, II t., b.l. 12-13), 2016 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 69-325 (I t., b.l. 51, II t., b.l. 17-18), 2016 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 68-499 (I t., b.l. 54, II t., b.l. 24-25), 2016 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 68-539 (I t., b.l. 57, II t., b.l. 29-30), 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 68-584 (I t., b.l. 60, II t., b.l. 36-37), 2016 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 68-700 (I t., b.l. 63, II t., b.l. 41-42), 2016 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 68-796 (I t., b.l. 66, II t., b.l. 52-53), 2016 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 68-843 (I t., b.l. 69, II t., b.l. 57) pareiškėjui buvo skirtos drausminės nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių už Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p. numatytos pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus nevykdymą.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 7 punktas nustato, kad su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai.

Nuteistųjų paskirstymą, jų perkėlimą į būrius reglamentuoja BVK 70 str. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto nuostatos.

BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

BVK 70 straipsnio 2–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos, pagal kurias atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai; izoliuotai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (BVK 70 str. 4 d.). Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 5 d.). Šio straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė būti izoliuotam ir BVK 70 str. 2-5 dalyse nenurodytiems nuteistiesiems, pataisos namų direktoriui tenkinus rašytinį jų prašymą dėl svarbių priežasčių laikyti juos izoliuotus nuo kitų nuteistųjų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), yra nurodęs, jog kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams) ir, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), imtis visų veiksmų, kurių iš jos galima objektyviai tikėtis.

Taigi iš aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų bei aptartos EŽTT praktikos matyti, kad laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad negalėjo gyventi jam skirtuose būriuose, nes 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo sumuštas 2 būrio 3 brigadoje, todėl, bijodamas jį sumušusių nuteistųjų bei jų draugų keršto, t.y. dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, negalėjo gyventi skirtuose būriuose.

Įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. I-38-840/2016 (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), nustatyta, jog kaltinamieji T. J. ir G. I., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių sen., Pravieniškių 2 k.), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir veikdami bendrininkų grupe, 2015-10-11 1.00 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2-o nuteistųjų būrio 3-os brigados gyvenamosiose patalpose, konflikto metu, tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip aštuonis kartus nukentėjusiajam G. Š. į nugarą ir į galvą – taip T. J. ir G. I. nukentėjusiajam G. Š. padarė nosies sumušimą, poodines kraujosruvas abiejuose antakiuose, abiejuose ausyse, abejuose pečiuose ir nugaroje, – nukentėjusiajam G. Š. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Minėti asmenys pripažinti kaltais, padarę BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, jiems skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Aukščiau nurodytas teismo nuosprendis patvirtina pareiškėjo sumušimo faktą, t.y., kad 2015 m. spalio 11 d. 1.00 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2-o nuteistųjų būrio 3-os brigados gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo sumuštas nuteistųjų T. J. ir G. I..

Pareiškėjas nurodė, jog šie nuteistieji iš Pravieniškių PN-AK buvo išvežti 2016 m. balandžio 28 d. Nors į bylą nepateikta jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, tačiau ginčo dėl to byloje nėra, todėl ji laikoma nustatyta. Byloje taip pat neginčijama aplinkybė, jog iki 2016 m. balandžio 28 d. nuteistieji T. J. ir G. I. gyveno 2 būrio 3 brigadoje.

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo skyrimą gyventi į būrius (I t., b. l. 17-18) matyti, kad iki 2016 m. balandžio 28 d., kuomet iš Pravieniškių PN-AK buvo išvežti jį sumušę nuteistieji, pareiškėjas nebuvo skirtas gyventi į 2 būrio 3 brigadą. Į šias gyvenamąsias patalpas pareiškėjas skirtas gyventi Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymu, t.y. nuteistiesiems T. J. ir G. I. išvykus iš Pravieniškių PN-AK, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis negalėjo gyventi jam skirtose gyvenamosiose patalpose dėl šių nuteistųjų keliamos grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, negali būti pripažinti pagrįstais.

Pareiškėjas tvirtino, kad pavojų jo sveikatai ir gyvybei kėlė nuteistųjų T. J. ir G. I. Pravieniškių PN-AK kalėję draugai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas vienuose atsisakymuose eiti gyventi į paskirtą būrį bei pasiaiškinimuose nenurodė jokių atsisakymo motyvų (I t., b.l. 43,53,56,59,62,65,71, II t., b.l. 11,28,35,40,45,56,63), kituose - atsisakymo priežastimi nurodė aplinkybę, jog vyksta teisminis procesas, kuriame jis pripažintas nukentėjusiuoju, negali eiti į bet kurį lokalinį sektorių, nes bijo rizikuoti savo sveikata (I t., b.l. 46, 68, II t., b.l. 16, 60), 2016 m. kovo 31 d. paaiškinime nurodė, kad pataisos namuose turi daug priešų, todėl bijo rizikuoti savo sveikata (I t., b.l. 50, II t., b.l. 21). Akivaizdu, kad pareiškėjo atsisakymai eiti gyventi į jam skirtas gyvenamąsias vietas yra abstraktaus pobūdžio, juose nėra nurodyti aiškūs ir suprantami atsisakymo eiti gyventi į jam skirtą būrį motyvai, neįvardinti konkretūs asmenys, dėl kurių keliamos grėsmės pareiškėjas negalėjo gyventi jam skirtame būryje.

Pareiškėjas teismo posėdyje tvirtino, jog, atsisakydamas eiti gyventi į jam skirtą būrį, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams nurodydavo konkrečias atsisakymo priežastis, nurodydavo asmenis, tačiau, teismo posėdžio metu, pareiškėjas negalėjo nurodyti konkrečių Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų, negalėjo įvardinti jam grėsmę kėlusių asmenų pavardžių, tai teismui kelia abejonių pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl atsisakymo eiti gyventi į skirtą būrį konkrečių priežasčių ir asmenų nurodymo Pravieniškių PN-AK pareigūnams.

Byloje esančiuose Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog atsisakymo eiti gyventi į jam skirtą būrį priežasčių pareiškėjas nenurodė (I t., b.l. 48,64, II t., b.l. 20,54-55) arba pareiškėjas atsisakymo motyvus nurodė abstrakčiai, nenurodydamas konkrečių atsisakymo priežasčių (I t., b.l. 42, 45, 52, 55, 58, 67, 70, II t., b.l. 9-10, 14-15, 26-27, 33-34, 38-39,43-44,58-59,61-62), 2016 m. kovo 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuteistasis teigia, jog negyvens skirtame būryje dėl asmeninių priežasčių, tačiau jas įvardinti kategoriškai atsisakė (I t., b.l. 49, II t., b.l. 22).

Byloje liudytojais apklausti Pravieniškių PN-AK pareigūnai Ž. R., L. Š. ir M. J. patvirtino, jog tikslių atsisakymo gyventi skirtame būryje priežasčių pareiškėjas nenurodė, konkrečių asmenų neįvardijo, informacijos apie galimas grėsmes pareiškėjui pareigūnai neturėjo, todėl, nesant konkrečių atsisakymo priežasčių, nebuvo galima patikrinti jų pagrįstumo. Liudytojai L. Š. ir M. J. patvirtino, jog su pareiškėju dėl atsisakymo eiti gyventi į skirtas gyvenamąsias vietas buvo kalbamasi, aiškinamasi atsisakymo eiti gyventi į paskirtą būrį priežastys. Šią aplinkybę patvirtina ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybiniai pranešimai (I t., b.l.45,48,49, II t., b.l.14,20,22) bei pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad buvo kviečiamas į Kriminalinės žvalgybos skyrių, kurio pareigūnai klausinėdavo apie atsisakymo eiti gyventi į paskirtą būrį priežastis.

Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu, atsisakius eiti gyventi į skirtus būrius, jis buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti atsakingiems Pravieniškių PN-AK pareigūnams, parašyti paaiškinimus raštu, nurodyti konkrečias priežastis, įvardinti asmenis. Pažymėtina, kad su pareiškėju 2016 m. kovo 31 d. bendravo Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos viršininkė, tačiau ir pokalbio su ja metu atsisakymo eiti gyventi į būrį priežasčių pareiškėjas nenurodė (II t., b.l. 22).

Akivaizdu, kad pareiškėjas aukščiau paminėtuose atsisakymuose bei paaiškinimuose (I t., b.l.43,46,48,50, 53,56,59,62,65,71, II t., b.l.11,21,28,35,40,45,54,56,60,63) nenurodė ir neįvardijo konkrečių atsisakymo eiti gyventi į skirtus būrius priežasčių, nenurodė nuteistųjų, kurie galimai kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei, duomenų. Taigi, įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo atsisakymai gyventi paskirtuose būriuose buvo abstraktūs, nepagrįsti realiomis ir objektyviomis priežastimis, todėl vertintini kaip nemotyvuoti. Byloje taip pat nenustatyta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad būriuose, į kuriuos ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas gyventi pareiškėjas, kilo ar galėjo kilti reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei.

Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti administracijos nurodymus atlikti bausmę skirtuose būriuose, šiais veiksmais pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, dėl to pagrįstai jam buvo skirtos drausminės nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių, todėl nėra pagrindo tvirtinimui, kad dėl Pravieniškių PN-AK neteisėto veikimo (neveikimo) jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas baudos izoliatoriuje.

Dėl kalinimo sąlygų baudos izoliatoriaus kamerose

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. liepos 21 d. gyveno baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose Nr. 6, 17, 16, 13,20, 3 ir 19 (I t., b.l. 20).

Pareiškėjas nurodė, kad, jam gyvenant baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose, buvo draudžiama turėti kasdieniniam naudojimui būtinas higienos priemones (šampūną, skutimosi reikmenis, šukas), jis negalėjo nusipirkti higienos reikmenų, naudotis kirpėjo paslaugomis, nusiskusti. Išsiplauti galvą buvo galima tik kartą per savaitę, neturėjo galimybės išsiskalbti rūbų ir patalynės, negalėjo išsiųsti laiško tėvams.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 d. perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.

Akivaizdu, kad pareiškėjas, kalėdamas kamerų tipo patalpose, neturėjo teisės siųsti laiškų savo artimiesiems, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiame kontekste nenustatyti.

Nors pareiškėjas tvirtino, kad negalėjo turėti higienos priemonių (šampūno, skutimosi reikmenų, šukų), jam nebuvo leista įsigyti higienos reikmenų, tačiau šį pareiškėjo tvirtinimą paneigia byloje esantys įrodymai. Iš pareiškėjo 2016 m. kovo 23 d. prašymo leisti apsipirkti (I t., b.l. 142) turinio matyti, jog jam buvo leista įsigyti higienos ir kanceliarinių prekių, šią teisę pareiškėjas realizavo 2016 m. kovo 26 d. Atsižvelgiant į tai, taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl draudimo įsigyti higienos reikmenis ar negalėjimo juos turėti.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkte nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (Higienos normos HN 134:2015 43 p.). Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (Higienos normos HN 134:2015 44 p.).

Į bylą atsakovo atstovas pateikė Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-541 patvirtintą 2 –ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų maudymosi duše grafiką, iš kurio matyti, jog baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji maudėsi duše antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 16.00 val. (I t., b.l. 32).

Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, jog nusiprausti (išsiplauti galvą, nusiskusti) ginčo laikotarpiu kalėdamas kamerų tipo patalpose galėjo kartą per savaitę, todėl, teismo nuomone, sudarydamas sąlygas pareiškėjui kartą per savaitę pasinaudoti dušu, atsakovo atstovas galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK nuteistiesiems (tame tarpe ir nuteistiesiems kalintiems kamerų tipo patalpose) yra sudarytos sąlygos kartą per mėnesį pasinaudoti kirpyklos paslaugomis (I t., b.l. 33), pataisos namų išduota nuteistųjų patalynė, apatiniai drabužiai skalbiami centralizuotai ( I t., b.l. 127-132), nuteistųjų nuosava patalynė ir drabužiai skalbiami Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašo, patvirtinto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-216, IV skyriuje nustatyta tvarka (b.l. 133-141). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuteistiesiems, kalintiems kamerų tipo patalpose, sudaryta galimybė išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius maudymosi metu, tam yra įrengtos džiovyklos. Pareiškėjas prieštaravimų šiems teiginiams nepareiškė.

Pažymėtina, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl patalynės ir drabužių neskalbimo, negalėjimo pasinaudoti kirpyklos paslaugomis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, bendro pobūdžio, abstraktūs, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo išsiskalbti patalynę ir drabužius bei pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė